Kauno apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, R. B., jo atstovei advokatei Reginai Majauskienei, R. B. šeimos narei motinai V. B.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio gydytojų konsultacinės komisijos teikimą-išvadą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. B. atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi R. B., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis R. B. buvo pratęsta.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. birželio 10 d. gauta VšĮ Kauno miesto poliklinikos gydytojų konsultacinės komisijos išvada, kurioje siūloma R. B. nutraukti ambulatorinį stebėjimą ir gydymą psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Išvadoje R. B. konstatuota paranoidinė šizofrenija. Nurodyta, kad pacientas reguliariai lankėsi, stebėjimo sąlygų nepažeidinėjo, būsena stabili.

Teismo posėdyje VšĮ Kauno miesto poliklinikos atstovė išvadą palaikė. Papildomai paaiškino, kad R. B. gydymo įstaigoje lankėsi reguliariai, pažeidimų nedarė, jo psichikos būsena stabili. Diagnozė – šizofrenija, taikomas gydymas, jis kiekvieną mėnesį lankosi pas psichiatrą, išrašomi vaistai. Vaistus turi vartoti, nepaisant to, ar priverstinis gydymas, ar ne, liga nėra išgydoma. Pas socialinę darbuotoją lankosi kas 14 dienų. Nurodė, kad R. B. niekada nesakė, kad yra nusistatęs prieš savo ligą. Neigiamas elgesys pas jį nėra pasireiškęs.

R. B. atstovė šeimos narė V. B. nurodė, kad gyvena kartu su sūnumi R. B., jo elgesys nuo to, koks buvo prieš du metus, yra labai pasikeitęs, atsirado kontaktas, susikalbėjimas, bendravimas, su juo galima spręsti reikalus, aptarti dienos darbus, paprašyti pagalbos. Taigi įvyko didelis pokytis. O iš jo kalbų matyti, kad jis savo ligą supranta, turi užsiėmimų: sportuoja, medituoja, važinėja dviračiu, maudosi, be to, padeda namuose, šiuo metu su tėvu dengia stogą. Sūnus savanoriškai eidavo į polikliniką. Gyvendama kartu, jokios grėsmės iš sūnaus pusės nejaučia.

Asmuo, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – R. B. nurodė, kad supranta, kad turi ligą, žino, jog turi gydytis, vartoti vaistus, jis taiko ir savo gydymo metodus, stebi kaip gerėja būsena, užsiima meditacija, sportuoja. Pablogėjus savijautai, skambina gydytojai. Papildomai savo noru lankėsi pas gydytoją, pas psichologą, kad pagerintų savo būklę. Suprantas, kada būna sveikatos pablogėjimai, nes tuo metu blogėja nuotaika, būna išsiblaškymas, tačiau jis stengiasi tam užbėgti už akių, neleisti, kad sveikata pablogėtų.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje ir BK 98 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichinė būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, nustatytus baudžiamajame įstatyme, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi du kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, yra asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš VšĮ Kauno miesto poliklinikos pateiktos išvados, taip pat teismo posėdyje dalyvavusios šios medicinos įstaigos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad R. B. paliekama ta pati diagnozė – paranoidinė šizofrenija, būsena stabili, pacientas lankėsi reguliariai, vaistus vartojo tinkamai, stebėjimo sąlygų nepažeidinėjo. Iš Įstaigos atstovės, šeimos nario mamos V. B. paaiškinimų matyti, kad R. B. neneigia savo ligos, nėra priešiškai nusiteikęs, vaistus vartoja, yra sukalbamas, neigiamo elgesio nebuvo, elgesys nuo to laiko, koks buvo prieš du metus, yra visiškai pasikeitęs, jis turi savęs realizavimo būdų. Iš paties R. B. paaiškinimų matyti, kad jis supranta savo ligos pobūdį, savarankiškai imasi papildomų priemonių savijautos gerinimui, stengiasi užkirsti kelią sveikatos pablogėjimui.

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad R. B. psichikos ir sveikatos būklė yra stabili, pavojingumo sau bei socialinio pavojingumo šiuo metu nėra, gydymo įstaigoje lankėsi reguliariai, savanoriškai vartoja medikamentus, todėl tikslinga jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 440 straipsniu,

nutaria:

VšĮ Kauno miesto poliklinikos gydytojų konsultacinės komisijos teikimą-išvadą tenkinti.

Panaikinti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, gydymą tęsiant bendra tvarka pagal asmens individualius poreikius.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėja, nukentėjusioji ir prokurorė.