Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai V. S., kaltinamojo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, išsilavinimas - vidurinis, bedarbis (nedirbantis, registruotas darbo biržoje), teistas 2 kartus:

1) 2013-07-11 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., galutinė bausmė – laisvės apribojimas 12 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., ir gydytis nuo alkoholizmo;

2) 2014-07-23 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., galutinė bausmė - laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams 28 (dvidešimt aštuonioms) dienoms, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti kursą. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1,3 d., paskirtą bausmė subendrinta su 2013-07-11 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti kursą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2016-03-08 apie 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini),, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narę – motiną V. S., tai yra tyčia kumščiu sudavė jai du smūgius į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajai V. S. sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d..

Kaltinamasis V. S. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad tam labai didelę įtaką turėjo alkoholis. Atsiprašo nukentėjusiosios ir pasižada ateityje nesmurtauti, ieškoti darbo. Kadangi turi problemų su alkoholiu, todėl sutinka gydytis nuo alkoholizmo.

Nukentėjusioji V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnus būdamas išgėręs du kartus jai sudavė į veidą, prasidėjus stipriam kraujavimui ji iškvietė policijos pareigūnus. Sūnus smurtauja ne pirmą kartą, prieš tai dar yra parašiusi du pareiškimus dėl sūnaus. Kai sūnus negeria, nesmurtauja. Kadangi yra mama atleidžia sūnui, be to jis reikalingas savo vaikams.

V. S. kaltė be jo paties prisipažinimo, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- įtariamuoju apklaustas V. S. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuotos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad priklausomybės ir psichikos ligomis nesirgęs, psichiatro ir narkologo įskaitose yra registruotas. Yra bedarbis, registruotas darbo biržoje. Teistas už smurtą artimoje aplinkoje, nes yra smurtavęs prieš mamą ir žmoną. Gyvena dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su mama V. S., gim. (duomenys neskelbtini), sutuoktine A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir trimis jų nepilnamečiais vaikais. Butas yra registruotas jo ir senelio, mamos tėvo, vardu. Kartu visi veda bendrą šeimos ūkį. 2016-03-08 d. jis garaže vartojo alkoholį. Į namus, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo apie 19 val. neblaivus. Namuose buvo kartu su savo šeima, mamos nebuvo. Mama į namus sugrįžo apie 21.00 val. Tarp mamos ir A. kilo žodinis konfliktas, dėl kokių priežasčių jis nežino. Tada jis įsikišo į jų konfliktą, išplūdo mamą necenzūriniais žodžiais, kokiais jis tiksliai neprisimena, nes buvo išgėręs. Konflikto metu jis mamai sudavė kumščiu du smūgius į veidą. Neprisimena ar mamai iš nosies bėgo kraujas. Tada ji išbėgo iš buto. Po kurio laiko mama į butą sugrįžo kartu su pareigūnais, kurie jį sulaikė ir atvežė į areštinę. Supranta, kad kai mamai sudavė du smūgius į veidą, jai sukėlė fizinį skausmą, tačiau tuo metu apie tai negalvojo. 2016-03-08 d. prieš savo sutuoktinę A. S. jis nesmurtavo, nenaudojo fizinio smurto. Vaikai įvykio metu nenukentėjo, jis prieš juos nesmurtavo, kiek prisimena, jie buvo kitame kambaryje ir konflikto nematė. Gailisi, kad smurtavo prieš savo mamą. Pasižada ateityje prieš ją nenaudoti jokio smurto ir su ja nekonfliktuoti, gyventi taikiai bei nedaryti jokių naujų nusikaltimų. Išėjęs iš areštinės atsiprašys mamos (b.l. 51-52);

- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad priimtas V. S. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2016-03-08 apie 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sūnus prieš ją smurtavo. Tą patį ji patvirtino ir apklausiama. Tuo pačiu protokolu apžiūrėta ir įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), (b.l. 4-6);

- įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėta įvykio vieta adresu(duomenys neskelbtini), (b.l. 7-8);

- nukentėjusiosios V. S. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad 2016-03-08 apie 21.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir neblaivaus sūnaus V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas dėl jos anūkų. Konfliktas vyko svetainės kambaryje, kurio metu sūnus ją išplūdo necenzūriniais žodžiais ir priėjęs kumščiu du kartus sudavė jai į veidą. Po šių smūgių jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Po konflikto ji paskambino į BPC, iškvietė policiją ir GMP. Konflikto metu kambaryje dar buvo trys nepilnamečiai anūkai, kurie viską matė. Atvykus GMP ją apžiūrėjo, tačiau rimtesnių sužalojimų nenustatė, į gydymo įstaigą vykti atsisakė, taip pat nesikreips į TME. Butas, kuriame gyvena priklauso jos tėvui ir sūnui V. S.. Sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, yra pradėtų ikiteisminių tyrimų. Rimtesnių sužalojimų jai sūnus nebuvo padaręs, dėl patirtų sužalojimų ji nesikreips į gydymo įstaigą. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja ir pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 4);

- tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuotas galimo smurto artimoje aplinkoje prieš V. S., adresu (duomenys neskelbtini), faktas (b.l. 16-17);

- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 89 2016-03-08 22.27 val. V. S. nustatytas 2,82 promilių girtumas (b.l. 21).

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo V. S. visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios V. S. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad V. S. 2016-03-08 apie 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narę – motiną V. S., tai yra tyčia kumščiu sudavė jai du smūgius į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajai V. S. sukėlė fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl bausmės.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. S. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį - jis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – nedirbantis (b.l. 47), teistas (b.l. 36-45), baustas administracine tvarka (b.l. 33-34), gydėsi VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nuo 2000-08-22 iki 2000-09-11, diagnozė emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas (b.l. 27), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-230 nurodyta, kad V. S. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 32). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad V. S. ankščiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas – smurto panaudojimą šeimos narių atžvilgiu, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, darytina išvada, kad V. S. linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas mano, kad švelnesnių bausmės rūšių (baudos, arešto, laisvės apribojimo) jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, ir bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, jo padaryta nusikalstama veika nesunki, turi pastovią gyvenamąją vietą, augina tris mažamečius vaikus, nukentėjusioji jam atleido, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės, skirtinos V. S., vykdymo, todėl jo atžvilgiu būtų tikslinga ir teisinga taikyti BK 75 str. nuostatas, reglamentuojančias laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

BK 75 str. 2 d. numatyta, kad nuteistajam, kuriam atidėtas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardintas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. ne pirmą kartą būdamas apsvaigęs smurtauja prieš savo šeimos narius, todėl atidėjus bausmės vykdymą, jam sutikus, skirtina BK 75 str. 2 d. 3 p. numatyta pareiga gydytis nuo alkoholizmo bei 75 str. 2 d. 6 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, V. S. išbūtas laikiname sulaikyme.

Daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2016-03-10 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2779, kurioje nurodyta, kad advokatė Alvyda Rima Medišauskienė teikė antrinę teisinę pagalbą V. S. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo V. S..

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto V. S.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 3 p., 6 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- gydytis nuo alkoholizmo.

Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti V. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-08 d. 21.55 val. iki 2016-03-10 d. 07.55 val. (dvi dienas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.