- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-1548-605/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Antanas Burdulis, Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- R. A., V. A.
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto V. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-340-292/2008 panaikinimo pagal pareiškėjų R. A. ir V. A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
R. A. pateikė ieškinį, prašydama (I tomas, b.l. 1-6) nutraukti santuoką, įregistruotą Alytaus m. Civilinės metrikacijos skyriuje, 1986-08-30 akto įrašo Nr. 410, tarp V. A. ir R. A., paliekant santuokines pavardes: A. ir A.; priteisti iš atsakovo ieškovei 10000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti; bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą padalinti priteisiant atsakovui asmeninėn nuosavybėn 492000,00 Lt vertės 281,14 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. 1199-7001-1014, 100000,00 Lt vertės 0,1250 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 1101-0021-0246, esančius adresu Vytenio g. 11, Alytuje; ieškovei priteisiant iš atsakovo 394667,00 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančius nuosavybėn nekilnojamuosius daiktus ir 3333,00 Lt piniginę kompensaciją už automobilį NISSAN PRIMERA, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) iš viso 398000,00 Lt. Dukros G. A., gim. 1996-08-13, gyvenamąją vietą iki pilnametystės nustatyti su motina R. A.; pakeisti išlaikymo dydį priteistą iš atsakovo 2006-01-24 civilinėje byloje Nr.2-108-179/2006 dukrai G. A., gim. 1996-08-13, priteisiant periodines išmokas po 500,00 Lt kas mėnesį ieškovei nuo ieškinio teisme įregistravimo dienos iki dukros pilnametystės, indeksuojant jas LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
Ieškinyje nurodė, kad santuokoje gimė du vaikai: K. A., gim. 1987-01-03, ir G. A., gim. 1996-08-13. Dukra šiuo metu yra nepilnametė. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Civilinio kodekso 3.60 str. 2d. imperatyviai nustato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas šioje knygoje, ir dėl to šeimyninis gyvenimas tapo neįmanomas. Esminis atsakovo pareigų pažeidimas yra žiaurus elgesys šeimos narių atžvilgiu, palikimas šeimos visiškai neteikiant materialinės paramos, nesirūpinimas šeima, vaikais, fizinio smurto naudojimas, neištikimybė. Šios priežastys įtakojo ieškovės šeimos iširimą, dėl ko santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nurodo, jog vedybinio gyvenimo laikotarpis neigiamai įtakojo jos sveikatą, santykius su kitais žmonėmis. Tapo uždara, nepasitikinti, psichologiškai labai jautri. Šios pasekmės atsirado dėl atsakovo piktybiško elgesio šeimoje. Dėl patirtų ilgalaikių dvasinių išgyvenimų, atsakovui reiškia 10000 litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė prašo priteisti 2/3 turto, o atsakovui priteisti 1/3 turto, nes yra sąlygos, nustatytos CK 3.123 straipsnyje. Nepilnametės dukros gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove, kadangi norą gyventi su motina yra pareiškusi pati dukra. Ieškovės materialinė padėtis yra sunki, o išaugus vaiko poreikiams ir padidėjus maisto, paslaugų ir daiktų kainoms išlaikymą dukrai prašo padidinti.
