Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. patikslintą skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. A51-73456/22 (3.3.10.4E-AD24) (toliau – ir skundžiamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. gruodžio 18 d. išdavė pareiškėjui specialiuosius architektūros reikalavimus gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatui statyti adresu (duomenys neskelbtini). Specialiuosiuose reikalavimuose nurodyta statinio rūšis – naujo statinio statyba. Specialiųjų reikalavimų 13 punkte nustatyta, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatas specialieji architektūros reikalavimai galioja 5 metus nuo jų išdavimo dienos, jeigu negautas statybą leidžiantis dokumentas. Gavus statybą leidžiantį dokumentą, specialieji architektūros reikalavimai galioja iki statybų procedūros užbaigimo dienos.

Kaip matyti iš pareiškėjo patikslinto skundo, pareiškėjas nesutinka, kad 2022 m. kovo 16 d. pateiktam prašymui išduoti statybą leidžiantį dokumentą, sprendžiant prašymo priėmimo klausimą, buvo taikomos 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusios teisės aktų, nustatančių statytojo prievolę mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros mokestį, normos. Pareiškėjo teigimu jam turi būti taikomos specialiųjų architektūrinių reikalavimų išdavimo metu arba pirminio prašymo pateikimo metu galiojusios normos.

Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Teismų praktikoje išaiškinta, jog pagal bendrąją materialinių teisės normų galiojimo laike taisyklę jos yra taikomos tiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda jų galiojimo metu, jeigu įstatymų leidėjas nenustato kitaip (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-469-1406/06). Dauguma teisinių santykių yra tęstiniai, todėl, nors teisinis santykis ir yra atsiradęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Teisinį santykį privalu analizuoti, atsižvelgiant į jo susiformavimo etapus, stadijas ir jį paveikusių juridinių faktų atsiradimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1475 patvirtinti Kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Vyriausybės patvirtintas Aprašas) ir Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodika (toliau – ir Vyriausybės patvirtinta Metodika), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 1-815 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos, kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis, tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. 1-816 „Dėl infrastruktūros plėtros įmokos tarifų tvirtinimo“.

2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, kurio 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia.

Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktuose įtvirtinta, jog savivaldybės taryba: tvirtina savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus); nustato savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo tvarką, taip pat patvirtina kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kada savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis.

Vyriausybės Metodikos 2 punkte nustatyta, kad įmoką apskaičiuoja organizatorius, gavęs statomo, rekonstruojamo pastato, esamo inžinerinio statinio rekonstruojamo į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojo (vystytojo) (toliau – mokėtojas) prašymą apskaičiuoti įmoką (pagal Metodikos 1 priede pateiktą formą) (toliau – prašymas). Mokėtojas prašymą pateikia prieš teikdamas prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą arba iki statybos darbų pradžios, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.

Tvarkos aprašo 2 punktas numato, kad Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia.

Teismas pažymi, kad tiek ginčui aktualaus Įstatymo, tiek jį įgyvendinančių susijusių teisės aktų (Vyriausybės Metodikos, Tvarkos aprašo) minėtos nuostatos sieja statytojo prievolės mokėti įmoką atsiradimą su kreipimusi į savivaldybės administraciją su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Todėl, sprendžiant šalių ginčą dėl prievolės mokėti infrastruktūros plėtros įmoką atsiradimo, pareiškėjo argumentai, kad statinio projektui turi būti taikomi tos dienos teisės aktai galioję tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl antrojo pareiškėjo argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas pirmą kartą prašymą išduoti statybą leidžianti dokumentą pateikė 2020 m. gruodžio 29 d., 2021 m. sausio 6 d. prašymas patikrintas ir 2021 m. sausio 7 d. atmestas (b. l. 10).

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR, Reglamentas) 12 punktas nurodo, kad prašymą ir kitus dokumentus pateikiant nuotoliniu būdu, per IS „Infostatyba“, prisijungus per www.planuojustatau.lt, užpildomi (kai prašymą teikia keli asmenys, duomenis suveda vienas iš jų, o galutinai užpildytą prašymą pateikia visi teikiantys asmenys arba jų įgaliotas asmuo pasirašydami kvalifikuotu elektroniniu parašu pagal IS „Infostatyba“ funkcionalumą) atitinkami prašymo laukai, nurodytose vietose įkeliami privalomi dokumentai juos formuojant pagal Reglamento 11 punkte nurodytus reikalavimus. Pridedamas statinio projektas turi būti pasirašytas (patvirtintas) statinio projektą privalančių pasirašyti asmenų (statinio projekto vadovo, statinio projekto dalių vadovų) kvalifikuotais elektroniniais parašais.

