- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- eI2-1149-872/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- K. D.
- Atsakovas
- Lietuvos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. D. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. D. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašo: i) panaikinti Lietuvos kariuomenės Daktaro Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės Kaune (toliau – ir Ekspertizės komisija) 2022 m. birželio 22 d. ekspertinį nutarimą Nr. 1684 (toliau – ir Ekspertinis nutarimas); ii) įpareigoti Ekspertizės komisiją klausimą dėl pareiškėjo K. D. tinkamumo atlikti karinę tarnybą nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškina, kad Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos (toliau – ir Karo medicinos tarnyba) Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninė pakomisė Kaune (toliau – ir KMEK) 2022 m. birželio 22 d. priėmė Ekspertinį nutarimą, kurio pagrindu 2022 m. birželio 22 d. išdavė ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1684 (toliau – ir Pažyma), kuria jis pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal 2 sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) buvo pripažintas tinkamu karo tarnybai nurodant, kad jam nerekomenduojama dirbti padidėjusio atmosferos slėgio sąlygomis (darbai suspaustame ore, darbai po vandeniu, kai naudojama nardymo įranga), taip pat nerekomenduojama dirbti sumažėjusio atmosferos slėgio sąlygomis. Pažymi, kad su Ekspertiniu nutarimu nesutinka, mano, kad jo sveikatos būklė KMEK buvo vertinta aplaidžiai, neatsižvelgiant į jam nustatytą diagnozę bei paskirtą operacinį gydymą, neatlikus pakartotinio sveikatos būklės vertinimo po operacinio gydymo, todėl Ekspertinis nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Nurodo, kad jo, kaip šauktinio, sveikatos būklės patikroje buvo nurodyta, kad jam 2020 m. kovo 6 d. buvo diagnozuota pilonidinė cista be absceso (nesupūliavusi) ((duomenys neskelbtini)), o 2022 m. birželio 29 d. ši diagnozė buvo dar kartą patvirtinta ir paskirtas operacinis gydymas planine tvarka), preliminari operacijos data – 2022 m. spalio mėnesį, tačiau tiksli operacijos data dar nenumatyta, laukiama informacijos iš operuosiančio gydytojo. Paaiškina, jog pilonidinė cista – pūlingas kryžkaulio ir uodegikaulio srities odos ir poodžio uždegimas, kurio metu formuojasi fistulė (nepageidaujamas kanalas/anga). Taigi pagrindiniai simptomai: diskomfortas, skausmas, susiformavęs pūlinys ir susidariusių angų šlapiavimas. Pažymi, jog lėtinės eigos pilonidinei cistai būdingas skausmas, fistulės (angos) atsiradimas kryžkaulio srityje, šlapiavimas. Taigi lėtinės pilonidinės cistos gydymui skiriamas chirurginis gydymas, po kurio laukia apie 4 savaites laukiantis gijimo laikotarpis, kurio metu nebus galimas įprastas sėdėjimas. Be to, po operacinio gydymo yra galimas ligos atsinaujinimas, todėl pacientai stebimi ir ligos atsinaujinimas vertinamas po 6 mėnesių. Akcentuoja, jog jo laukia lėtinės pilonidinės cistos operacija, po kurios laukia ilgas pooperacinis laikotarpis, kurio metu jis net negalės įprastai sėdėti, taip pat dar pusmetį po operacinio gydymo jis bus stebimas dėl ligos atsinaujinimo tikimybės. Taigi matant tokius sveikatos rodmenis, KMEK turėjo itin atidžiai vertinti jo sveikatos būklę bei atsižvelgti į paskirtą operacinį gydymą, po jo atlikti pakartotinį jo sveikatos būklės vertinimą ir tik tuomet spręsti dėl jo tinkamumo tarnybai, tuo tarpu iš kartu su Ekspertiniu nutarimu jam pateiktų medicininių dokumentų išrašų matyti, kad ši diagnozė net nebuvo vertinama, nebuvo paskirti jokie papildomi su šia diagnoze susiję tyrimai, nebuvo vertinama rizika jo sveikatai ir kt.
