- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- N1-339-333/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00102-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- M. Z., A. M.
- Kaltinamasis
- V. K., D. C., A. K.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, nukentėjusiesiems M. Z. ir A. M. bei jo atstovui advokatui A. M. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir 180 str. 1 d.
D. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:
1)2007-11-16 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės apribojimu, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs.
Kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir 180 str. 1 d.
A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir 180 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-01-29 apie 21 val. Alytuje viešoje vietoje - gatvėje šalia A. Jonyno g. 12 pastato V. K., D. C. ir A. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliais bendrais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, dėl menkavertės priežasties, iš chuliganiškų paskatų, tyčia prikibo prie A. M. ir M. Z., o būtent - D. C. ir V. K. pribėgo prie A. M. ir sudavė jam daugybinius smūgius rankomis bei kojomis daugiausia į galvą bei pilvą ir kitas kūno vietas. Tuo metu A. K. pribėgo prie M. Z. ir sudavęs smūgius jį pargriovė ant žemės bei rankomis ir kojomis sudavė daugybinius smūgius į galvą, nugarą, krūtinę ir kitas kūno vietas. Po to pribėgęs prie D. C. ir V. K. mušamo A. M. sudavė jam ranka smūgius į veidą. Taip kaltinamieji, mušdami nukentėjusiuosius, sutrikdė jiems sveikatą: dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos abiejose pusėse ir kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimų kaktos dešinėje pusėje nukentėjusiajam M. Z. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam A. M. dėl poodinių kraujosruvų dešinės akies abiejuose vokuose, kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje, viršutinės lūpos vidurinėje dalyje, odos nubrozdinimų smakro vidurinėje dalyje, muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl nosies kaulų lūžimo - nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais kaltinamieji taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaltinamieji D. C., V. K. ir A. K., panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius ir tuo atimdami galimybę priešintis, bendrais veiksmais pagrobė iš jų turtą: A. K. nutraukė nuo M. Z. peties juodą medžiaginę rankinę 25 Lt vertės, kurioje buvo 80 Lt pinigų, du raktai bendros 60 Lt vertės, pakraunamas elementas 3 Lt vertės, bei iš rankų išmušė dėžutę su koldūnais 9 Lt vertės, tuo padarant nukentėjusiajam M. Z. 177 Lt turtinę žalą. Iš nukentėjusiojo A. M. pagrobė laikrodį „Qmax“ 70 Lt vertės, apyrankę 40 Lt vertės, žiedą 10 Lt vertės ir kepurę 40 Lt vertės, tuo padarant nukentėjusiajam A. M. 160 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną su draugais girtavo namuose. Su A. R. buvo išėjęs į parduotuvę “Aibė”, kur sutiko O. Z. su draugu. Grįžęs namo pasakė draugams, kad matęs A. Su juo turėjęs konfliktą, jam A. grasinęs, todėl nusprendė, kad reikia pasikalbėti. Po valandos išėjo kartu su D. C., prie jų prisijungė ir A. K.. Vaikščiodami tikėjosi sutikti A.. Einant A.Jonyno gatve kitoje pusėje pamatė du vaikinus. Pašaukė A. vardu. Vienas vaikinas atsisuko. Tuomet visi trys pradėjo bėgti link tų vaikinų. Pribėgus prie A., pas jį paklausė apie buvusį konfliktą, bet šis bet ką neigė. Tuomet trenkęs smūgį į veidą bei pilvą. Paskui A. pradėjo mušti ir D. C., suduodamas smūgius rankomis ir kojomis į galvą bei pilvą. Nuo smūgių A. nugriuvo. Gulinčiam nieko nedarė. Pakėlė ir mušė toliau. Taip pargriuvęs ir pakeltas buvo kelis kartus. Į muštynių vietą atbėgo O. Z.. Ji prašė A nemušti, bandė juos atitraukti, bet tai jai nepavyko. Pats atsitraukęs į šalį. Tuo metu pribėgo A. K. ir prisijungė prie Andriaus mušimo. Po muštynių visi trys nubėgo pas jį į namus. Namuose matė M. Z. rankinę, bet ji buvo tuščia. Kažkas ją išmetė. Muštynių vietoje rado kepurę, ją nešėsi, bet paskui numetė. Žiedo nuo A. rankos netraukęs. A. K. minėjo apie laikrodį ir grandinėlę, bet jų nematęs. Eidami aiškintis santykių su A. M. suprato, kad gali kilti muštynės, bet apie daiktų grobimą nieko nesitarė. Viskas gavosi muštynių metu savaime. Pergyvenantis dėl įvykusio konflikto, atsiprašantis nukentėjusiųjų, kaltinantis besaikį girtavimą. Dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių dydžio klausimą paliekantis spręsti teismui, su jais iš esmės sutinkantis.
