Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei I. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės I. R. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, jog neprieštarauja, kad nepilnametės šalių dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina; ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nekonkreti, todėl turėtų būti tikslinama.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009-12-28 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies;

nutraukė V. R. ir I. R., santuoką, sudarytą 1998-08-08 (akto įrašo numeris 1727) dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

nutraukus santuoką pavardes paliko R. ir R., t. y. pavardžių nekeitė;

nustatė nepilnametės dukters S. R., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. R.;

pakeitė šalių pasirašytą ir Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-08-09 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-5852-726/2007 patvirtintą taikos sutartį dėl išlaikymo dukrai S. periodinių išmokų dydžio;

priteisė iš ieškovo V. R. išlaikymą dukrai S. R., gim. (duomenys neskelbtini) po 600 Lt dydžio per mėnesį periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2009-04-02 ir tęsiant iki vaiko pilnametystės. Nustatė, kad dukters S. R. išlaikymui skirtas lėšas iki vaiko pilnametystės uzufrukto teise tvarkys I. R.;

nustatė ieškovo V. R. bendravimo su dukra S. ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką: ieškovas V. R. bendrauja su dukra S. kiekvieno mėnesio pirmą bei trečią savaitgalius, paimdamas dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ne anksčiau 10 val. ryto šeštadienį ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau 18 val.;

ieškovo V. R. nuosavybėn priteisė 1/3 santuokoje įgyto turto, kurio vertė 27 167 Lt; atsakovės I. R. nuosavybėn priteisė 2/3 santuokoje įgyto turto, kurio vertė 54 333 Lt;

priteisė atsakovės I. R. nuosavybėn natūra ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

priteisė iš atsakovės I. R. ieškovui V. R. kompensaciją 27 167 Lt;

likusią dalį ieškinio ir priešieškinio reikalavimų atmetė;

priteisė iš atsakovės I. R. valstybei 135 Lt žyminio mokesčio;

priteisė iš ieškovo V. R. valstybei 66 Lt žyminio mokesčio;

priteisė lygiomis dalimis iš ieškovo V. R. ir atsakovės I. R. valstybei 31,12 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindų.

Teismas nenustatė, jog yra CK 3.60 str. sąlygos, taip pat nenustatyta ir atsakovė neįrodė, jog ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas preziumavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl jų skirtingų charakterių, to pasekoje kylančių abipusių nesutarimų ir konfliktų, dėl sutuoktinių skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą, pomėgių, laisvalaikio praleidimo būdų; sutuoktiniai nutolo vienas nuo kito, jų nebesieja bendri interesai, jie nustojo gerbti vienas kitą; todėl santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir ieškovo dalyvavimo vaiko auklėjime, išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl nepilnametės dukters S. gyvenamosios vietos nustatymo su jos motina tarp šalių ginčo nėra. Teismas tenkino ieškinio reikalavimą nustatydamas ieškovo bendravimo su dukra S. ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką: vaiko tėvas V. R. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalius praleidžia su dukra S., tėvas paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį ne anksčiau 10 val. ryto ir grąžina sekmadienį, ne vėliau 18 val. Ieškovo reikalavimą, kad dukra S. praleistų su juo kiekvieną savaitgalį, laikė nepagrįstu, kadangi taip būtų apribota dukters teisė praleisti dalį laisvalaikio su savo motina. Atsižvelgęs į abiejų tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išaugusius nepilnamečio vaiko poreikius teismas tenkino priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo; teismas pripažino, jog ieškovo V. R. gaunamos 3 200 Lt pajamos per mėnesį yra ženkliai didesnės už atsakovės I. R. gaunamas apie 850 Lt per mėnesį pajamas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

dėl dukters S. R. išlaikymo iš ieškovo padidinimo ir priimti naują sprendimą – išlaikymo dydį nustatyti ir palikti galioti tokį, koks nustatytas ieškovo ir atsakovės sutartyje dėl dukros išlaikymo ir patvirtintas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-08-09 nutartimi;

dėl bendrąja jungtine nuosavybe su atsakove įgyto turto įvertinimo ir ieškovui mokėtinos kompensacijos dydžio nustatymo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai sutarties pakeitimo ir išlaikymo sumos padidinimo.