Reglamento 11 numatytas sąrašas dokumentų, kuriuos privaloma pateikti. Pagal Reglamento 13 punktą nuotoliniu būdu pateiktas prašymas užregistruojamas automatiškai ir tą pačią dieną apie tai per IS „Infostatyba“ informuojamas jo pateikėjas. Tiesiogiai pateiktą prašymą savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja, nurodydamas prašymo priėmimo datą ir suteikdamas registracijos numerį. Užregistravus prašymą, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo, išskyrus 33 punkte nurodytu atveju (kai gautas prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį ar rekonstruoti statinį, suprojektuotą įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą), patikrina: ar statinio projektas pasirašytas (patvirtintas) elektroniniais statinio projekto vadovo ir statinio projekto dalių vadovų parašais; jei nėra visų būtinų elektroninių parašų, apie tai prašymo pateikėjas informuojamas per IS „Infostatyba“ (3.1 p.); ar pateikti visi privalomi dokumentai; jei jų trūksta, prašymas IS „Infostatyba“ pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai, kad prašymas dėl šios priežasties nepriimamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo pasinaudojant IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui, nurodant trūkstamus dokumentus (13.2 p.); ar dokumentai suformuoti pagal Reglamento 11 punkto reikalavimus; jei dokumentai suformuoti ne pagal reikalavimus, apie tai prašymo pateikėjas informuojamas per IS „Infostatyba“ (13.3 p.); ar prašyme nurodytas statytojas turi teisę būti statytoju pagal Statybos įstatymo [8.3] 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus (išskyrus Reglamento 4 priede nurodytas išimtis); jei ne, prašymas IS „Infostatyba“ pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai, kad prašymas dėl šios priežasties nepriimamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo pasinaudojant IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui (13.4 p.); ar gauta Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytos informacijos; jei tokios informacijos yra ir prašyme nurodyti ne su savavališkos statybos padarinių šalinimu susiję statybos darbai (statiniai), prašymo pateikėjas apie tai, kad jo prašymas dėl šios priežasties nepriimamas per ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo informuojamas per IS „Infostatyba“ (13.5 p.); ar prašyme nurodyti naujai statomų pastatų rodikliai (nurodyti STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 5 priedo II skyriaus 1–10 punktuose) (13.6 p.); ar projektuojamas statinys atitinka nurodytą statinio paskirtį ir tipą; jei neatitinka, prašymo pateikėjas apie tai, kad jo prašymas dėl šios priežasties nepriimamas per ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo informuojamas per IS „Infostatyba“ (13.7 p.); ar pateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą; jei tokia informacija nepateikta, prašymas IS „Infostatyba“ pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai, kad prašymas dėl šios priežasties nepriimamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo pasinaudojant IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui (13.8 p.); ar nėra aplinkybių, kad prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas ir tai nenurodyta prašyme. Laikoma, kad tokie požymiai yra, kai yra duomenų (su prašymu išduoti leidimą pateiktoje dokumentacijoje, viešai prieinamuose žemėlapiuose, ortofotografijose, vietovių fotografijose („Street View“), Lietuvos erdvinės informacijos portale, Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje, TPS „Vartai“ ar iš gautų skundų), kad statinys ar jo dalys, kurių statybai prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, galimai jau yra pastatyti (13.9 p.); ar surašytas privalomasis nurodymas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 81 straipsnio 6 dalies 2 punktą, – iki privalomojo nurodymo įvykdymo; jei taip, prašymas IS „Infostatyba“ pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai, kad jis dėl šios priežasties nepriimtas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo per IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui (13.10 p.).

Reglamento 14 punktas numato, kad jei įvykdyti Reglamento 13.1–13.8, 13.10 papunkčiuose nurodyti reikalavimai ir nenustatyta 13.9 papunktyje nurodytų požymių, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ prašymą pažymi kaip priimtą; ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo priėmimo joje paskelbia Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytus subjektus, jų įgaliotus padalinius (toliau – subjektai), kurie privalo pagal Statybos įstatymo 271 straipsnyje nurodytą kompetenciją patikrinti statinio projekto atitiktį Statybos įstatymo [8.3] 24 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, užtikrindamas, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytiems subjektams statinio projektai teikiami pagal Statybos įstatymo 271 straipsnyje nurodytą kompetenciją.