Paaiškina, kad iš jo medicininių duomenų matyti, kad yra diagnozuota lėtinė pilonidinė cista be absceso, ligos kodas L05.9. Taigi remiantis Metodikoje įtvirtintais tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais, diagnozavus odos ir poodinių audinių infekcijas (piodermijas) (duomenys neskelbtini) šauktinis pripažįstamas tinkamu tarnybai (tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų lentelės 69 punktą). Tačiau Metodikos 1 priedo „Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar 3 žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų taikymo paaiškinimai“ 69 punkte, reglamentuojančiame Odos ir poodinių audinių infekcijas (L00–L08), įtvirtinta, kad nustačius dermines ir hipodermines piodermijas, tiriamiesiems rekomenduojamas gydymas, po jo pakartotinio sveikatos būklės vertinimo metu priimamas sprendimas. Pažymi, kad tai reiškia, jog žinant apie jam paskirtą operacinį gydymą ir po jo laukiantį pooperacinį laikotarpį KMEK privalėjo itin atidžiai ir rūpestingai vertinti jo sveikatos būklę ir atlikti pakartotinę sveikatos ekspertizę po atliktos lėtinės pilonidinės cistos operacijos, įvertinti papildomai gautus sveikatos duomenis ir pagal juos spręsti dėl jo tinkamumo tarnybai. Tačiau net nesulaukus, kada jam bus atlikta jau paskirta operacija, neįvertinus gijimo pooperaciniu laikotarpiu ir neatlikus pakartotinio sveikatos būklės vertinimo, buvo priimtas Ekspertinis nutarimas ir jam pateikta pažyma, kad jis pripažintas tinkamu tarnybai. Pamini, kad jį pripažinus tinkamu tarnybai, jis dar kartą atsakovui pateikė informaciją apie jam paskirtą operacinį gydymą ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, tačiau iš atsakovo gavo tokio turinio atsakymą: „informuojame, kad Karo medicinos ekspertizės komisijos pirmininkės sprendimu, šiuo metu inicijuoti Jums sveikatos patikrą pakartotinai pagrindo nėra“. Teigia, kad jo įsitikinimu, dėl jo tinkamumo tarnybai turėjo būti sprendžiama vertinant objektyvią jo sveikatos būklę, medicininių dokumentų duomenis, jo sveikatos būklę po operacinio gydymo ir kt.
Nurodo, kad jis atsakovą informavo apie diagnozuotą lėtinę ligą bei laukiančio operacinio gydymo datą, tačiau KMEK ne tik neatsižvelgė į jau turimus sveikatos duomenis, juos ignoravo, bet ir net nesulaukus, kada jis bus išoperuotas ir kokia bus jo sveikatos būklė po operacijos, pakartotinai neįvertinus jo sveikatos būklės priėmė nepagrįstą Ekspertinį nutarimą dėl jo tinkamumo karo tarnybai. Pažymi, jog KMEK, gavusi jo pateiktus duomenis apie lėtinės ligos diagnozę, taip pat informaciją apie paskirtą operacinį gydymą bei jo datą, nesiėmė jokių veiksmų, nevertino pateiktų duomenų ir nesulaukė papildomų duomenų tam, kad objektyviai įvertintų jo sveikatos būklę. Taigi tokie KMEK veiksmai yra nesuderinami su teisingumo, objektyvumo bei sąžiningumo principais.
Aiškina, kad privalomoji karo tarnyba yra atskira tarnybos rūšis, kuriai taikomi specifiniai ir itin griežti sveikatos būklės reikalavimai, todėl esant KMEK ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų išvadų prieštaravimams ar bet kokiai rizikai yra tikslinga atlikti papildomus sveikatos tyrimus, kad būtų priimta faktinę pareiškėjo sveikatos būklę atitinkanti išvada dėl jo tinkamumo karo tarnybai. Pažymi, kad vienintelė institucija įgaliota tikrinti šauktinių sveikatos būklę ir nustatyti, ar asmuo tinkamas atlikti privalomąją karo tarnybą, yra Karo medicinos tarnyba. KMEK, kaip vienintelė šauktinių sveikatos būklę galinti tikrinti bei asmens tinkamumą ar netinkamumą karo tarnybai konstatuoti institucija, jo sveikatos būklę tikrino aplaidžiai, tik dalinai ir nesiėmė jokių veiksmų, kad pakartotinai įvertintų jo sveikatos būklę po paskirto diagnozuotos lėtinės ligos operacinio gydymo, turinčio esminės reikšmės konstatuojant jo tinkamumą ar netinkamumą privalomajai karo tarnybai. Akcentuoja, jog KMEK, būdama vienintelė institucija, tikrinti šauktinių sveikatos būklę ir turėdama ypatingą pareigą užtikrinti Lietuvos kariuomenės narių fizinę sveikatą ir gerovę, ją apsaugoti, iki šios dienos, tikrindama į privalomąją karo tarnybą šaukiamų asmenų sveikatą, taiko neobjektyvią metodiką, neinicijuoja papildomų tyrimų, neatideda sveikatos patikrinimo ar pakartotinai neatlieka sveikatos patikrinimo po paskirto operacinio gydymo, net nelaukia medikų išvadų dėl paciento sveikatos būklės pooperaciniu laikotarpiu, todėl yra pagrindas įpareigoti KMEK atlikti pakartotinį jo sveikatos įvertinimą atsižvelgiant į visus duomenis apie jo sveikatą, įskaitant ir tuos, kurie bus gauti po jo operacinio gydymo.