Nurodo, kad dukters išlaikymas nustatytas šalių sutartimi, patvirtinta teismo nutartimi; sutartyje nurodyta, kad šalys jokių pretenzijų viena kitai neturės įvykdžius visus sutarties įsipareigojimus. Savo įsipareigojimus apeliantas vykdė ir vykdo be pažeidimų, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, taip pat nesilaikė CK 6.189 str. 1 d. nuostatos, pakeisdamas sutarties dėl dukters išlaikymo sąlygas, pažeidė apelianto teises ir teisėtus interesus. Nurodo, jog priimant sprendimą nebuvo nustatinėjama, koks išlaikymas būtų pakankamas dukrai, kokios vystymosi sąlygos pagerintos, atsakovė rėmėsi ir teismas atsižvelgė tik į bendrus statistinius-politinius teiginius apie ekonominę padėtį šalyje, kas neparodo, konkretaus vaiko poreikių tenkinimo ir auklėjimo suprastėjimo. Į apelianto ir atsakovės turtinę padėtį atsižvelgta tik pagal gaunamo darbo užmokesčio dydį, tačiau klaidingai, gaunamų pajamų dydis nustatytas vadovaujantis neaiškiais kriterijais; be to priešingai nei teigė atsakovė ir nurodyta sprendime – atsakovės gaunamos pajamos padidėjo. Neatsižvelgta į turimą turtą. Taip pat teismas nenustatė, kiekvieno iš tėvų dalies išlaikymo prievolėje ir konkretaus išlaikymo dydžio. Atsakovė priešieškinyje nepagrindė reikalavimo dėl išlaikymo dukrai dydžio padidinimo būtinumo, dukters poreikių bei patiriamų didesnių išlaikymo išlaidų; teismas nepasinaudojo teise savo iniciatyva rinkti įrodymus.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Nurodo, jog tinkamai bei pagrįstai neatsižvelgus į visus įrodymus, neįvertinus dalintino turto ir nenustačius teisingos kompensacijos dydžio, šioje dalyje neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nustatant dalintino turto vertę ir kompensacijos dydį atsižvelgta tik į VĮ Registrų centras pateiktą vertę, tačiau neatsižvelgta ir nepasisakyta dėl kitų pateiktų įrodymų: apelianto ir liudytojų parodymų bei pridėtų pažymų ir kvitų apie atliktą buto remontą, šalims gyvenant santuokoje iš bendrų lėšų. Teismas neatsižvelgė į minėtus įrodymus dėl buto pagerinimui naudotų lėšų ir nevertino jų CK 3.90 str. 1 d. aspektu. Teismas pažeidė CPK 177 str. 1 ir 2 d., 181 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, todėl sprendimas dalyje dėl iš atsakovės mokėtinos kompensacijos dydžio yra nepagrįstas. Be to, teismas nesiaiškino, ar nagrinėjamu atveju atsakovė finansiškai pajėgi sumokėti priteistą kompensaciją, kadangi atsakovei negalint sumokėti priteistos kompensacijos, ieškovas atsidurtų blogesnėje padėtyje – be būsto ir be pinigų; taip pat atsakovės mokumo nustatymas svarbus ir siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Teismas sprendime nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nenurodydamas, kokiais CK 3.123 str. numatytais kriterijais vadovavosi. Pažymi, kad dalijamo turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, galiojusias teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu. Be to, teismas nepasinaudojo teise savo iniciatyva rinkti įrodymus ir viršyti pareikštus reikalavimus, siekiant įvertinti visą turtą, surinkti tinkamų įrodymų, pagrindžiančių priteistos kompensacijos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo dalies dėl išlaikymo nepilnametei dukrai pakeitimo panaikinimo.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-08-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5852-726/2007 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria V. R. (nagrinėjamoje byloje – ieškovas) įsipareigojo nepilnametės dukros S. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui skirti kas mėnesį po 500 Lt; taikos sutarties 4 punktu šalys įsipareigojo buto, kuriame gyveną jų dukra, mokesčius už komunalinės paslaugas mokėti per pusę (b.l. 6). Skundžiamu Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-12-28 sprendimu išlaikymas S. R. buvo padidintas iki 600 Lt per mėnesį nuo 2009-04-02 (priešieškinio pareiškimo teisme dienos); savo sprendimą teismas pagrindė tuo, kad ieškovo V. R. pajamos (3 200 Lt per mėnesį) yra ženkliai didesnės, nei atsakovės I. R. pajamos (8 50 Lt).

Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Įstatymas numato galimybę sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo vaikui dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.); priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 str. 2 d.); t. y. nagrinėjamoje byloje teismas turėjo analizuoti, ar nuo 2007-08-09 šalių taikos sutarties patvirtinimo atsirado sąlygos išlaikymo dydžiui pakeisti – iš esmės pasikeitė šalių nepilnamečio vaiko poreikiai arba tėvų turtinė padėtis.

Pagrindinis ieškovo apeliacinio skundo argumentas – byloje tokių sąlygų nėra; apeliantas teigia, kad atsakovė nepateikė jokių dukros padidėjusių poreikių įrodymų, kokios vystymosi sąlygos turi būti pagerintos, kokių konkrečiai 100 Lt didesnių išlaidų ji patiria išlaikydama dukrą ir pan. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas pateikė papildomus įrodymus: jo vidutinis darbo užmokestis sumažėjo iki maždaug 2 799 Lt (b.l. 157, 184), be išlaikymo jis skiria dukrai papildomų lėšų, perka jai daiktų, eina kartu į renginius ir pan. (b.l. 185), todėl nėra pagrindo priteisti iš ieškovo papildomas lėšas mergaitės išlaikymui.

Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka. Nagrinėjama byla tiesiogiai liečia nepilnamečių vaikų interesus; civilinio proceso normos įpareigoja teismą prioritetiškai ginti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, tam tikslui teismui suteikti specialūs įgaliojimai (CPK 376 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus išlaikymo, tenkinančio būtinus vaiko poreikius – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą; skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienai tai sudaro 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi minimalus būtino išlaikymo dydis tokios kategorijos bylose preziumuojamas, jo įrodinėti nereikia; tokios kategorijos bylose tas tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan., tenkinti. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodė, kad šalių dukros poreikiai pasikeitė – padidėjo nuo 2007 m. ir sudaro apie 1 000 Lt per mėnesį; priešingų įrodymų teismui pateikta nebuvo. Atsakovės pajamos nežymiai padidėjo – jos vidutinis darbo užmokestis 2009 m. gruodžio – 2010 sausio mėn. sudarė apie 1 423 Lt (b.l. 180), t. y. teismo priteistas 600 Lt išlaikymas iš ieškovo yra iš esmės proporcingas ieškovo ir atsakovės darbo užmokesčių santykiui. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, nes ji turi nekilnojamojo turto – butą, atmetamas, nes ½ buto dalis priklauso abiems sutuoktiniams, dėl to butas apsunkintas prievole sumokėti ieškovui kompensaciją už jo dalį bendrajame turte. Pažymėtina, kad šalių taikos sutarties 4 punktu ieškovas buvo įsipareigojęs, be 500 Lt išlaikymo dukrai dar apmokėti pusę buto, kuriame gyvena šalių dukra, mokesčių už komunalines paslaugas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovo (apelianto) pozicija pasikeitė; ieškovas sutiko su teismo sprendimu priteisti visą butą natūra atsakovei, prašė padidinti priteistą jam kompensaciją bei pareiškė, kad už komunalinius patarnavimus, interneto bei kitas paslaugas taikos sutarties tarp šalių nustatytu būdu nebemokės (ieškovo 2011-01-11 pareiškimas dėl įrodymų priėmimo). Nepilnamečiam vaikui tenkanti mokesčių už komunalines paslaugas dalis taip pat priskiriama prie vaiko būtinų poreikių, todėl teismo priteistas 600 Lt per mėnesį išlaikymas apima vaikui tenkantį mokesčių už komunalinius patarnavimus dalį, kurią, pagal šalių taikos sutarties sąlygas, ieškovas mokėjo atskirai, taikos sutarties 4 punkto numatytomis sąlygomis.

