Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, susipažinusi su pareiškėjų Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo, Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos pirmininko R. B., Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos nario – Žemaitijos visuomenės parlamento pirmojo viceprezidento P. L. skundo patikslinimu atsakovui Skuodo rajono savivaldybės merui S. V., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Skuodo rajono Skuodo medžiotojų klubui, Skuodo medžiotojų klubo pirmininkui E. G. dėl protokolinio sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, leidimo medžioti panaikinimo, moralinės bei materialinės žalos priteisimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdama skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2013-11-04 gautas (reg. Nr. 3-1615) pareiškėjų Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo, Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos pirmininko R. B., Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos nario – Žemaitijos visuomenės parlamento primojo viceprezidento P. L. skundas atsakovams Skuodo savivaldybei, Skuodo savivaldybės administracijos direktoriui, 2013-10-01 medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti posėdžio komisijos primininkui B. S., Skuodo rajono medžiotojų klubui, Skuodo medžiotojų klubo pirmininkui – Skuodo policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkui E. G., kuriuo buvo prašoma:

1) panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos administracijos direktoriaus ir Komisijos posėdžio pirmininko B. S. 2013-10-01 Ž3-2 pasirašytą posėdžio protokolą dėl Mosėdžio medžiotojų klubo, medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti (toliau – ir Reikalavimas Nr. 1);

2) įpareigoti atsakovę grąžinti šias Mosėdžio medžiotojų klubo miškų ploto ribas: Erslos miškus ir pievas 200 ha prie Erslos gyvenvietės (toliau – ir Reikalavimas Nr. 2);

3) priteisti moralinę ir materialinę žalą iš atsakovės Skuodo savivaldybės administracijos Mosėdžio medžiotojų klubui 80 000 Lt (toliau – ir Reikalavimas Nr. 3);

4) areštuoti 80 000 Lt sumai savivaldybės sąskaitą (toliau – ir Reikalavimas Nr. 4);

5) panaikinti atsakovui Skuodo medžiotojų klubui leidimą medžioti po šio skundo įteikimo dienos (toliau – ir Reikalavimas Nr. 5);

6) kreiptis į prokuratūrą pagal LR ABT (iš skundo turinio manytina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo) 88 straipsnio 4 dalį išsprendžiant klastojimų esmę kitų įstatymų pagrindu, ar Skuodo medžiotojų klubo pirmininkas E. G., būdamas aukštas policijos pareigūnas turi teisę užimti šias pareigas ir toleruoti pažeidimus, koks konkretus Skuodo savivaldybės pareigūnas yra atsakingas už neteisėtai 2003 metais prisiimtas Klaipėdos apskrities viršininko pareigybes, neteisėtai skirstant medžioklės plotus (toliau – ir Reikalavimas Nr. 6).

- laikytis skundo formos reikalavimų nurodant skundo surašymo vietą ir datą bei administracinės bylos proceso dalyvius (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 23) straipsnio 2 dalies 2, 4, 5 10 punktai);

- jei skundą paduoda atstovas suinteresuoto asmens vardu, prie skundo pridėti įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus (ABTĮ 23 straipsnio 3 dalis);

- reikalavimus suformuluoti taip, kad jie atitiktų ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 8 punktai);

- pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 1 dalis) arba motyvuotą, pagrįstą atitinkamais įrodymais prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio (ABTĮ 41 straipsnis).

Teisme 2013-11-26 gautas (reg. Nr. 2-4453) Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo, Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos pirmininko R. B., Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos nario – Žemaitijos visuomenės parlamento primojo viceprezidento P. L. 2013-11-25 skundo patikslinimas atsakovui Skuodo rajono savivaldybės merui S. V., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Skuodo rajono Skuodo medžiotojų klubui, Skuodo medžiotojų klubo pirmininkui E. G., kuriuo reikalaujama (tekstas netaisytas):