V. A. pateikė priešieškinį, prašydamas (I tomas, b.l.141-151) nutraukti santuoką, įregistruotą Alytaus m. Civilinės metrikacijos skyriuje, 1986-08-30 akto įrašo Nr. 410, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – A., o atsakovui – A.. Nustatyti nepilnametės dukters G. A., gim. 1996-08-13, gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisiant iš ieškovės išlaikymą nepilnametei dukrai po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Santuokos metu įgytą 592000,00 Lt vertės bendrą santuokinį turtą, esantį Vytenio g. 11, Alytuje, po santuokos nutraukimo padalinti: atsakovui pripažinti nuosavybę į ½ dalį 0,1250 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 1101-0021-0246; pripažinti nuosavybę į ½ dalį 281,14 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1199-7001-1014; ieškovei pripažinti nuosavybę į ½ dalį 0,1250 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 1101-0021-0246; pripažinti nuosavybę į ½ dalį 281,14 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1199-7001-1014. Nustatyti naudojimosi tvarką, pagal UAB „Alytaus planas“ paruoštą padalijimo projektą : žemės sklypui – po santuokos nutraukimo ieškovei paskirti naudotis 485,62 kv.m. dydžio žemės sklypo dalimi; atsakovui paskirti naudotis 485,64 kv.m. dydžio žemės sklypo dalimi; likusią 278,74 kv.m. dalį žemės sklypo po santuokos nutraukimo palikti bendram naudojimui. Nustatyti naudojimosi tvarką pagal UAB „Alytaus planas“ paruoštą padalijimo projektą: ieškovei paskirti naudotis 146,48 kv.m. gyvenamojo namo, t.y. ieškovei palikti naudotis 98,11 kv.m. ploto visą antrąjį namo aukštą ir 33,44 kv.m. rūsio patalpas; atsakovui po santuokos nutraukimo paskirti naudotis 151,91 kv.m. gyvenamojo namo, t.y. atsakovui palikti naudotis 101,92 kv.m. ploto visą pirmąjį namo aukštą ir 35,07 kv.m. rūsyje esantį garažą; likusias 29,85 kv.m. gyvenamojo namo rūsio patalpas palikti bendram naudojimui. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinyje nurodė, jog šeimą išlaikydavo tik atsakovas, o ieškovė jokiomis lėšomis neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, yra sunkaus charakterio būdo, savanaudiška. Dirbdama ieškovė uždirbtas lėšas leido savo reikmėm. Esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikomas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu, šiuo atveju būtų nesirūpinimas šeima ir neprisidėjimas prie šeimos poreikių tenkinimo, nes taip ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigą remti kitą sutuoktinį ir savo šeimą. Ieškovė visą santuokinį gyvenimą nesirūpino materialine ir moraline šeimos parama, ji pažeidė CK 3.16 str. įtvirtintą monogamijos principą ir atsakovui buvo neištikima. Santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Santuoka neteko prasmės ir jos atkurti nebeįmanoma. Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, kuriais pasireiškė ieškovės kaltė, atsakovas kentėjo dvasinį skausmą, jautėsi pažemintas, todėl atsižvelgdamas į emocinį skausmą bei patiriamus dvasinius išgyvenimus atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 10000 Lt neturtinės žalos. Ieškovė netinkamai rūpinasi nepilnamete dukra, todėl gyvenamąją vietą prašė nustatyti su atsakovu, kadangi norą gyventi su tėvu yra pareiškusi pati dukra. Kadangi atsakovas išlaiko dukrą ir žino jos poreikius bei reikalingą piniginę sumą jai išlaikyti, prašė išlaikymą dukrai priteisti iš ieškovės po 400,00 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Santuokos metu įgytą turtą padalinti po ½ dalį pagal paruoštą padalijimo projektą.
2008-10-03 pareiškėjai R. A. ir V. A. pateikė teismui prašymą (II tomas, b.l.48-49) dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį (II tomas, b.l.50-52) dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios turinį prašo įtraukti į teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo.