Apeliacinio skundo argumentai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Sutuoktiniai R. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio ½ dalis buvo padovanota I. R. jos tėvo 2000-06-09 dovanojimo sutartimi, likusi ½ buto buvo nupirkta santuokos metu V. R. vardu (b.l. 8-9). Teismas pripažino bendru sutuoktinių turtu ½ buto, skyrė ieškovui 1/3 dalį bendrojoje nuosavybėje, atsakovei – 2/3 dalis; priteisė buto ½ dalį natūra atsakovei, bei priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 27 167 Lt kompensaciją. Butas buvo teismo įvertintas pagal VĮ Registrų centro duomenis 2009-12-01 dienai 163 000 Lt (b.l. 125-126); kitų, vėlesnių duomenų apie buto dalies vertinimą nei ieškovas, nei atsakovė į bylą neteikė.

Apeliaciniu skundu ieškovas reikalavo panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo kompensacijos ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visus įrodymus, neišreikalavo įrodymų apie dalijamo turto vertę pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, kas, apelianto vertinimu, reiškia, kad nagrinėjamos bylos esmė liko neatskleista (b.l. 147-151). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujos tik išimtinais įstatyme numatytais atvejais (CPK 327 str., 329 str. 2 ir 3 d.); apelianto nurodytos aplinkybės: netinkamas byloje surinktų įrodymų vertinimas bei duomenų apie dalijamo turto vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje nebuvimas neduoda pagrindo teigti, jog neatskleista bylos esmė; civilinio proceso kodekso numatytais atvejais apeliacinės instancijos teismas gali priimti ir vertinti naujus įrodymus (CPK 314 str.). Ieškovui ir atsakovei nebuvo užkirstas kelias teikti papildomus įrodymus apie ginčo buto įvertinimą, tačiau abi bylos šalys sutiko su buto įvertinimu pagal VĮ Registrų centro duomenis 2009-12-01 dienai; pažymėtina, kad šią pažymą pateikė į bylą pats apeliantas. Dėl išdėstyto apeliacinio skundo argumentas apie bylos esmės neatskleidimą atmetamas.

Apeliantas nurodė, kad teismas be pagrindo pripažino ½ dalį ginčo buto, nupirktą santuokos metu V. R. vardu 2000-06-09 pirkimo-pardavimo sutartimi bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nes butas buvo nupirktas už V. R. asmeniškai dovanotas lėšas, šis faktas įrodytas liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija atmeta skundo argumentą apie netinkamą liudytojų parodymų vertinimą. Buto dalis buvo nupirkta 2000 metais, iki Civilinio kodekso įsigaliojimo. Pagal buto įsigijimo metu galiojusio Civilinio kodekso normą dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė, kaip du tūkstančiai litų, turėjo būti rašytinės formos (1964 m. CK 282 str. 1 d.), t. y. tokio sandorio sudarymo faktas gali būti įrodinėjamas tik rašytine dovanojimo sutartimi. Teismas, atmesdamas liudytojų V. C. ir V. R. parodymus apie piniginių lėšų buto įsigijimui dovanojimą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178-185 str.). Prezumpcija, kad santuokoje įgytas turtas perkamas iš bendrų sutuoktinių lėšų ir yra jų bendra jungtinė nuosavybė, byloje liko nepaneigta.

Bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme ieškovas (apeliantas) pateikė teismui papildomus įrodymus apie buto esminį pargerinimą santuokos metu. Pagal ieškovo užsakymą UAB „Impeksservis“ 2010-29-29 atliko buto remonto sąnaudų dydžio įvertinimo aktą; aktu nustatyta, kad sutuoktinių buto, esančio (duomenys neskelbtini) apdailos remonto darbų kaina 2000 m. kainomis sudarė 32 171 Lt. Apeliantas pažymėjo, kad 2000 m. buto kaina VĮ Registrų centro duomenis buvo 64 736 Lt, t. y. butas buvo pagerintas apie 50 proc. vertės, be to, dalį remonto darbų ieškovas atliko asmeniški ir savo darbą įvertina 1 000 Lt. Dėl tokio esminio pagerinimo visas butas gali būti pripažintas abiejų sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe (CK 3.90 str.), dėl to ieškovui priteista kompensacija turi būti padidinta.

Apelianto papildomi argumentai ir papildomi įrodymai atmetami. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio nuosavybė, gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 str. 1 d.). Atsakovė neneigė, kad santuokos metu 2000 m. buvo bute atliktas remontas, ji įvertina remontą kaip einamąjį. UAB „Impeksservis“ akte naudojamos sąvokos – statinio rekonstravimas, kai remonto tikslas yra iš esmės pertvarkyti statinį, sukurti jo naują kokybę, pritaikyti kitai paskirčiai ir pan.; statinio kapitalinis remontas, kai keičiamos ar stiprinamos statinio laikančiosios konstrukcijos, keičiamas statinio fasadas, įrengiami papildomi elementai, įrengiamos atskiros statinio inžinerinės sistemos, atliekami technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbai ir pan.; statinio paprastasis (arba einamasis) remontas, kai atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remonto darbai nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų – atnaujinama apdaila, pakeičiami butų langai, durys, atskirosios statinio inžinerinės sistemos ir kita. Akto duomenimis kapitalinio remonto ar statinio rekonstravimo darbų šalių bute nebuvo atlikta; buvo atliktas įėjimo durų ir vidinių kambarių durų pakeitimas, langų pakeitimas, pertvaros tarp tualeto ir vonios išardymas, vamzdžių, gyvatuko keitimas, pakabinamų lubų įrengimas ir kiti apdailos darbai – sienų ir grindų lyginimas, pakabinamų lubų įrengimas, naujos instaliacijos WC pravedimas, plytelių klojimas, rozečių pakeitimas ir kita; t. y. atlikti dabai atitinka einamojo remonto sąvoką. Nėra pagrindo pripažinti, kad sutuoktinių butas (tame tarpe ½ buto dalis, priklausanti atsakovei asmeninės nuosavybės teise) santuokos metu buvo iš esmės pagerinti; apeliacinio skundo reikalavimas dėl viso buto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe atmetamas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bendrojo sutuoktinių gyvenimo pabaigoje (2009 m. gruodžio mėn.) 2000 m. atkliktas einamasis remontas praktiškai susidėvėjo ir neturėjo esminės reikšmės buto rinkos kainai.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė kitą bendro buto padalijimo būdą, nei buvo prašyta, tačiau, kaip jau buvo paminėta, ieškovo pozicija byloje pasikeitė – ieškinio pareiškimu jis reikalavo padalinti butą natūra ir nustatyti naudojimosi tvarką, apeliacinės instancijos teisme prašė padidinti jam priteistą kompensaciją, t. y. šis skundo argumentas prarado aktualumą. Be to, pagal suformuotos teismų praktikos nuostatas santuokinio turto padalijimo bylose pripažįstama, kad po santuokos nutraukimo nekilnojamojo turto objekto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje valdymas ir disponavimas gali būti apsunkintas, užprogramuotų naujus teisminius ginčus, todėl, jeigu nekilnojamojo turto objekto dalys negali būti visiškai atidalintos be žalos jų paskirčiai, toks objektas priteisiamas vienam iš sutuoktinių (nagrinėjamoje byloje – atsakovei, priteisiant iš jos kompensaciją už jai atitenkantį didesnės vertės turtą. Be to ½ dalis buto priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, taigi kitoks likusios buto dalies padalinimo būdas neįmanomas.

