Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“ su trečiuoju asmeniu ERGO Insurance SE Lietuvos filialu dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos pagrindais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, byla išnagrinėta be trečiojo asmens dalyvavimo teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2022-02-14 (duomenys neskelbtini), trūkus bendro naudojimo nuotekų vamzdžio jungiamajam trišakiui, prasiskverbusios nuotekos apliejo UAB „Smagus šurmulys“ turtą, kuris buvo apdraustas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, ką patvirtina 2021-05-12 Įmonių turto draudimo liudijimas Nr. 280000947482021 (DOK 4192). Nuotekos apliejo kavinės lubas ir sienas. Ieškovė, būdama draudikė, išmokėjo nukentėjusiajai nuo įvykio UAB „Smagus šurmulys“ 2 476,37 Eur draudimo išmoką, šią išmoką laiko savo nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovės kalto neveikimo dėl namo nuotekų bendro vamzdyno nepriežiūros, prašo šių nuostolių iš atsakovės UAB „Mano būstas Kaunas“, kaip gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų ir infrastuktūros administratorės, atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia atsakovės neveikimu, t. y. nurodo, kad atsakovė, būdama daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, neįvykdė pareigos užtikrinti bendro naudojimo nuotekų vamzdynų priežiūrą taip, kad nebūtų padaryta žalos.

UAB „Mano būstas Kaunas“ atstovas patvirtino, kad bendrovė administruoja daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), t. y. ji prižiūri ir yra atsakinga už administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektus, tačiau nurodo, kad nuotekų pratekėjimas šiuo atveju įvyko ne iš bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno, bet iš individualios jo atšakos ir dėl to atsakovės kaltės dėl kilusios žalos nėra, o teismui nusprendus, kad nuotekų išsiliejimo židinys vis tik yra bendro naudojimo nuotekų stove, atsakovės kaltės taip pat nėra, nes stovas kavinės patalpose buvo uždengtas gipso kartonu ir pratekėjimo vieta nebuvo vizualiai matoma.

Taigi, byloje pirmiausia sprendžiamas klausimas dėl avarijos kilimo konkrečios vietos, t. y. ar ji įvyko bendrojo naudojimo stove, ar nuotekos ištekėjo pro individualią nuotekų vamzdyno atšaką, dėl ko būtų sprendžiamas atsakovo tinkamumo byloje klausimas.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos – tai statinio inžinerinės sistemos, skirtos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti. Atskirosios statinio inžinerinės sistemos – vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti skirtos inžinerinės sistemos, nesusijusios su tos pačios paskirties bendrosiomis statinio inžinerinėmis sistemomis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.19 punkte nustatyta, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Tų pačių nuostatų 4.2. papunktis numato, kad administratorius sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurio formą nustato aplinkos ministras. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinė (pavyzdinė) forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-549 redakcija). Šios formos II skyriaus Bendrosios pastato inžinerinės sistemos antrame punkte yra nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo sistemą sudaro nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos.

Atsakovo teiginys esą apdraustos patalpos buvo užlietos trūkus nuotekų individualiai atšakai paneigtas byloje surinktais įrodymais. Ieškovė 2022-02-22 savo įmonės savitarnos portale gavo iš UAB „Smagus šurmulys“ vadovo E. T. rašytinį pranešimą dėl pastebėto sienos sudrėkimo (DOK 4192). Įvykio vietoje ieškovės darbuotojas E. D. ir draudėjos UAB „Smagus šurmulys“ atstovas E. T. 2022-02-24 surašė turto apžiūros aktą (žalos byla 22/280-00268), kuriame konstatavo, jog rūsio patalpose drėksta lubos ir siena, dėl ko buvo iškviesta avarinė tarnyba ir nustatyta, jog vanduo skverbiasi pro kanalizacijos vamzdį (DOK 4192). Pateikta į bylą fotonuotrauka akivaizdžiai iliustruoja, kad patalpos lubose yra išpjauta anga, pro kurią matoma nuotekų bendras pilkos spalvos plastikinis vamzdis su trišakiu bei baltos spalvos plastikinis individualus atvadas į jį. Procese liudytoju apklaustas UAB „Smagus šurmulys“ vadovas E. T. patvirtino, kad savo vadovaujamos kavinės lubose pastebėjo šlampančią vietą, pro kurią lašėjo vanduo, dėl ko gipso kartono lubose buvo išpjauta anga ir pro ją matėsi, kad nuotekos teka iš kanalizacijos stovo jungties, kuri vėliau remonto metu buvo pakeista nauja detale. Liudytojas patvirtino, kad buvo pakeista pilkos spalvos stambaus vamzdžio dalis. Kaip minėta, fotonuotraukoje akivaizdžiai matoma, kad pilkos spalvos plastikinis vamzdis yra bendras nuotekų vamzdis su taip pat pilkos spalvos jungiamuoju trišakiu, o individuali atšaka, išeinanti iš trišakio, yra mažesnio diametro ir jo spalva balta. Taigi, liudytojo parodymais gedimo vieta yra pilkos spalvos bendrojo vamzdyno dalis. Ši aplinkybė taip pat patvirtinama 2022-02-17 atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu Nr. MB:T22-299233, kuriame užfiksuota, jog per lubas bėga vanduo, „patalpose po pakabinamomis lubomis trūkęs kanalizacijos trišakis“.