Prašyme pareiškėjai nurodė, jog jau šešerius metus neveda bendro ūkio ir negyvena pilnavertiško šeimyninio gyvenimo, o nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iš viso gyvena atskirai. Nurodo, jog nebeturi jokių bendrų interesų, šeima yra iširusi galutinai ir toliau bendrai gyventi bei išsaugoti šeimos nėra galimybės. Pareiškėjai nurodo, jog kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, kadangi yra visos LR CK 3.51 str. nustatytos sąlygos šiai santuokai nutraukti. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia nei jų, nei pareiškėjų nepilnametės dukros teisių ir teisėtų interesų.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 3 d. sprendimu (II tomas, b.l.53-55) prašymą patenkino. Nutraukė santuoką, sudarytą Alytaus m. Civilinės metrikacijos skyriuje, 1986-08-30 akto įrašo Nr. 410, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, paliekant santuokines pavardes: A. ir A.; patvirtino tarp pareiškėjų 2008-10-03 sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir nustatė, kad: pareiškėjai susitaria, kad po santuokos nutraukimo gyvens skyrium ir atskirai ves ūkį. Turtas, įgytas po santuokos nutraukimo, bus laikomas sutuoktinių asmenine nuosavybe; po santuokos nutraukimo pareiškėjų nepilnametė dukra G. A. gyvens su motina; atsakovas gera valia įsipareigoja teikti dukrai išlaikymą po 820 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki dukros pilnametystės, išmokas pervedant į motinos R. A. banko sąskaitą. Periodinės išmokos dukros išlaikymui turi būti sumokamos iki einamojo mėnesio 30 dienos. Šias pinigines lėšas motina R. A. iki dukros pilnametystės tvarkys uzufrukto teise; gyvenant santuokoje, sutuoktiniai įgijo bendrą santuokinį turtą - 281,14 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1199-7001-1014, esantį adresu Vytenio g. 11, Alytus, bei 0,1250 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 1101-0021-0246, esantį adresu Vytenio g. 11, Alytus, kurį po santuokos nutraukimo pasidalija tokiu būdu: atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka 0,1250 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 1101-0021-0246 ir 281,14 kv.m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1199-7001-1014, esantys adresu Vytenio g. 11, Alytus, atsakovas įsipareigoja iki 2009-01-01 išmokėti ieškovei 180000 litų kompensaciją, piniginės kompensacijos sumą pervedant į ieškovės banko sąskaitą, už jai priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 1101-0021-0246 bei gyvenamojo namo unikalus Nr. 1199-7001-1014, esančių adresu Vytenio g. 11, Alytuje, jeigu atsakovas dėl nepateisinamų priežasčių nevykdys savo įsipareigojimo iki 2009-01-01 išmokėti ieškovei 180000 Lt kompensaciją, jis įsipareigoja mokėti 0,02 % delspinigius nuo nesumokėtos kompensacijos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, kadangi atsakovas jam tenkančią išmokėti 180000 Lt kompensaciją ieškovei išmokės pasinaudodamas banko teikiamu kreditu (paskola), ieškovė įsipareigoja kooperuotis ir bendradarbiauti su atsakovu dėl šios paskolos gavimo iš kredito įstaigos, ir bankui ar kitoms reikiamoms institucijoms duoti raštiškus sutikimus dėl 0,1250 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 1101-0021-0246 ir 281,14 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namo, unikalus Nr. 1199-7001-1014, esančių adresu Vytenio g. 11, Alytus, hipotekos, jo įvertinimo ir pan. Jeigu ieškovė dėl nepateisinamų priežasčių atsisakys vykdyti šiuos savo įsipareigojimus, tuomet 180000 Lt kompensacijos išmokėjimo jai terminas yra pratęsiamas tokiam laikotarpiui, kiek laiko ieškovė nevykdys savo įsipareigojimų ar kitaip trukdys atsakovui gauti iš kredito įstaigos paskolą.
Teismas sprendime nurodė, jog apsisprendimas nutraukti santuoką yra kategoriškas, galutinis ir pareiškėjams priimtinas. Santuokai nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra visos sąlygos – nuo santuokos sudarymo praėjo daugiau kaip vieneri metai, abu pareiškėjai yra veiksnūs, sudarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Nurodo, jog nutraukdami santuoką, pareiškėjai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, kreditorių ir kreditorinių įsipareigojimų neturi, santuokoje įgytą turtą pasidalijo santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi. Nepilnametės dukros gyvenamosios vietos ir išlaikymo bei dalyvavimo ją auklėjant klausimai taip pat aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis tvirtintina, nes ji neprieštarauja nei viešajai tvarkai, nei sutuoktinių bei jų nepilnamečio vaiko interesams. Sutuoktiniams išaiškintina, kad šis įsiteisėjęs teismo sprendimas užkirs kelią ateityje reikšti ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tuo atveju, jeigu jie nenurodė viso santuokoje įgyto ir dalintino turto. Teismas nurodė, jog pareiškėjams yra žinoma, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), abu arba vienas iš pareiškėjų gali kreiptis į teismą dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo.