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje (redakcija galiojusi iki 2021 m. sausio 1 d., t. y. pirminio prašymo pateikimo metu) buvo numatyta, kad tuo atveju, jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui.

Įrodymų byloje, kad pareiškėjo 2020 m. gruodžio 29 d. prašymas būtų pažymėtas „Priimtas“ ir pradėtos Reglamento 14 punkte nurodytos procedūros nėra. Priešingai pareiškėjo pateiktas išrašas (b. l. 10) patvirtina, kad pareiškėjo prašymas pažymėti kaip atmestas, pastabose nurodyta – nepateikta projekto dokumentacija, t. y. pagal reglamento 13.2 punktą laikomas nepriimtu. Pareiškėjas atsakovės sprendimo nepriimti jo prašymo įstatymų nustatyta tvarka neskundė.

2022 m. kovo 16 d. pareiškėjas pateikė naują prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, todėl teismo vertinimu turėjo vadovautis galiojančiomis Įstatymo normomis ir prieš teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą vadovaujantis tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1475 patvirtinta metodikos 2 punktu, tiek Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 1-815 patvirtintos Tvarkos 2 punktu privalėjo pateikti prašymą apskaičiuoti mokėtiną įmoką.

Pagal Įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas (vystytojas), išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nustatyta, kad naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį.

Remiantis Įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas šių statinių statybai ar rekonstrukcijai: 1) valstybei svarbaus projekto statiniui (statiniams) ar statiniui (statiniams) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; 2) geležinkelio infrastruktūros objektui (objektams), geležinkelio stočių ir jų aptarnavimui skirtiems statiniams, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektui (objektams) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose, kai jų eksploatacijai nereikalinga savivaldybės infrastruktūra, išskyrus vietinės reikšmės kelius; 3) savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams.

Įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kai pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį jų lėšomis suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros išlaidos ne mažesnės negu šioje sutartyje numatyta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka. Tuo atveju, kai statytojo (vystytojo) lėšomis suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros išlaidos mažesnės negu sutartyje numatyta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, statytojas (vystytojas) sumoka šį skirtumą, apskaičiuojamą vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi.

Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba nustato savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo tvarką, taip pat patvirtina kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kada savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis.

Tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad įmoka visais atvejais, jeigu nėra priimtas atskiras tarybos sprendimas dėl įmokos mokėjimo dalimis, yra sumokama iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos ar iki statybos darbų pradžios, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Aprašo 8, 8¹, 10 punktuose nustatyti atleidimo nuo savivaldybės infrastrūktūros įmokos mokėjimo atvejai, o 11–13 punktuose pateiktos sąlygos, kurioms esant, įmoka nemokama. Tvarkos aprašo 17 punkte išvardinti inžineriniai statiniai, kurie nėra apmokestinami įmoka.

Pagal Tvarkos aprašo 8 punktą nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kai pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį jų lėšomis suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros išlaidos (įskaitant ir statytojų (vystytojų) žemės, kurioje yra pastatyta ir įrengta savivaldybės infrastruktūra, ir kuri yra kartu perduodama infrastruktūros valdytojui su kartu įrengta infrastruktūra, vertę (apskaičiuojant pagal tą pačią tvarką kaip ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams)) ne mažesnės negu šioje sutartyje numatyta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka. Tuo atveju, kai statytojo (vystytojo) lėšomis suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros išlaidos mažesnės negu sutartyje numatyta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, statytojas (vystytojas) sumoka šį skirtumą. 8¹ punktas numato atleisti statytoją (vystytoją) nuo įmokos sumos, lygios esamos savivaldybės infrastruktūros, nenumatytos teritorijų planavimo dokumente, praplėtimo išlaidų sumai, ir atidėti jam įmokos (įmokos ir esamos infrastruktūros praplėtimo išlaidų skirtumo) sumokėjimo terminą iki statytojo (vystytojo) žemės sklype statomo statinio statybos užbaigimo tuo atveju, jeigu tokios savivaldybės infrastruktūros plėtros poreikis nustatomas prisijungimo prie esamos savivaldybės infrastruktūros projektavimo sąlygų rengimo metu. Pagal 10 punktą nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kurie iki Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo įsigaliojimo dienos yra gavę Vilniaus miesto savivaldybės prisijungimo prie miesto susisiekimo komunikacijų ar savivaldybės kontroliuojamų inžinerinių tinklų valdytojų išduotas projektavimo sąlygas, kuriose buvo numatyta plėtoti (suprojektuoti ir įrengti) susisiekimo ir/ar inžinerinę infrastruktūrą, ir jas įgyvendina, tačiau prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą iki 2021 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė arba pateiktas prašymas nebuvo priimtas. Tuo atveju, kai statytojui yra taikomas Vilniaus bendrojo plano projekto Reglamente Nr. 7 numatytas mokestis/investicija, tokiu atveju infrastruktūros plėtros įmoka yra nemokama.