Taigi, remiantis aukščiau pateiktu teisiniu reglamentavimu ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad draudiminis įvykis įvyko dėl nuotekų trišakio trūkimo. Nuotekų vamzdyno trišakis, iš kurio ištekėjus nuotekoms buvo padaryta žala draudėjo turtui, yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas, įeinantis į pastato bendro naudojimo nuotekų sistemą,

Pagal 2001-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ 38 punktas numato, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų aplinkos ir sanitarinė būklė, 98 punktas įtvirtina, kad atliekant vizualinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše.

Atsakovas pateikė į bylą 2021-05-17 Gyvenamojo namo apžiūros aktą, iš kurio matyti kad vizualiai buvo apžiūrėtas ir įvertintos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo patalpos, bendroji inžinerinė įranga, be kita ko ir fekalinės kanalizacijos vamzdynai (akto 3.1 punktas), tačiau pastebėta, kad „fekalinės kanalizacijos vamzdynai įrengti uždaruose sienų kanaluose, todėl nebuvo galimybių apžiūrėti“. Kaip matyti iš akto, pastabų dėl šio objekto būklės akte nebuvo fiksuota. Dokumento surašymo data patvirtina, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), apžiūra buvo atlikta prieš nepilnus metus iki įvykstant draudiminiam įvykiui nuotekų vamzdyne.

Minėtas aktas liudija, jog 2021-05-17 ginčo gyvenamajame name buvo atliktos kasmetinės apžiūros, kurių tikslas nustatyti statinio ir inžinerinių sistemų defektus ir gedimus. Pažymėtina, jog kasmetinės apžiūros metu apžiūrą atlikęs techninis inžinierius jokių defektų ir gedimų nuotekų inžinerinėje įrangoje nepastebėjo, o ir negalėjo pastebėti, nes vamzdynai yra uždarose erdvėse.

Ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ neginčijant atsakovės UAB „Mano būstas Kaunas“ nurodytos aplinkybės, jog trūkęs nuotekų trišakis buvo nepasiekiamoje ir nematomoje palubės vietoje, uždengtoje gipso kartono plokšte, atmestini kaip nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog atsakovė privalėjo vykdyti ir vizualiai neprieinamoje vietoje esančių kanalizacijos vamzdžių priežiūrą bei imtis visų įmanomų veiksmų vamzdyno būklei įvertinti. Dėl objektyvių priežasčių neturint galimybės iki avarijos nustatyti kanalizacijos vamzdžio, esančio ginčo namo paties draudėjo uždengtoje vietoje pažeidimus, atsakovės elgesys šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip didelis nerūpestingumas, kuris tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą.

Be to pastebėtina, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), atsakovo atstovas patvirtino, kad tai senos statybos namas. Kaip matoma iš fotonuotraukų, nuotekų vamzdynas yra plastikinis, kas akivaizdžiai patvirtina, kad originalus ketaus liejinio vamzdynas buvo keičiamas, todėl ši aplinkybė atsakovui papildomai suteikė tam tikrą garantiją, kad vamzdynas yra patikimas ir jo gedimo rizika yra minimali.

Taigi, išanalizavus rašytinius bylos įrodymus bei išklausius atsakovės atstovo paaiškinimus, darytina išvada, jog atsakovės UAB „Mano būstas Kaunas“ veiksmai visiškai atitiko žalos atsiradimo metu galiojusių statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. D1-888, bei statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347, reikalavimus.

Įvertinus faktines bylos aplinkybes bei ištyrus šalių pateiktus įrodymus, konstatuotina, jog atsakovė administratoriaus funkcijas atliko tinkamai, todėl tarp atsakovės veiksmų (neveikimo), įgyvendinant jos kaip namo administratoriaus funkcijas, ir 2022-02-14 įvykusios avarijos, kurios metu buvo aplieta kavinės patalpa, draudėjo turtui padaryta žala, priežastinio ryšio nėra. Byloje neįrodyta, kad atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

Kadangi atsakovė nėra atsakinga už kilusią žalą, dėl įvertintos ir kompensuotos žalos dydžio teismas toliau nebepasisako.

Ieškinį atmetus, iš šalių priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui (CPK 88, 92, 93, 96 straipsniai). Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė rašytinius įrodymus dėl 1137,40 Eur dydžio patirtų išlaidų advokato padėjėjo darbui apmokėti, todėl atmetus ieškinį iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nebuvo patirta.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“ 1137,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.