„1.. Panaikinti Skuodo raj. Savivaldybės Administracijos įk.188751834 Administracijos direktoriaus ir Komisijos posėdžio pirmininko B. S. .2013-10-0ld. Ž3-2 pasirašytą posėdžio protokolo SPRENDIMĄ, dėl Mosėdžio Medžiotojų klubo Įk. 274568770, medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti, kuris atsisakė atlikti atsakovei priskirtas tiesiogines pareigas, „ siūlydamas mums tarpusavyje susitarti „, ĮPAREIGOJANT atsakovę tinkamai Įgyvendinti Įstatymą, tai yra {vykdyti 2003-09-03 Klaipėdos Apskrities Viršininko Įsakymą Nr 13.6-2630 (nes iki šio laikotarpio per 10 metų atsakovė po reformos nepateikė kito įstatymo) t.y. grąžinti šias Mosėdžio medžiotojų klubo miškų ploto vienetų ribas, Skuodo rajono Erslos miškus ir pievas 200 ha prie Erslos gyvenvietes.

Įpareigoti sudaryti naują Medžioklės ribų vienetų žemėlapį su pareiškėjos atstatytomis ribomis.

2. Trečiajam asmeniui Skuodo Medžiotojų klubui jk. 191549166 PANAIKINTI LEIDIMĄ MEDŽIOTI nuo 2013-12-01d. Skuodo rajono Erslos miškuose ir pievuose, kadangi remiantis 2003-09-03 Klaipėdos Apskrities Viršininko įsakymu Nr 13.6-2630, pastarajai ne tik Erslos gyvenvietės ribose, bet ir išviso Skuodo rajone nėra priskirti jokie medžioklės plotai.

3. Priteisti moralinę ir materialinę žalą iš atsakovės Skuodo Savivaldybės Administracijos įk.188751834, Mosėdžio Medžiotojų klubui įk. 274568770, 80 000 litų dėl savanaudiškai, ir klaidingai 10 metų nusavintus mums priskirtus medžioklės plotus.“ (toliau atitinkamai – ir Reikalavimas Nr. 1, Reikalavimas Nr. 2 ir Reikalavimas Nr. 3).

Motyvuojamoji dalis

Skundas laikytinas nepaduotu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Dėl proceso šalių.

Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punktą skunde turi būti nurodyti pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu pareiškėjas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai. Pagal šios dalies 4 punktą tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė, jeigu žinoma, – ir tarnautojo (institucijos, administravimo subjekto) elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai. Pagal 5 punktą – trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinoma), gyvenamosios vietos (buveinės), jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai.

Pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį administracinės bylos proceso šalys yra: pareiškėjas (skundą, prašymą padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Pagal ABTĮ 48 straipsnio 3 dalį administracinės bylos proceso dalyviais laikomi: proceso šalys ir jų atstovai, taip pat prokuroras, administravimo subjektai, organizacijos ir fiziniai asmenys, dalyvaujantys byloje šio įstatymo 56 straipsnyje nurodytais pagrindais.

Skundo patikslinime pareiškėjai sužymėti Nr. 1 ir 2, nenurodoma, kas yra pareiškėjas, o kas atstovas, be to, pareiškėjais išvardinti 3 asmenys: du fiziniai asmenys – R. B. bei P. L. ir vienas juridinis – Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas. Atsakovu nurodomas Skuodo rajono savivaldybės meras S. V., tačiau reikalavimai reiškiami Skuodo rajono savivaldybės administracijai, todėl atsakove turėtų būti nurodoma būtent Skuodo rajono savivaldybės administracija. Trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodomas Skuodo medžiotojų klubo pirmininkas E. G., tačiau prašoma panaikinti leidimą medžioti, išduotą Skuodo medžiotojų klubui, todėl trečiuoju suinteresuotu asmeniu turėtų būti nurodomas būtent šis klubas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuojama, kad pareiškėjų skundas ir skundo patikslinimas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punkto reikalavimų.

Dėl įgaliojimų.