Tvarkos aprašo 12 punktas nustato, kad gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatams, kurie yra statomi arba rekonstruojami ir kurie yra vieninteliai statiniai sklype, nėra taikomos infrastruktūros plėtros įmokos iki tol, kol infrastruktūros plėtros įmokos skaičiavimo tvarkas bei tarifus priims Vilniaus miesto rajono ir Trakų rajono savivaldybių tarybos, bet ne vėliau nei iki 2021 m. liepos mėn. 1 d. pagal 13 punktą įmoka nėra skaičiuojama nuo daugiabučių gyvenamųjų namų pirmo aukšto patalpų, kurios tenkina visas toliau įvardytas sąlygas: 1) išsidėsčiusios palei gatvės raudonąsias linijas ar viešosios erdvės ribas, ne toliau nei 6 m nuo išorinio gatvės raudonosiose linijose ar viešosios erdvės sklype esančio šaligatvio ar tako krašto; 2) patalpų aukštis ne mažiau nei 3,5 m tarp perdangų; 3) patekimai į patalpas pritaikyti neįgaliesiems; 4) turi langus ar vitrinas į gatvę ar viešą erdvę ne mažesniame plote nei pusė tam aukštui tenkančios pagrindinio fasado plokštumos; 5) įėjimas pirmame aukšte iš gatvės pusės.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad savivaldybė naudodama savo finansinius išteklius išimtinai veikia miesto ir jos gyventojų interesų atžvilgiu. Bet koks atleidimas nuo įstatyme numatytos savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo turi būti pagrįstas ir taikomas išimtinai įstatyme ar savivaldybės tarybos nustatytais atvejai jų neaiškinant plečiamai, nes atleidimo nuo įmokos atveju mažėja savivaldybės infrastruktūrai skirtų lėšų kiekis, tačiau savivaldybės infrastruktūros poreikis padidėja.

Pareiškėjas nei 2022 m. balandžio 23 d. prašyme patvirtinti, kad pareiškėjui nereikia mokėti infrastruktūros mokesčio, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių konkrečių Įstatyme ir (ar) Apraše įtvirtintų pagrindų, kuriais remiantis pareiškėjas turi būti atleidžiamas nuo infrastruktūros plėtros įmokos. Teismas savo iniciatyva iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nenustatė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, atitinkančios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 1-815 patvirtintame apraše nurodytas sąlygas, kurioms esant pareiškėjas turėtų būti atleidžiamas nuo infrastruktūros plėtros įmokos.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą pagrįstai vadovavosi nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis dėl savivaldybių infrastruktūros plėtros įmokos. Byloje nustatyta, jog pakartotinį (naują) prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pareiškėjas atsakovei pateikė jau po Įstatymo įsigaliojimo, todėl, remiantis Įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi ir 15 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas yra laikomas įmokos mokėtoju. Teismas konstatuoja, kad atsakovė, nenustačiusi egzistuojančių sąlygų pagal Įstatymą ir savivaldybės tarybos patvirtintą Aprašą atleisti pareiškėją nuo infrastruktūros plėtros įmokos, pagrįstai netenkino pareiškėjo 2022 m. balandžio 23 d. elektroniniu paštu pateikto prašymo. Skundžiamas sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo sprendimo naikinti.

Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, teismo vertinimu, nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo patikslintas skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo patikslintas skundas atmestas, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.