Šalies argumentai
Apeliantas V. A. apeliaciniu skundu prašo teismo (II tomas, b.l.58-60) panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-340-292/2008 ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis dėl nepilnametės dukters išlaikymo ir bendro santuokinio turto pasidalijimo, yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas palikdamas apeliantui visą 0,1250 ha ploto žemės sklypą ir 281,14 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį Alytuje, Vytenio g. 11, nenurodė jų vertės, bet įpareigojo apeliantą išmokėti iki 2009-01-01 ieškovei 180000 litų kompensaciją už jai priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis ieškovės buvo pateikta 2008-10-03 po ilgai vykusio tą dieną teismo posėdžio. Apeliantas nurodo, jog visi dalyvavę procese jį įtikinėjo, kad ši sutartis jam labai palanki, kad galės be kliūčių įvykdyti, nes įkeitęs bankui žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, apeliantas gaus reikiamą paskolą. Dėl didelės emocinės įtampos buvo labai pavargęs, neturėjo galimybės apsvarstyti ir tinkamai įvertinti siūlomas sutarties sąlygas, nes nesutiko atidėti bylos nagrinėjimo kitai dienai, todėl primygtinai raginamas paskubomis pasirašė sutartį, tuo metu nesuvokęs sudaromos sutarties aplinkybių ir padarinių. Todėl teismas be jokio išsiaiškinimo priėmė sprendimą ir sutartį patvirtino. Apeliantas taip pat nurodo, jog tik vėliau suprato, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pasirašė suklydimo įtakoje, sutartis neatspindi tikrosios jo valios ir ketinimų, pažeidžia jo interesus. Apeliantas kreipėsi į bankus, tačiau bankai atsisakė tokio dydžio paskolą suteikti. Sprendime nurodytų sutarties sąlygų per nepilnus tris mėnesius sumokėti ieškovei 180000 litų piniginę kompensaciją, negaunant šiam tikslui banko paskolos, o vėliau dar mokėti delspinigius už nesumokėtą kompensaciją, apeliantas negali įvykdyti. O neįvykdžius įsipareigojimo sumokėti iki 2009-01-01 piniginės kompensacijos, ieškovė galės per antstolių kontorą nukreipti išieškojimą į žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, todėl iškils grėsmė, kad atsakovas gali prarasti šį turtą ir likti be gyvenamojo būsto. Sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir pažeidžia atsakovo, kaip sutuoktinio, interesus, o teismas, ją tvirtindamas, visiškai nevertino sutarties CK 3.53 str. 4 d. aspektu, nenurodė jokių motyvų, kodėl sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir sutuoktinių interesams, pažeista CPK 270 str. 4 d. ir 541 str. 1 d. Teismas privalo vertinti ne tik prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą, bet ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. CK 3.53 straipsnio 4 dalis turi būti taikoma ne formaliai, o visa apimtimi patikrinant, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. Iš teismo sprendimo matyti, kad prieš patvirtindamas šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas iš esmės netyrė ir nevertino jos sąlygų pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Teismas neišsiaiškino kokios atsakovo galimybės prisiimtą kompensaciją sumokėti ir ar toks įsipareigojimas nepažeidžia jo teisių. Teismas turėjo įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Nurodytos sutarties sąlygos bus kliūtis teismo sprendimui vykdyti ir jos yra prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, todėl laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai. Nurodo, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.53 straipsnyje įtvirtintas materialinės teisės normas, neįvykdė įstatymo nustatytos funkcijos užtikrinti, kad teismo sprendimu tvirtinama sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių atitiktų teisėtumo reikalavimus, nepažeistų vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kas nulėmė neteisingą byloje turinčių reikšmės aplinkybių aiškinimą ir liko neatskleista bylos esmė. Todėl šis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas.