Teigia, kad KMEK neatliko medicininių kriterijų vertinimo pagal realią jo sveikatos būklę, atliekant pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai specializuotą medicininę ekspertizę, nesilaikė pirmiau minėtuose teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Šalies argumentai
Atsakovė Lietuvos kariuomenė su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Karinės medicinos ekspertizės nuostatai (toliau – ir KMEN), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125, nustato (KMEN 1 punktas) karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, asmenų, stojančių į profesinę karo tarnybą, Lietuvos arba užsienio valstybės švietimo įstaigas, kurias baigusiems asmenims suteikiamas karininko laipsnis, tarnybą žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūnų tarnybos sutartis, asmenų, stojančių į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, profesinės karo tarnybos karių, privalomosios karo tarnybos karių, savanoriškosios nenuolatinės karo tarnybos karių, kariūnų ir žvalgybos pareigūnų bei šaulių, tarnaujančių koviniuose būriuose, sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo, taip pat kitų šaulių ir atsargos karių sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo tvarką. Taigi, asmenų, nurodytų KMEN 1 punkte (šaukiamų į privalomąją karo tarnybą – pareiškėjas), sveikata tikrinama, atranka pagal sveikatos būklę atliekama ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis nustatomas KMEK (KMEN 2 punktas).
Pažymi, kad vadovaujantis KMEN 10.2.1 papunkčiu KMEK Regioninė pakomisė atlieka karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą <...> medicinos ekspertizę. KMEK turi teisę: siųsti tikrinamus asmenis į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir (ar) tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ištirti papildomai ar patikslinti diagnozę, kreiptis į kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojus specialistus ir psichologus dėl vertinimų, kurių reikia ekspertinei nuomonei priimti, gauti iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos ir kitų įstaigų dokumentus ir duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis apie tikrinamų asmenų sveikatos būklę ir jiems suteiktas ar teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, reikalingus Nuostatuose nurodytų tikrinamų asmenų sveikatai tikrinti, atrankai pagal sveikatos būklę vykdyti ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsniui nustatyti (KMEN 11.1 - 11.3 papunkčiai).
Akcentuoja, kad Medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis sveikatos būklės įvertinimo metodika ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais, patvirtintais krašto apsaugos ministro, suderinus su sveikatos apsaugos ministru (KMEN 22 punktas). Taigi, vadovaujantis Kriterijais KMEK 2022 m. birželio 22 d. priėmė ekspertinį nutarimą, kuris įformintas Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 1684. Joje nurodoma, kad pareiškėjas pripažintas tinkamu pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą C sveikatos grupę su Bendru apribojimo 4o laipsniu. Pažymi, jog KMEK gydytojai medicinos ekspertizės aktą (toliau – ir Aktas) užpildo vadovaudamiesi Medicinos ekspertizės akto turinio ir pildymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vado 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-424 ,,Dėl medicinos ekspertizės akto turinio ir pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2020 m. liepos 15 d. akto redakcija). Taigi Ekspertinį nutarimą priimą KMEK pirmininkas, vadovaudamasis KMEN 32 punktu - ,,Komisijos pirmininkas priima ekspertinį nutarimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas Komisijos gydytojams pateikus ekspertines išvadas“.