Kaltinamasis D. C. nusikaltimo padarymo priežastis ir aplinkybes parodė analogiškai kaip ir kaltinamasis V. K.. Be to, parodė, kad tuo metu, kai jis su V. K. mušė A. M., A. K. mušė M. Z.. Paskui liepęs A. paleisti M. Tada A. prisijungė prie jų. Matė, kaip A. K. nuo nukentėjusiojo A. M. rankos mušimo metu bandė nulupti žiedą, bet jo nesustabdęs. A. K. taip pat nuėmė nukentėjusiojo laikrodį. Iš netoliese esančio bendrabučio kažkas rėkė, bet nekreipė dėmesio. Su nukentėjusiojo A. M. civiliniu ieškiniu sutinkantis, dydžio klausimą paliekantis spręsti teismui. Su nukentėjusiojo M. Z. civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jo nemušęs.
Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino. Taip pat nusikaltimo padarymo priežastis ir aplinkybes aiškino analogiškai kaip ir kiti kaltinamieji. Be to, parodė, kad į muštynes įsivėlė tik dėl draugų palaikymo. Iki įvykio nukentėjusiųjų visiškai nepažino. Muštynių metu pradžioje mušęs M. Z.. Pirmais smūgiais jį pargriovė ant žemės ir tuomet mušė rankomis ir kojomis. Mušė kur pakliuvo, į įvairias kūno vietas. Bemušant nutraukė rankinę, liepęs atiduoti telefoną. Paskui M. Z. liepęs dingti, o pats nuėjo prie mušamo A. M.. A. sudavęs kelis smūgius. Muštynių metu nusegęs laikrodį ir nutraukęs žiedą. Grandinėlę rado ant žemės ir pasiėmė. Po muštynių susirinko pas A. R., kur apžiūrėjo parsineštą pagrobtą rankinę. Ji buvo tuščia, nes daiktai galėjo išbyrėti pro šone esantį įplyšimą. Su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais sutinkantis, dydžio klausimą paliekantis spręsti teismui. Nukentėjusiajam M. Z. atlyginantis turtinę žalą teismo posėdžio metu.
Nukentėjusysis A. M. parodė, kad vėlai vakare kartu su M. Z. išėjo iš draugės O. Z. namų ir ėjo link bendrabučio. Einant gatve pastebėjo, kad juos vejasi trys vaikinai. Tarp jų atpažino V. K.. Tik pribėgęs V. iš karto griebė jam už atlapų ir pradėjo mušti. Nuo galvos numušė kepurę. Nesigynęs, rankomis dengėsi veidą, nes daugiausia smūgiai buvo suduodami į galvą. Kai suklupdavo, pakeldavo ir vėl mušdavo. Mušė visi trys kaltinamieji. Girdėjo, kad jo draugė O. prašė jo nemušti, bandė kaltinamuosius atitraukti. Kas vyko su M., nematė. Smūgius sudavė į įvairias kūno vietas, nuo jų buvo apsvaigęs. Mušimų pasekoje sulaužyti nosies kaulai. Nuo kurio kaltinamojo smūgio, pasakyti negali, nes smūgių buvo daug. Muštynių metu neteko laikrodžio, apyrankės ir žiedo. Dėl apsvaigimo ir išgąsčio nejautė, kuriuo metu šie daiktai buvo atimti. Policijoje grąžinta tik laikrodis ir žiedas. Dėl sužalojimų nelankęs mokyklos. Ir dabar jaučiantis pasekmes, skauda galvą, sunku kvėpuoti per nosį, bijosi išeiti į miestą. Prašė priteisti iš kaltų asmenų neturtinei žalai atlyginti 10 000 Lt bei advokato atstovavimo išlaidas 1000 Lt.