Pagal ABTĮ 23 straipsnio 3 dalį skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas; prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

Pagal ABTĮ 49 straipsnio 1 dalį proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pagal šio straipsnio 2 dalį atstovais pagal įstatymą laikomi atitinkamų institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais atvejais – ir kiti darbuotojai, veikiantys neviršydami įgaliojimų, suteiktų remiantis įstatymu ar kitais teisės aktais; šie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas. Pagal šio straipsnio 3 dalį įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai; advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi; kitų atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 50 straipsnio 1 dalį atstovai pagal įstatymą atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems; kartu čia taikomi apribojimai, kuriuos numato įstatymas; atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam asmeniui, jų pasirinktam atstovu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus: bylos perdavimą kitam teismui ar institucijai; visišką ar dalinį skundo (prašymo) reikalavimų atsisakymą; skundo (prašymo) reikalavimų pripažinimą; skundo (prašymo) pagrindo ar dalyko pakeitimą; taikos sutarties sudarymą; teismo sprendimo ar nutarties apskundimą; įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (per įgaliojimą); vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti; priteistų pinigų gavimą (1-8 punktai). Pagal to paties straipsnio 3 dalį įgaliojimas atlikti kiekvieną šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytų veiksmų turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime.

Pagal CK 2.140 straipsnį juridinio asmens duodamą įgaliojimą pasirašo jo vadovas ir ant įgaliojimo dedamas to juridinio asmens antspaudas, jeigu jis antspaudą privalo turėti (1 dalis), papildomus reikalavimus juridinio asmens duodamam įgaliojimui gali nustatyti įstatymai (2 dalis); pelno siekiančių (komercinių) juridinių asmenų įgaliojimams taikomi šio kodekso 2.176-2.185 straipsniai (3 dalis).

Pagal CPK 55 straipsnį bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.

Pagal CPK 56 straipsnio 2 dalį juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu bei juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, taip pat su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis ir šio Kodekso 55 straipsnyje nurodytais asmenimis (kai atstovaujama juridiniam asmeniui) atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys.

Pareiškėjai pateikė du Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos posėdžio protokolus, kurių vieną, t. y. 2013-07-24, pasirašė 5 tarybos nariai (A. R., A. A., P. L., H. V. bei R. B.), o kitą – 2013-07-25, kurį pasirašė pirmininkas R. B. ir sekretorius P. L. Pagal šiuos protokolus nutarta visus įgaliojimus klubo plotų teritorijos atstatymo būsimam dešimtmečiui nuo 2013 m. klausimu pavesti klubo vadovui R. B. ir valdybos nariui P. L., įeinant į pareigas siekti atgauti turėtus plotus prieš dešimt metų, vesti teisinius ginčus ir pasirašyti už plotus sekančio dešimtmečio nutartyse.

VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo teisinė forma yra asociacija, kurios vardu, vadovaujantis 1998-05-04 įstatais, veikia valdyba, kurios nariai pagal 2013-04-24 prašymą registruoti Juridinių asmenų registre yra A. R., A. A., P. L., H. V. bei R. B. ( valdybos pirmininkas).

Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį asociacijoje turi būti valdymo organas (vienasmenis ar (ir) kolegialus), o pagal 7 dalį asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose. Pareiškėjai nepateikė nei Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo steigimo dokumentų, kurie patvirtintų valdybos ar kitų organų kompetenciją, nei dokumentų, patvirtinančių, kas yra šio klubo valdybos nariai. Vienasmenio valdymo organo Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis neturi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytinos išvados, kad Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo vardu, neesant vienasmenio valdymo organo (vadovo), vesti bylas teisme gali įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas, o šio klubo atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, vienas iš bendrininkų klubo ir kitų jei yra bendrininkų pavedimu bei klubo darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Tačiau įstatymuose nenumatyta, o pareiškėjai nepateikė steigimo dokumentų, patvirtinančių, jog asociacijos, konkrečiai šiuo atveju Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo, valdybos pirmininkas R. B. ar valdybos narys P. L. galėtų pagal įstatymuose ir (ar) steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas vesti bylas šio klubo vardu. Taip pat nepateikta duomenų, jog valdybos pirmininkas R. B. ir valdybos narys P. L. ar vienas iš jų, turėtų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ar atstovautų šį klubą kaip advokatai, advokatų padėjėjai ar vieni iš bendrininkų. Be to, įvertinus pareiškėjų pateiktų protokolų turinį, nustatyta, jog juose nėra užfiksuotas įgaliojimo aptarimas atlikti kiekvieną iš ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nurodytų veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuojama, kad pareiškėjų skundas bei skundo patikslinimas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Dėl skundo reikalavimų.

Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 8 punktus skunde turi būti nurodyti konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta, pareiškėjo reikalavimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 6, 7 ir 8 dalies reikalavimus, skundas (prašymas) turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, pareiškėjas skunde (prašyme) turi nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą, kartu su skundu pateikti teismui skundžiamą aktą, skunde aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Kitaip tariant, skunde (prašyme) turi būti aiškiai ir konkrečiai suformuluotas skundo (prašymo) dalykas (reikalavimas) ir nurodytas skundo pagrindas, t. y. konkrečios laike ir vietoje apibrėžtos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir pateikti išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui būtų pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys teismui preliminariai nustatyti ginčo, priskirtino nagrinėti administraciniame teisme, dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pabrėžęs skundo reikalavimų suformulavimo svarbą, nes pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–91 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.) (2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011). Kitaip tariant, skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalį teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti nurodyta, kokiais būtent neteisėtais atsakovo veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, kuo ji pasireiškė. Pareiškėjų skunde nenurodyta, kokiais būtent konkrečiais neteisėtais veiksmais (neveikimu) Civilinio Kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme jiems padaryta neturtinė žala ir kaip ji pasireiškė CK 6.250 straipsnio nuostatų prasme – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo (CK 6.271 str.) nepakanka pareikšti, kad atitinkama institucija padarė žalą ir nurodyti prašomą priteisti sumą. Turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) buvo padaryta žala ir pagrįsti tiek žalos faktą, tiek prašomą priteisti sumą (žalos atlyginimą) (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-824-13). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir/ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

Iš patikslinto skundo turinio galima spręsti, kad Reikalavimu Nr. 1 pareiškėjai iš tiesų reiškia 4 reikalavimus:

- panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos 2013-10-01 posėdžio protokolinį sprendimą „Mosėdžio medžiotojų klubui ir Skuodo medžiotojų klubui susitarti dėl ribų tarp medžioklės plotų vienetų. Susitarimą pasirašyti raštu ir su preliminariais medžioklės plotų vienetų projektais pateikti Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijai“, užfiksuotą 2013-10-01 protokole Nr. Ž3-2;

- įpareigoti Skuodo rajono savivaldybės administraciją įvykdyti Klaipėdos apskrities viršininko 2003-09-03 įsakymą Nr. 13.6-2630;

- įpareigoti Skuodo rajono savivaldybės administraciją Erslos miškus ir pievas (200 ha) prie Erslos gyvenvietės priskirti prie Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo medžioklės ribų vieneto;

- įpareigoti Skuodo rajono savivaldybės administraciją sudaryti naują medžioklės ribų vienetų žemėlapį.

Pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 9 punktą (2010-06-30 įstatymo Nr. XI-971 redakcija, nuo 2010-07-20) medžioklės plotų vienetų sudarymas ir jų ribų keitimas yra viena iš savarankiškų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų. Pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalį medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, susidedanti iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinių miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės ir miško savininkų savivaldos organizacijų atstovų. Kuo vadovaujantis sudaromi Medžioklės plotų vienetai ir keičiamos jų ribos nurodyta Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Pagal šio straipsnio 10 dalį pasibaigus šio straipsnio 9 dalyje nustatytam terminui, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, išnagrinėjusi gautus reikalavimus ar siūlymus ir įvertinusi, kad jie atitinka šio straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, priima sprendimą, ar tikslinga atsižvelgti į gautus siūlymus, prireikus koreguoja medžioklės plotų vieneto sudarymo ar ribų pakeitimo projektą, ir per 1 mėnesį šį projektą pateikia tvirtinti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui; neatsiejamos tvirtinamo medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto dalys yra medžioklės plotų vieneto planas su pažymėtomis teritorijomis, kuriose leidžiama medžioti ir kuriose medžioklė yra uždrausta, bei priedas apie medžioklės plotų dydį bei pasiskirstymą pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis. Pareiškėjai nenurodo, kokiu pagrindu Skuodo rajono savivaldybės administracija turėtų būti įpareigojama įgyvendinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003-09-03 įsakymą Nr. 13.6-2630, priskirti Erslos miškus ir pievas (200 ha) prie Erslos gyvenvietės prie Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo medžioklės ribų vieneto bei sudaryti naują medžioklės ribų vienetų žemėlapį. Be to, teismo vertinimu, teritorijos apibrėžiamas Erslos miškai ir pievos (200 ha) prie Erslos gyvenvietės yra abstraktus ir turėtų būti apibrėžtas vadovaujantis medžioklės plotų vieneto planu su pažymėtomis teritorijomis.