Nurodo, kad pareiškėjo sveikatos būklę vertinę KMEK gydytojai tinkamai supildė Akte esančią Ekspertinių išvadų lentelę, pateikdami Ekspertines išvadas. Taigi KMEK gydytojai Medicinos ekspertizės akte esančią Ekspertinių išvadų lentelę pildė vadovaudamiesi aukščiau paminėtos Medicinos ekspertizės akto pildymo tvarkos 47 punktu. Pažymi, jog Ekspertiniame nutarime nurodoma sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma) ir (ar) sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis, tinkamumas tarptautinei operacijai, rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai (KMEN 33 punktas). KMEN 36 punkte pažymėta kad ,,Ekspertiniai nutarimai įrašomi: ,,36.1 medicinos ekspertizės akte; 36.2 Krašto apsaugos ministerijos informacinėje sistemoje“. Ekspertinio nutarimo pažymos forma patvirtinta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-566 ,,Dėl siuntimo į karinę medicinos ekspertizės komisiją ir ekspertinio nutarimo pažymos formų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. V-150 redakcija) ir joje informacija teikiama tik patvirtintos formos apimtyje.
Teigia, kad apibendrinat akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu Medicinos ekspertizės akte esančioje Ekspertinių išvadų lentelėje ekspertinė išvada įrašyta, KMEK pirmininko pats ekspertinis nutarimas priimtas bei ekspertinio nutarimo pažyma tinkamai surašyta vadovaujantis galiojančiai teisės aktais, jų pateikimo turinys atitinka nustatytą teisinį reguliavimą. Taigi Lietuvos kariuomenė laiko nepagrįsta pareiškėjo poziciją, kad jo sveikatos ekspertinis vertinimas buvo atliktas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, kad ekspertinis nutarimas yra netinkamai motyvuotas, nėra aiškus ir suprantamas, nepagrįstas, kad toks nutarimas neatitinka jo realios sveikatos būklės, kad nebuvo atliktas tinkamas, visapusiškas, objektyvus jo sveikatos vertinimas. Akcentuoja, jog pareiškėjui Akto Ekspertinių išvadų lentelėje bendras apribojimo laipsnis ,,4“ nustatytas vadovaujantis Sveikatos būklės įvertinimo metodika. „4“ apribojimo laipsnis nustatytas susumavus KMEK gydytojų specialistų nustatytus ligų „3“ ir ,,4“ apribojimo laipsnius (Ekspertinių išvadų lentelės eil. Nr. 3, 4 ir 6). Taigi pareiškėjas, pildydamas Akto specialiąją dalį, grafoje „kiti nusiskundimai“ pažymėjo, kad yra pilonidinė cista uodegikaulio srityje, nuo kurios gydosi rekomenduojamaisiais metodais, konkrečiai neįvardindamas kokiais. Minėti nusiskundimai vertinti 2022 m. birželio 9 d., tuo metu paūmėjimas nefiksuotas.
Paaiškina, kad Valstybinės ligonių kasų (toliau – ir VLK) išraše apie asmens sveikatą ir fizinę būklę matomas paskutinis kreipimasis dėl šios ligos – 2020 m. kovo 6 d. Taigi įvertinus nusiskundimus ir medicininę dokumentaciją, priimtas sprendimas, kad šiuo metu pilonidinės cistos paūmėjimo nėra, todėl priimtas ekspertinis nutarimas, kad asmuo yra tinkamas karo tarnybai. Pažymi, jog 2022 m. birželio 29 d. KMEK gavo papildomos medicininės informacijos (chirurgo konsultacija), kurioje aprašyta, kad nustatyta pilonidinė cista ir įvertinus objektyvius duomenis, kad cista yra lėtinė (apie 4 metus), tačiau sekrecijos nėra, aplinkiniai audiniai neinfiltruoti, ūmi chirurginė operacija netikslinga. Atitinkamai Metodikos 1 priedo „Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų taikymo paaiškinimai“ 69 punktas netaikytas ir pakartotinė Karinė medicininė ekspertizė neinicijuota (KMEN 42 punktas).
Akcentuoja, kad pareiškėjui sveikatos grupė ‚,C“ nustatyta KMEK pakomisės pirmininko, įvertinus KMEK pakomisės gydytojų specialistų ekspertines išvadas, nustatytus apribojimo laipsnius ir bendrą asmens sveikatos būklę. „C“ sveikatos grupė atitinka „4“ apribojimo laipsnį. Taigi tyrimų rezultatai, tyrimo duomenys ir specialistų konsultantų vertinimas Akte rašomi atliekant atskirų organų ir sistemų vertinimą į numatytas grafas. Ekspertinių išvadų lentelėje įrašoma diagnozė, diagnozės kodas pagal TLK – 10 AM klasifikaciją, nuostatų straipsnis, apribojimo laipsnis, ekspertinė išvada, data, gydytojo parašas ir spaudas. Pabrėžia, jog pareiškėjo Akte visos grafos užpildytos pagal nustatytą tvarką.