Atsiliepimas
Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą (II tomas, b.l.70-71) nurodyta, kad su skundu nesutinka. Apeliantas be pagrindo teigia, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį jam pateikė ieškovė po ilgai vykusio tą dieną teismo posėdžio. Ieškovė po ne vieną kartą ilgai trukusių derybų sumažino savo reikalavimus atsakovui, ką patvirtina ieškinys ir teismo posėdžio protokolas. Šalys abipusių nuolaidų būdu susitarė pasidalinti turtą ir išsprendė vaiko išlaikymo klausimą. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių parengė ne ieškovė, o pats atsakovas, kuris ją pateikė pasirašyti ieškovei. Rengiant sutartį ir ją pasirašant dalyvavo atsakovo atstovas advokatas Vytautas Kucevičius, kuris užtikrino atsakovo procesines teises. Atsakovas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių išreiškė savo tikrąją valią pasidalyti turtą tokiu būdu, kokiu jį pasidalijo, taipogi teikti šalių nustatytą išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Apeliantas nesąžiningai nurodo, kad visi dalyvavę procese jį įtikinėjo, kad sutartis yra jam labai palanki, kad ją tikrai galės be kliūčių įvykdyti. Pats apeliantas yra jauno amžiaus, išprusęs, mokantis skaityti ir rašyti, gebantis išreikšti savo nuomonę ir valią. Teismas, tvirtindamas sutartį, įsitikino, kad apeliantas suvokia sutarties esmę ir pasekmes. Apeliaciniame skunde nurodytos tokios aplinkybės ir tokie įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismui nepateikė. Apeliantas klaidina teismą, kad po teismo sprendimo priėmimo jam paaiškėjo aplinkybės, jog jis negali gauti paskolos ir nustatytais terminais išmokėti numatytos piniginės kompensacijos ieškovei, taip pat niekas neperka nekilnojamojo turto. Apeliantas nepateikė atsakymo iš Vilniaus banko, kuriame yra jo atsiskaitomoji sąskaita ir su kuriuo buvo susitarta dėl kreditavimo. Iš Snoro, Šiaulių ir Danske bankų atsakymų, nėra aišku kokiomis sąlygomis apeliantas siekė gauti paskolą, dėl ko išvada apie paskolos nesuteikimą yra nepagrįsta. Apeliantas pateikė teismui laikraštį, kuriame išspausdintas skelbimas apie namo ir žemės sklypo pardavimą už 680000 Lt. Tikėtina, kad jis sąmoningai turi tikslą neparduoti namo ir žemės sklypo, nes jo nurodyta kaina yra neatitinkanti rinkos kainos, yra aiškiai per aukšta. Būtent dėl nurodytos priežasties neatsirado pirkėjų. Pasirašydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovė turėjo pagrįstus lūkesčius, kad atsakovas nepakeis savo valios, dėl ko ji planavo savo būsto įsigijimo klausimą, sudarė dėl to atitinkamus sandorius. Taip pat pagrįstai tikėjosi gauti tokį išlaikymą nepilnamečiui vaikui, kokį įsipareigojo teikti pareiškėjas. Sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ji buvo sudaryta laisva šalių valia, sąžiningai ir laikantis sutarčių sudarymo principų. Aplinkybė, kad apeliantas vėliau persigalvojo vykdyti sutartį, negali būti pagrindu pripažinti ją negaliojančia.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Šalių santuoka teismo sprendimu nutraukta Civilinio kodekso Trečiosios knygos „Šeimos teisė" IV skyriaus antrojo skirsnio „Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu" nustatyta tvarka. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagrindinė teismo funkcija nagrinėjant tokias bylas yra patikrinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį. Taigi teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, privalo patikrinti, ar jos sąlygos teisėtos, ar jos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesų, ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių interesų. Jeigu tokios aplinkybės nustatomos, teismas sutarties negali tvirtinti. Sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų kontrolė nustatyta, visų pirma, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Prieštaraujančiomis viešajai tvarkai laikytinos tokios sutarties sąlygos, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Vaikų interesus pažeidžiančiomis pripažintinos sutarties sąlygos, nustatančios akivaizdžiai per mažą, atsižvelgiant į išlaikymą mokančio tėvo ar motinos pajamas ir vaikų poreikius, išlaikymo dydį ir panašiai. Vieno iš sutuoktinių interesus pažeidžiančiomis laikytinos sąlygos, kurios riboja turtines ar asmenines neturtines sutuoktinio teises.