Nukentėjusysis M. Z. parodė, kad įvykio dieną kartu su A. M. buvo pas jo seserį, A. draugę – O. Z.. Vakare apie 21 val. abu išėjo ir ėjo į namus. Einant A.Jonyno gatve iš nugaros pusės kažkas pašaukė vardu A.. Atsisukę pamatė tris jaunuolius. Jie pradėjo bėgti link jų. Vienas jų, kaip dabar žino A. K., pribėgęs prie jo, čiupo už peties ir kirto per kojas. Nuo smūgio nugriuvęs ant žemės. Kiti kaltinamieji prikibo prie A. M.. Begulint ant žemės kaltinamasis A. K. nutraukė nuo jo peties rankinę ir dar pareikalavo atiduoti telefoną. Po to spardė kojomis bei sudavė daug smūgių rankomis į galvą, rankas, kitas kūno vietas. Nustojęs mušti kaltinamasis A. K. jam liepė dingti, nes gausęs dar daugiau, ir nuėjo link mušamo A. M.. Nuo suduotų smūgių buvo apsvaigęs, todėl draugo ginti neturėjo jėgų. Be to, ir bijojo. Netrukus išgirdo sesers O. šauksmą. Ji pribėgo prie kaltinamųjų, mušančių A., prašė jo nemušti, bandė kaltinamuosius atitraukti. Kai kaltinamieji pasitraukė, atėjo prie A.. Jo veidas buvo labai sumuštas, bėgo kraujas. A. sakė, kad pagrobė jo daiktus. O. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, pranešė policijai. Muštynių metu iš jo atėmė rankinę, kurioje buvo pinigų ir daiktų, bei dėžutę su koldūnais. Padaryta turtinė žala atlyginta, prašo priteisti iš kaltų asmenų 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 300 Lt už advokato suteiktas paslaugas.
Liudytoja O. Z., nukentėjusiojo sesuo, parodė, kad vakare jos brolis M. ir jos draugas A. M. kartu išėjo į namus. Kaip visada, juos stebėjo per langą einančius gatve. Tą kartą pamatė, kad juos vejasi trys vaikinai. Vieną atpažino, tai buvo kaltinamasis V. K., buvęs jos draugas. Supratusi, kad gali kilti muštynės, nes V. pyksta dėl jos naujo draugo ir buvo grasinęs. Išbėgusi į lauką. Pamatė, kad A. mušė trys vaikinai. Jis nesigynė, tik veidą dengė rankomis. M. toje vietoje nematė. Bandžiusi A. ginti, atitraukti vaikinus, prašė nemušti. Bet kaltinamieji nereagavo, liepė eiti šalin. Paskui du laikė A. rankas, o trečias nutraukė nuo piršto žiedą. Pirmas į šalį pasitraukė V. K.. Likusieji toliau mušė A.. Po muštynių A. pasigedo ir kitų daiktų: kepurės, laikrodžio, apyrankės. Labai kruvinas buvo jo veidas. Atėjęs brolis M. pasakė, kad jį taip pat sumušė, atėmė rankinę. M. ir A. bandė surasti savo daiktus ieškodami aplinkui, galvodami, kad gal netyčia prarado, bet nieko nesurado. Dėl įvykio kvietusi greitąją medicinos pagalbą ir pranešusi policijai.
Liudytoja J. Z., nukentėjusioji mama, parodė, kad sūnų M. matė sekančią dieną po įvykio. Jis sakė, kad buvo užpulti einant su A. namo. Iš M. pavogė rankinę. Sūnus tikrai galėjo turėti rankinėje pinigų, nes įvykio dieną buvo namuose ir jam davė 50 Lt. Be to, sakėsi, kad turi likusių pinigų. Sūnaus veide matėsi mėlynės, skundėsi, jog skauda ranką. Matė suplėšytą jo striukę, sukruvintus batus. Vėliau matė ir A.. Jo labai buvo sumuštas veidas.
Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:
Tarnybiniu pranešimu ( t.1 b.l. 5 ) informuota, kad 2012-01-29 21.13 val. į ligoninės priėmimo skyrių greitosios medicinos pagalbos atvežtas sužalotas A. M.. Nustatytas nosies kaulų lūžimas. Suteikus pagalbą išleistas į namus.
Protokolais-pareiškimais ( t.1 b.l. 6, 7 ) nukentėjusieji A. M. ir M. Z. kreipėsi į policiją pranešdami apie tai, kad 2012-01-29 gatvėje įvyko konfliktas, kurio metu abu buvo sumušti ir sužaloti bei atimti daiktai.
Įvykio vietos apžiūros protokole ( t.1 b.l. 8-10 ) įvykio vieta užfiksuota Alytuje A.Jonyno gatvėje ties pastatu Nr. 12 ant pėsčiųjų tako prie Alytaus profesinio rengimo centro Statybos technologijų ir verslo skyriaus pastato.