Reikalavimu Nr. 2 pareiškėjai iš esmės prašo panaikinti Skuodo medžiotojų klubui išduotą leidimą nuo 2013-12-01 medžioti Skuodo rajono Erslos miškuose ir pievose, tačiau nenurodė, kokias jiems teisines pasekmes sukelia kitam medžiotojų klubui išduotas leidimas medžioti ar kokias teisines pasekmes sukeltų šio leidimo panaikinimas, t. y. kaip pasikeistų pareiškėjų teisių ir pareigų apimtis panaikinus šį leidimą.

Reikalavimu Nr. 3 pareiškėjai prašo Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui priteisti 80 000 Lt turtinę ir neturtinę žalą iš atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos. Pareiškėjai skunde tik nurodė, kad 10 metų mokėjo mokesčius, moka už transporto paslaugas, naudoja benziną tam, kad pasiekti tikslą – nušauti žvėrių, veltui gaišo laiką, tačiau konkrečių įrodymų, pagrindžiančių išlaidų apskaičiavimą nepateikė, taip pat nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, t. y. asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ar kita. Pareiškėjai negrindė priežastinio ryšio tarp Skuodo rajono savivaldybės administracijos veiksmų bei atsiradusios žalos. Be to, pareiškėjai reikšdami reikalavimą dėl turtinės ir neturtinė žalos netgi nenurodo, kiek iš 80 000 Lt sudaro turtinė žala ir kiek neturtinė žala, o tik nurodo bendrą sumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, Reikalavimas Nr. 1 dalimi, kuria prašoma įpareigoti atlikti veiksmus, Reikalavimas Nr. 2 bei Reikalavimas Nr. 3 yra nekonkretūs, netikslūs ir neaiškūs, todėl pareiškėjų skundas, neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 8 punktų reikalavimų.

Dėl žyminio mokesčio.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalį, išskyrus šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose (neapmokestinami skundai (prašymai), atleidimas nuo žyminio mokesčio). ABTĮ 40 straipsnyje yra išsamiai nurodyta, kokie skundai neapmokestinami žyminiu mokesčiu. Pagal ABTĮ 41 straipsnį administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais.

Pareiškėjų skundas nėra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal ABTĮ 40 straipsnį. Be to, pareiškėjai nei prie skundo, nei prie skundo patikslinimo nepridėjo nei žyminio mokesčio kvito, nei motyvuoto ir pagrįsto atitinkamais įrodymais prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio, todėl konstatuojama, jog pareiškėjų skundas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies ir 39 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Dėl skundo priėmimo.

Apibendrinant konstatuojama, kad aukščiau paminėti skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną, kadangi dėl šių trūkumų negalima preliminariai nustatyti ginčo, priskirtino nagrinėti administraciniame teisme, dalyką ir pagrindą bei kitų aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo 2013-11-12 nutartimi pareiškėjams buvo nustatytas terminas iki 2013-11-29 pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, tačiau pareiškėjai pašalino ne visus trūkumus, tarp jų nepašalino ir tų, kurie trukdo pradėti administracinės bylos teiseną, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjų skundas laikytinas nepaduotu.

Pareiškėjams 2013-11-12 teismo nutartimi buvo išaiškinta, jog, jeigu jiems sudėtinga paruošti teismui skundą, jie turi teisę kreiptis teisinės pagalbos į advokatus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsniu, 37 straipsnio 1 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

pareiškėjų Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo, Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos pirmininko R. B., Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos nario – Žemaitijos visuomenės parlamento pirmojo viceprezidento P. L. skundą laikyti nepaduotu;

pareiškėjų skundą, skundo patikslinimą ir jų priedus grąžinti pareiškėjams;

išaiškinti pareiškėjams, kad ši nutartis neužkerta kelio, pašalinus šioje nutartyje nurodytus trūkumus, vėl kreiptis į teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.