Įstatymuose nustatyta teisinių gėrių apsaugos garantija tokiose bylose visų pirma nustatyta dėl viešojo intereso, todėl teismas plačia apimtimi turi tirti, ar sutarties sąlygos nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesų. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis ar paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis; tik vienas iš sutuoktinių įsipareigoja išlaikyti nepilnamečius vaikus; kad sutuoktiniui ribojamas bendravimas su vaiku ar ribojamos kitos neturtinės teisės, susijusios su vaiku, ir pan. Sutarties sąlyga dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatytas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis, teiktinas kiekvieno iš sutuoktinio, gali būti pripažinta iš esmės pažeidžianti vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus tuo atveju, jei vienam iš sutuoktinių bus uždėta akivaizdžiai per didelė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta, visų pirma atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir abiejų sutuoktinių gaunamas pajamas ir turimą turtą. Be to, būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta „Teismų praktika“ Nr. 22, p. 13-22).
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai 2008-10-03 posėdžio metu nutarė bylą baigti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Apeliaciniu skundu apeliantas pagrįstai nesutinka dėl kompensacijos dydžio sumos bei išlaikymo nepilnametei dukrai sumos. Kolegija pažymi, jog teismas neišsiaiškino kokios atsakovo galimybės prisiimtą kompensaciją sumokėti ir ar toks įsipareigojimas nepažeidžia jo teisių. Teismas turėjo įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Nurodytos sutarties sąlygos bus kliūtis teismo sprendimui vykdyti, kadangi atsakovui kreipusis į bankus tikslu gauti paskolą kompensacijai, bankai atsisakė suteikti tokio dydžio paskolą (II tomas, b.l.61-63), nes atsakovo gaunamos pajamos, iš kurių pagal teismo sprendimą apeliantas dar turi teikti 820 Lt išlaikymą nepilnametei dukrai, akivaizdžiai per mažos. Šios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos yra prieštaraujančios imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajai tvarkai. Akivaizdu, kad pareiškėjui negaunant paskolos, skundžiamo sprendimo 4) c) punkte susitarimas nuo 2009-01-01 mokėti 0,02 procentus delspinigių nuo nesumokėtos kompensacijos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną dar labiau pažeistų pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas pateikė darbo sutarties pakeitimą (II tomas, b.l.81, 82-84) dėl darbo trukmės sutrumpinimo ir tuo pačiu darbo užmokesčio sumažėjimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytos sąlygos, kuriomis atsakovas įsipareigojo ieškovei išmokėti 180 000 Lt kompensaciją bei išlaikyti savo nepilnametę dukrą teikiant po 820 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teisės normų aiškinimą ir taikymą, byloje esančius įrodymus, laikytinos iš esmės pažeidžiančiomis pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.
Teismas, tvirtindamas sutartį, turėjo įsitikinti, kad atsakovas suvokia sutarties esmę ir pasekmes. Be to, spręsdamas šeimos bylas, teismas turi būti aktyvus (CPK 376 str.), savo iniciatyva siekti išsiaiškinti ginčo esmę, padėti šalims įgyvendinti jų teises, nes tokiose bylose sprendžiamas ne tik privatus, bet ir viešo intereso apsaugos klausimas.
Kolegija taip pat pažymi, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. Šioje byloje yra teisinė situacija, kai šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo, tačiau nesutaria dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių, apeliacine tvarka skundžia teismo sprendimo dalį, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl turto padalijimo ir išlaikymo priteisimo, byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju sprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo.
Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.