- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-20
- Bylos Nr.
- 2YT-960-424/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00358-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas V. K. skundžia su antstolės Marijos Gaivenės 2017-01-04 patvarkymą Nr. S17-353 kuriuo buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl netikslumų ištaisymo 2016-11-28 patvarkyme Nr. S16-20479 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Prašo panaikinti antstolės 2017-01-04 patvarkymą Nr. S17-353 ir ištaisyti netikslumus 2016-11-28 patvarkyme Nr. S16-20479.
Nurodė, kad antstolė neturi teisės išieškoti iš pareiškėjo turimos pinigų sumos, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos 1 MMA, nes taip pažeidžiami CPK 668 str. ir 736 str. numatyti ribojimai išieškant iš asmens turto ar pajamų. Ji atlieka laisvės atėmimo bausmę, įkalinimo įstaigoje jokių pajamų negauna, santaupų ar turto, į kurį galėtų būtų nukreiptas išieškojimas, neturi, todėl antstolė privalėjo surašyti išieškojimo negalimumo aktą, o ne nukreipti išieškojimą į lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolė neatkreipė dėmesio, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos depozitinėje sąskaitoje yra laikomos ne jo, bet tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančios lėšos, skirtos jo būtinų poreikių tenkinimui. Jokiame teisės akte nėra numatyta galimybė nusavinti visas laisvės atėmimo vietos įstaigos depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, skirtas skolininko būtiniems poreikiams tenkinti, nusavinti ne skolininkui priklausančias lėšas. Konstitucijos 23 str. garantuoja nuosavybės neliečiamumą, o visa eilė įstatymų ir tarptautinių sutarčių draudžia nežmonišką ir žeminantį žmogaus orumą elgesį, neleidžia palikti asmens be jokių piniginių lėšų.
Antstolė Marija Gaivenė 2017-02-02 patvarkymu Nr. S17-2584 atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, savaime nereiškia, kad iš skolininko sąskaitų negali būti nurašomos lėšos, neviršijančios įstatymo nustatyto dydžio - CPK 668 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintas išieškojimo draudimas taikomas tik vienintelėms skolininko lėšoms, neviršijančioms vienos minimalios mėnesinės algos. Priešingu atveju, skolininko sąskaitoje laikant ne didesnę nė viena minimali mėnesinė alga sumą ir tą sąskaitą nuolat papildant pinigų įnašais, neviršijančiais Vyriausybės nustatytos MMA sumos, išieškojimas taptų neįmanomas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktas nurodo, kad negalima nukreipti išieškojimo į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Tai reiškia, kad antstoliui nustatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Tokia situacija galimai susiklostytų vykstant antstoliui pas skolininką į namus ir areštuojant jo turimus grynuosius pinigus. Atkreipė dėmesį, kad aptariamu atveju skolininkui priklausančios piniginės lėšos yra gaunamos iš trečiųjų asmenų (skolininko tėvų, draugų). Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas, neviršijančias 1 MMA, taikomas vienkartiniams išieškojimui. CPK 668 straipsnyje 1 dalyje numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius (esminius ir gyvybiškai svarbius) skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Turtas, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas, detalizuotas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte. Į šį sąrašą patenka namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims, maisto produktai, kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną, bei asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai ir pagalbinės priemonės. Taip pat pažymėjo, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis buitinis aprūpinimas reglamentuotas BVK 173 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; neturintys drabužių nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte reglamentuota, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų bei nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra. Be to, neturintiems drausminių nuobaudų nuteistiesiems yra skiriamos išmokos, todėl, antstolės nuomone, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių tenkinimas. Nurodė, jog CPK 739 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių negalimas priverstinis išieškojimas, o pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigoje gaunamos lėšos iš artimųjų ar iš įstaigos administracijos nė vienai iš šių kategorijų nepriklauso, todėl, antstolės nuomone, iš jų išieškojimas galimas.
Skundas netenkinamas.
Antstolės Marijos Gaivenės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0007/14/01423, pagal 2014-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-2208-576/2014 dėl 170,73 Eur skolos išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, taip pat išieškomos 196,09 Eur vykdymo išlaidos. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas (skolininkas) V. K. atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose. Pareiškėjas ginčija antstolės patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Jo manymu, vykdymas nepagrįstai nukreiptas į jo turimas lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurių suma yra mažesnei kaip 1 MMA ir šias lėšas traktuoja kaip trečiųjų asmenų turtą.
Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).
Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis daiktus. Pagal SVI 93.6. punktą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.
CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pagal CPK 739 straipsnį, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjo piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Ta aplinkybė, kad lėšas savo poreikiams tenkinti pareiškėjas gauna iš trečiųjų asmenų (artimųjų, draugų ar pan.) nereiškia, kad jos lieka jų nuosavybe. Pareiškėjo ir trečiųjų asmenų tarpusavio santykiai ir įsipareigojimai (ar pareiškėjui pinigai duodami, skolinami, dovanojami ir pan.) nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl šių lėšų nuosavybės. Laisvės atėmimo vietų įstaigos bankinių paslaugų neteikia ir trečiųjų asmenų pinigų nesaugo. Todėl į šių įstaigų sąskaitas pervedamos lėšos, skirtos laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų poreikiams tenkinti, yra šių asmenų nuosavybė, nepriklausomai nuo to, iš kokio šaltinio jos gautos. Taigi, pareiškėjo teiginiai apie neteisėtai nusavintas trečiųjų asmenų lėšas, atmetami kaip nepagrįsti.
Antstolė M. Gaivenė Kybartų pataisos namams nusiųstame 2016-11-28 patvarkyme Nr. S16-20477 dėl skolos išieškojimo, vadovaudamasi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Taigi, antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kadangi, priešingai negu pareiškėjas teigia skunde, iš jo neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms.
Antstolė Marija Gaivenė pagrįstai 2016-11-28 priėmė patvarkymą Nr. S16-20479 vykdyti išieškojimą iš skolininkui (pareiškėjui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir pagrįstai skundžiamu 2017-01-04 patvarkymu Nr. S17-353 atmetė jo prašymą ištaisyti 2016-11-28 patvarkymą Nr. S16-20479 patvarkymą, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsnio 5 dalimi, 510, 512, 513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo V. K. skundo dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.