Daiktų pateikimo ir apžiūros protokoluose ( t.1 b.l. 12, 13-15 ) nurodyta, kad policijos tyrėjui A. K. atidavė rankinį laikrodį ir balto metalo žiedą su delfinukų figūromis.
Parodymo atpažinti metu ( protokolas t.1 b.l. 16-18 ) nukentėjusysis A. M. iš pateiktų daiktų atpažino jam priklausančius laikrodį ir žiedą.
Pakvitavimas ( t.1 b.l. 20 ) patvirtina, kad atpažinti daiktai grąžinti A. M..
Teismo medicinos specialisto išvadoje ( t.1 b.l. 22-24 ) nurodyta, kad A. M. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose, kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje, viršutinės lūpos vidurinėje dalyje, odos nubrozdinimas smakro vidurinėje dalyje, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje ir kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, išskyrus dėl nosies kaulų lūžimo. Šis sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Teismo medicinos specialisto išvadoje ( t.1 b.l. 29-31 ) nurodyta, kad M. Z. padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos abiejose pusėse ir kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje ir visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Valstybinės ligonių kasos prie civilinio ieškinio pateikta informacija ( t.1 b.l. 46 ) apie A. M. suteiktą medicininę pagalbą ir paslaugas patvirtina, kad jam dėl sužalojimų konflikto metu buvo suteikta pirminė pagalba VšĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje.
Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamieji V. K., D. C. ir A. K. nusikalstamai pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomeninę rimtį. Veiksmai buvo įžūlūs, išreiškiantys aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, agresyvūs, moraliniu požiūriu nepriimtini, šokiruojantys aplinkinius. Įžūlumas pasireiškė tuo, kad kaltinamieji nukentėjusiųjų atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, sudavė daugybinius smūgius, siekė tyčinio jų sužalojimo. Smurtiniai kaltinamųjų veiksmai buvo tyčiniai, ne momentiniai, tęsėsi tam tikrą laiką, atkreipė bendrabučio gyventojų dėmesį, o patys kaltinamieji net nereagavo į pašalinių asmenų šūksmus ir prašymus nutraukti smurtavimą, mušė nukentėjusiuosius net jiems visiškai nesiginant. Smurto veiksmus nutraukė tik tuomet, kai tai nusprendė patys, jog užteks mušti. Nukentėjusiesiems padaryti kūno sužalojimai ir sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas teismo medicinos specialisto išvadomis ir kvalifikuoti kaip nežymus ir nesunkus sveikatos sutrikdymas A. M. ir nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam M. Z..
Nusikalstami veiksmai pripažintini buvo nukreipti ne tik prieš nukentėjusiuosius, bet ir prieš visuomeninę rimtį. Kaltinamieji turėjo išankstinį nusiteikimą muštynėms viešoje vietoje – gatvėje. Jau buvo vėlus paros metas. Padarytais veiksmais sutrikdyta šalia įvykio vietos esančio bendrabučio gyventojų ramybė ir poilsis, sukeltos neigiamos emocijos, gyventojai bandė sudrausminti įsisiautėjusius kaltinamuosius.
Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą kaltinamųjų V. K., D. C. ir A. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d. kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Šių nusikalstamų chuliganiškų veiksmų pasekoje nukentėjusiajam A. M. nesunkiai sutrikdyta sveikata, nenustatyta nuo kurio kaltinamojo veiksmų padarytas sužalojimas, bet jis buvo bendrų kaltinamųjų veiksmų rezultatas, todėl visų kaltinamųjų veiksmai papildomai kvalifikuotini pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p.
Muštynių metu iš nukentėjusiųjų atimti daiktai, užvaldytas svetimas turtas tuo metu, kai nukentėjusieji visiškai buvo bejėgiai pasipriešinti užpuolusiesiems. Kadangi svetimas turtas užvaldytas panaudojant fizinį smurtą, dėl šios aplinkybės kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini taip pat ir pagal LR BK 180 str. 1 d. Dėl svetimų daiktų grobimo savo kaltę pilnai pripažino tik kaltinamasis A. K.. Kaltinamieji V. K. ir D. C. iš dalies kaltę neigė, nurodė, kad jie patys tiesiogiai iš nukentėjusiųjų daiktų neatėmė, tačiau pripažino, kad neprieštaravo A. K., kai šis muštynių metu paėmė svetimus daiktus. Ši aplinkybė kaltinamųjų V. K. ir D. C. kaltės nepašalina, nes plėšimas įvykdytas smurtavimo metu ir buvo visų kaltinamųjų bendrų veiksmų rezultatas. Liudytoja O. Z. taip pat patvirtino, kad iš A. M. daiktai buvo paimti mušant bei laikant nukentėjusįjį. Jos parodymai neprieštaravo kaltinamųjų parodymams.
Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl A. M. gydymo išlaidų atlyginimo ir nukentėjusiojo M. Z. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nenagrinėtini, nes iki teismo nuosprendžio priėmimo pateikti reikalavimai pilnai įvykdyti.
Byloje pareikšti nukentėjusiųjų M. Z. ir A. M. civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkintini, nes žala atsirado kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų pasekoje ( LR CK 6.263 str. ). Tarp kaltinamųjų padarytų neteisėtų veikų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Pripažintina, kad nukentėjusiesiems buvo sutrikdyta sveikata, jie turėjo bendravimo visuomenėje nepatogumų, išgyveno dvasiškai ir fiziškai, kentė skausmą, kurį laiką negalėjo lankyti mokyklos, jautė baimę, pažeminimą, todėl turi teisę į patirtų nuostolių kompensaciją. Priteistinos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į teisminę praktiką, kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų turtinę padėtį, nusikalstamų veiksmų pasekmes, kad jos nebuvo sunkios, padaryta turtinė žala nelaikytina didele.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas ir nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkintini iš dalies.
Vykstant baudžiamajam procesui nukentėjusieji naudojosi teisine advokatų pagalba ir dėl to patyrė išlaidų, kurias patvirtino pinigų priėmimo kvitais. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų ( LR BPK 106 str. 2 d. ).
Skiriant ir parenkant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgtina į tai, kad kaltinamieji V. K. ir A. K. nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteisti, nusikalstamų veikų padarymo metu A. K. buvo nepilnametis. Kaltinamasis D. C. teisiamas antrą kartą. Visi kaltinamieji bausti administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus ar girtų pasirodymą viešose vietose. Pagal pavojingumą visuomenei kaltinamieji padarė nesunkią ir apysunkias nusikalstamas veikas. Nusikaltimų padarymo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veiksmų padarymui, nusikalto veikdami bendrininkų grupėje. Šios aplinkybės yra kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamieji kaltais prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, be to, atsiprašė nukentėjusiųjų, kaltinamasis A. K. atlygino turtinę žalą, nusikalto būdamas nepilnamečiu. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis V. K. buvo šių nusikaltimų iniciatorius. Skiriant bausmes taip pat vertintina ir ta aplinkybė, kad kaltinamieji V. K. ir D. C. tuo metu, kai ši baudžiamoji byla jau buvo atiduota nagrinėti teismui, padarė kitą nusikaltimą, ir 2012-06-26 Alytaus rajono apylinkės teisme jų atžvilgiu priimtas nuosprendis, kas rodo šių kaltinamųjų nenorą taisytis, paklusti įstatymams ir bendro elgesio visuomenėje normoms.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamiesiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Įvertinus jauną kaltinamųjų amžių bausmių vykdymas atidėtinas, tikint, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jų atlikimo, bet skiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones ( LR BK 75 str., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
-pagal LR BK 284 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimu;
-pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimu;
-pagal LR BK 180 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimu.
Remiantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo.
Taikant LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams įpareigojant šiuo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dirbti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodišką registravimąsi policijos įstaigoje.
-pagal LR BK 284 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimu;
-pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu;
-pagal LR BK 180 str. 1 d. 8 mėnesiams laisvės atėmimu.
Remiantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Taikant LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams įpareigojant šiuo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dirbti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
-pagal LR BK 284 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimu;
-pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimu;
-pagal LR BK 180 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimu.
Remiantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo.
Taikant LR BK 92 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams skiriant šiuo laikotarpiu auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą:
-būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;
-dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;
-be institucijos, kontroliuojančios elgesio apribojimą, žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Priteisti solidariai iš V. K., D. C. ir A. K. nukentėjusiojo M. Z. naudai 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 300 Lt advokato paslaugoms apmokėti.
Priteisti solidariai iš V. K., D. C. ir A. K. nukentėjusiojo A. M. naudai 6500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.