Atkreipia dėmesį į pareiškėjo keliamą pakartotinės KMEK ekspertizės instituto taikymo klausimą. Taigi vadovaujantis KMEN 42 punktu, karinės medicinos ekspertizė atliekama pakartotinai, kai gaunama iš sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų papildomos informacijos apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę (kai ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai).
Pažymi, kad naujos informacijos apie pareiškėjo sveikatos būklę, kuri galėtų turėti įtakos tinkamumo tarnybai pasikeitimui nebuvo gauta nei po KMEK ekspertinio nutarimo, nei su šiuo skundu, todėl iki šiol negalėjo (ir negali) atsirasti teisinis pagrindas pakartotinai vertinti pareiškėjo sveikatos būklę.
Aiškina, kad aplinkybės, kurios leistų atleisti pareiškėją nuo karo tarnybos turi būti suprantamos kaip svarbios ne tik paties pareiškėjo, bet ir turėtų objektyviai egzistuoti, t. y. potenciali žala galėtų būti konstatuojama esant atitinkamiems faktams (įrodymams), kuriuos būtų galima vertinti ir iš kurių galima būtų spręsti, jog dėl pašaukimo atlikti NPPKT, prievolininkas patirtų tokią žalą, kuri keltų realų pavojų jo sveikatai, gyvybei ir pan. Nurodo, jog pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės nėra pagrįstos tokiais įrodymais, kurie įrodytų, kad pašaukus pareiškėją į tarnybą būtų patirta skundu deklaruojama žala sveikatai.
Akcentuoja, kad analizuojant pateiktą teisinį reguliavimą ir medicininio vertinimo eigą matyti, kad pareiškėjo sveikatos tikrinimo eiga KMEK buvo vykdoma griežtai laikantis KMEN, priimtas ekspertinis nutarimas atitinka Kriterijus, todėl KMEK 2022 m. birželio 22 d. Ekspertinis nutarimas Nr. 1684 paliktinas galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Ekspertizės komisijos 2022 m. birželio 22 d. ekspertinio nutarimo pažymos Nr. 1684, kuria patvirtinta, kad pareiškėjas yra pripažintas tinkamu karo tarnybai, nurodant, kad pareiškėjui nerekomenduojama dirbti padidėjusio atmosferos slėgio sąlygomis (darbai suspaustame ore, darbai po vandeniu, kai naudojama nardymo įranga) bei nerekomenduojama dirbti sumažėjusio atmosferos slėgio sąlygomis.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui karinė medicinos ekspertizė atlikta Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės Kaune ir Ekspertinis sprendimas priimtas 2022 m. birželio 22 d. , kuriuo pareiškėjas pripažintas tinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai pagal C sveikatos grupę.
Ekspertinė komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“, ir remdamasi Ekspertiniu sprendimu, 2022 m. birželio 22 d. priėmė Ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1684, kuria patvirtino, kad pareiškėjas pripažintas tinkamu pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą C sveikatos grupę.
Nesutikdamas su Ekspertiniu nutarimu pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad jo sveikatos ekspertinis vertinimas buvo atliktas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, Ekspertinis nutarimas yra netinkamai motyvuotas, nėra aiškus ir suprantamas, nepagrįstas, neatitinka pareiškėjo realios sveikatos būklės, kad nebuvo atliktas tinkamas, visapusiškas, objektyvus pareiškėjo sveikatos vertinimas bei nebuvo atliktas pakartotinis pareiškėjo sveikatos vertinimas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas (toliau – ir Karo prievolės įstatymas), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – ir KASOKTĮ) bei Karinės medicinos ekspertizės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Ekspertizės nuostatai).
KASOKTĮ 30 straipsnyje (2011 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XI-1509 redakcija) nustatyta, kad į privalomąją karo tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiai šaukiami Karo prievolės įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Pagal Karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, privalomoji pradinė karo tarnyba – karo prievolininkų parengimas ginklu ginti valstybę vienu iš šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų. Minėto straipsnio 15 dalis apibrėžia, kad nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje.
Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą, nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kuriems nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki 26 metų (įskaitytinai), bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių.
Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė – 9 mėnesiai.
Karo prievolės įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad karo prievolininkai skiriami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Karo prievolės įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka ir periodiškumu karo prievolininkų sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojasi ir kitų, krašto apsaugos sistemai nepriklausančių, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. Mobilizacijos metu Vyriausybės nustatyta tvarka karo prievolininkų sveikatą tikrina ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos.
Ekspertizės nuostatų 12 punkte nustatyta, kad karo prievolininkus, šaukiamus į privalomąją karo tarnybą, stojančius į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, atlikti medicinos ekspertizės siunčia Lietuvos kariuomenės padalinio, kuriam pavesta administruoti karo prievolę, viršininkas (vadas) ar jo įgaliotas asmuo. Ekspertizės nuostatų 22 punkte nustatyta, kad medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis sveikatos būklės įvertinimo metodika ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais (toliau – Kriterijai), patvirtintais krašto apsaugos ministro, suderinus su sveikatos apsaugos ministru. Atliekant medicinos ekspertizę, tikrinama asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicinos dokumentų duomenimis. Medicinos ekspertizei atlikti reikalingų medicininių tyrimų apimtį nustato Karo medicinos tarnybos (toliau – ir KMT) vadas (Ekspertizės nuostatų 24 punktas).
Komisijos gydytojai atlieka medicinos ekspertizę: įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (Ekspertizės nuostatų 26 punktas).
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“, 22 punktu, 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtino Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus (toliau – ir Kriterijai) ir Sveikatos būklės įvertinimo metodiką (toliau – ir Metodika).
Ekspertizės nuostatų 27 punkte nustatyta, kad, vadovaudamasis medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdamas į medicinos ekspertizės tikslą, komisijos gydytojas priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą. Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkanti kriterijuose nustatyta ligų grupė, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), apribojimo laipsnis ir rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai, kurios teikiamos KMT vado nustatyta tvarka atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę. Apribojimo laipsnis nerašomas, kai tarnyba atidedama, asmuo pripažįstamas netinkamu tarnybai.
Ekspertinė išvada – tai komisijos gydytojo specialisto, šeimos gydytojo ar Karinės gydytojų konsultacinės komisijos išvada, pateikta atlikus tiriamo asmens sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę (Ekspertizės nuostatų 5.2 papunktis).
Pagal Ekspertizės nuostatų 33 punktą, ekspertiniame nutarime nurodoma nustatyta sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma) ir (ar) sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis, tinkamumas tarptautinei operacijai, rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai.
Medicinos ekspertizės aktas (toliau – ir Aktas) pildomas vadovaujantis Medicinos ekspertizės akto turinio ir pildymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vado 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-424 ,,Dėl medicinos ekspertizės akto turinio ir pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2020 m. liepos 15 d. akto redakcija).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui siuntimas atlikti medicinos ekspertizę išduotas pagal Ekspertizės nuostatų 12 punktą, t. y. kaip prievolininkui, šaukiamam į privalomąją karo tarnybą. Byloje ginčo dėl to nėra. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Kriterijais KMEK 2022 m. birželio 22 d. priėmė Ekspertinį sprendimą, kuris įformintas Ekspertinio nutarimo pažyma. Taigi pareiškėjas pripažintas tinkamu karo tarnybai pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą C sveikatos grupę su Bendru apribojimo 4o laipsniu.
Ekspertinis nutarimas buvo pagrįstas Akto Ekspertinių išvadų lentelėje bendru apribojimo laipsniu ,,4“, kuris nustatytas vadovaujantis Sveikatos būklės įvertinimo metodika, o „4“ apribojimo laipsnis nustatytas susumavus KMEK gydytojų specialistų nustatytus ligų „3“ ir ,,4“ apribojimo laipsnius (Ekspertinių išvadų lentelės eil. Nr. 3, 4 ir 6). Kaip matyti pareiškėjas, pildydamas Akto specialiąją dalį, grafoje „kiti nusiskundimai“ pažymėjo, kad pas jį yra pilonidinė cista uodegikaulio srityje, nuo kurios gydosi rekomenduojamaisiais metodais, konkrečiai neįvardindamas kokiais. Atitinkamai minėti nusiskundimai vertinti 2022 m. birželio 9 d., tačiau tuo metu paūmėjimas nefiksuotas. Iš VLK išrašo apie asmens sveikatą ir fizinę būklę matomas paskutinis kreipimasis dėl minėtos ligos, t. y. 2020 m. kovo 6 d. Taigi darytina išvada, kad skundžiamo Ekspertinio nutarimo priėmimo metu pilonidinės cistos paūmėjimo nebuvo, atitinkamai pareiškėjas yra tinkamas karo tarnybai.