Apeliantas pažymėjo, kad teismas savo sprendime nenurodė, kuriais įstatymo nustatytais kriterijais vadovavosi, padalindamas bendrą turtą nelygiomis dalimis (ieškovui 1/3, atsakovei – 2/3 nuo ½ ginčo buto). CK 3.123 str. 1 d. yra numatyta galimybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo: atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, arba kitas svarbias aplinkybes. Teismo sprendimu šalių dukros S. R. gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. R.; teismų praktikoje pripažįstama, kad didesnė atsakomybė už vaiko auginimą ir auklėjimą atitenka tam iš sutuoktinių, su kuriuo lieka vaikas – kasdieniai buitiniai rūpesčiai: apsipirkimas, maisto gaminimas, skalbimas, pamokų paruošimo kontrolė ir kita. Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė S. S. pažymėjo, kad, Tarnybos nuomone, nagrinėjamoje byloje nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių principo atitinka vaiko interesus (b.l. 138). Taigi nagrinėjamoje byloje teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.).

2011-01-12 teismo posėdžio metu atsakovė pateikė teismui UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitą Nr.1898:2011(V), pagal kurią ginčo buto rinkos vertė 2010-01-06 sudaro 132 000 Lt, prašė išeiti už apeliacijos ribų (CPK 376 str.) bei atitinkamai sumažinti priteistą ieškovui kompensaciją, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos vertės sumažėjimą. Šis atsakovės prašymas netenkinamas. Įstatymas draudžia priimti dėl apelianto blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą, jeigu jį skundžia tik viena iš šalių (CPK 313 str.). Bylos nagrinėjimo metu santuokinis turtas (buto ½ dalis) buvo padalintas pagal VĮ Registrų centro vertinimą 2009-12-01 dienai (163 000 Lt); atsakovė tokiam buto įvertinimui pritarė, su teismo išvadomis sutiko, apeliacinio skundo dėl netinkamo buto įvertinimo nepateikė. Kaip jau buvo paminėta, vienas iš ieškovo apeliacinio skundo argumentų buvo tas, kad teismas be pagrindo pasirėmė VĮ Registrų centro duomenimis, nerinko įrodymų apie turto vertę pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu; atsikirsdama šiam skundo argumentui, atsakovė savo atsiliepime dar kartą patvirtino, kad toks buto įvertinimas ją tenkina (b.l. 170). Kaip paaiškino atsakovė, naujas buto įkainojimas buvo atliktas derybų dėl taikos sutarties procese, po to kai apeliacinės instancijos teismas šalių prašymu atidėjo bylos nagrinėjimą, suteikiant jiems galimybę užbaigti ginčą taikiai (b.l. 190-191). Tokiu būdu atsakovė nepateikė apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo, procesiniuose dokumentuose visiškai pritardavo teismo pozicijai, priešingai nei ieškovas, kuris nuosekliai reikalavo savo turto dalies padidinimo. Esant tokioms aplinkybėms, išėjimas už apeliacijos ribų negalimas, nes pažeistų CPK 313 str. nuostatas

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį (CPK 263, 329-330 str.). Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.)

Atsakovė I. R. pateikė pinigų priėmimo kvitą, pagal kurį už buto vertinimą sumokėta 300 Lt; atmetus jos prašymą dėl išėjimo už apeliacijos ribų ir priteistos ieškovui kompensacijos sumažinimo, šios išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

Iš apelianto valstybei priteisiamos pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 187) (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. R. 10,55 Lt (dešimt litų, 55 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).