Iš byloje esančio 2022 m. birželio 29 d. Medicinos dokumento išrašo bei kitų ambulatorinių išrašų matyti, kad pareiškėjui nustatyta pilonidinė cista, tačiau vertintini objektyvūs duomenys, kad cista yra lėtinė, t. y. daugiau nei dveji metai, o sekrecijos nėra (nesupūliavusi), aplinkiniai audiniai neinfiltruoti. Atitinkamai darytina išvada, kad atlikti pakartotinę KMEK ekspertizę nėra pagrindo.
Sveikatos grupes ir apribojimo laipsnius, taikomus nustatant tinkamumą tikrajai karo tarnybai, tarnybai šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai apibrėžia Metodika. Pagal Metodikos 3 punktą apribojimo laipsnis nustatomas atsižvelgiant į: atskirų organų ir jų sistemų funkcijos sutrikimo laipsnį (3.1 papunktis); ligos stadiją, formą, aktyvumą, laipsnį, sunkumo eigą (3.2 papunktis); klinikinių, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų duomenis, atskirų parametrų dydžius (vertes) (3.3 papunktis); rizikos veiksnius ir anamnezės duomenis (3.4 papunktis); medikamentinio ar chirurginio gydymo efektyvumą (3.5 papunktis); komplikacijas ir liekamuosius reiškinius, pasveikimo prognozę (3.6 papunktis); organo anatominio defekto dydį, morfologinius ir fiziologinius pokyčius (3.7 papunktis); kompensacijos fazę (kompensacija, subkompensacija, dekompensacija) (3.8 papunktis); širdies, kitų organų ir jų sistemų nepakankamumo funkcinę klasę ar laipsnį (3.9 papunktis); klinikinių požymių ir simptomų ryškumą (3.10 papunktis); paūmėjimų dažnį ir trukmę, remisijų pobūdį (stabili, ilgalaikė) (3.11 papunktis).
Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus medicinos išrašus, neturi pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad pareiškėjo sveikatos patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, kad Ekspertinis nutarimas neatitinka pareiškėjo realios sveikatos būklės bei turėjo būti atlikta pakartotinė ekspertizė. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovė, priimdama ginčijamą Ekspertinį nutarimą, tinkamai rėmėsi sveikatos įstaigų pateiktais duomenimis ir buvo išanalizuotos pareiškėjo buvusios/esamos ligos, nes 2020 m. kovo 6 d. pareiškėjui buvo diagnozuota pilonidinė cista be absceso (nesupūliavusi), o 2022 m. birželio 29 d. ši diagnozė buvo dar kartą patvirtinta, tačiau paskirto operacinio gydymo planine tvarka, pareiškėjas neįrodo, o tik deklaratyviai skunde nurodo preliminarios operacijos datą – 2022 m. spalio mėnesį bei pažymi, jog tiksli operacijos data yra nenumatyta. Pažymėtina, kad vadovaujantis KMEN 42 punktu, karinės medicinos ekspertizė atliekama pakartotinai, kai gaunama iš sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų papildomos informacijos apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę (kai ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai). Taigi buvo atsižvelgta į pareiškėjo turimas ligas ir dėl nustatytos pilonidinės cistos (nesupūliavusios) diagnozės, kuri neoperuojama keletą metų (cista yra lėtinė), pareiškėjui nerekomenduota dirbti padidėjusio atmosferos slėgio sąlygomis (darbai suspaustame ore, darbai po vandeniu, kai naudojama nardymo įranga) bei nerekomenduojama dirbti sumažėjusio atmosferos slėgio sąlygomis.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi aukščiau nurodytu teisniu reglamentavimu, daro išvadą, kad Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisė Kaune 2022 m. birželio 22 d. priimdama Ekspertinį nutarimą, atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, laikėsi visų pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Darytina išvada, kad Ekspertinio nutarimo pažyma yra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, t. y. gydytojų konsultacijomis ir teisės aktais. Atitinkamai pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. D. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.