- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-23
- Bylos Nr.
- 2-94-828/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04233-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- L. S.-R.
- Atsakovas
- V. R.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Procesinio dokumento kategorija: 78.2.1.; 116.1., 76.4.;125.3
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 23 d.
Panevėžys
dalyvaujant ieškovei L. S.-R., jos atstovei advokatei Zinaidai Aksionovai, atsakovo V. R. atstovui kuratoriui advokatui Irmantui Tumui, institucijos, teikiančios išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus - atstovei Kristinai Račkauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. S.-R. ieškinį atsakovui V. R. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė reikalauja pripažinti atsakovą jai gimusio sūnaus N. S.-R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki jo pilnametystės. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad po šalių santuokos nutraukimo 2005-12-08 šalys toliau gyveno kartu kaip šeima nuo 2006 m. vasaros iki 2008 m. gegužės mėn., turėjo lytinių santykių. Šalims išsiskyrus, ieškovė buvo penktame nėštumo mėnesyje, atsakovas apie tai žinojo, pripažino tėvystę. Gimus vaikui, atsakovas buvo jo aplankyti, pripažino jį savo sūnumi. Apie vaiką atsakovas pasakojo ir savo motinai, kuri t.p. pripažįsta vaiką savo vaikaičiu, jie bendrauja. Atsakovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, po to išvyko į užsienį, nuo tada jokių žinių apie jį nėra. Atsakovas išlaikymo vaikui neteikia, todėl jis turi būti priteistas.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Atsakovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, jo pozicija byloje nežinoma. Atsakovo buvimo vieta nežinoma, ji bylos proceso metu nebuvo nustatyta ir atlikus paieškos procedūrą. Byla išnagrinėta, nedalyvaujant atsakovui, kadangi nebuvo galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ir jo dalyvavimas (bylos aplinkybėmis – esant įrodomiesiems faktams, patikimai patvirtinantiems tėvystę) neturėjo įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 str. 2 d.). Teismo sprendimu atsakovui byloje skirtas atstovas - kuratorius.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas – teismo skirtas kuratorius – prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ekspertizės, patvirtinančios giminystės ryšį, išvados, o tokių byloje nėra. Kitais įrodomaisiais faktais, galinčiais patvirtinti tėvystę, galima remtis tik, jei šalys ar atsakovas atsisako ekspertizės, tačiau ieškovės ar atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę byloje nėra. Todėl byloje negali būti nustatyta atsakovo tėvystė.
Institucija - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius – pateikė išvadą, kad ieškinio tenkinimas atitinka ieškovės nepilnamečio vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje nustatyta, kad ieškovės sūnus N. S.-R. gimė (duomenys neskelbtini). Jo gimimo įraše duomenys apie tėvą nenurodyti (b.l. 6). Ieškovė nurodo, kad vaiko tėvas yra atsakovas.
Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada giminystės ryšiui įrodyti) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 str., CPK 389 str.). Kasacinis teismas formuoja praktiką, jog, kai šalys atsisako ekspertizės ar jos negalima atlikti dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę (2011-06-14 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-279/2011).
Nagrinėjamoje byloje ekspertizės atlikti nebuvo objektyvios galimybės dėl to, jog nebuvo nustatyta atsakovo buvimo vieta. Todėl, vadovaujantis nurodyta praktika, sprendžiant dėl ieškovės vaiko tėvystės byloje, gali būti remiamasi ir įstatyme numatytomis kitomis įrodymų priemonėmis - nurodytais įrodomaisiais faktais. Pažymėtina ir tai, kad paties atsakovo (ne jo atstovo – teismo skirto kuratoriaus) pozicija dėl tėvystės byloje nėra žinoma.
Ieškovės paaiškinimais, liudytojų R. R., S. P. parodymais byloje nustatyti šie įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys atsakovo tėvystę : bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas tiek iki jos pastojimo, tiek jai tapus nėščiai, atsakovo pripažinimas tėvystės, jo tėviškas bendravimas su vaiku po jo gimimo, t.p. iš nurodytų įrodymų šaltinių nustatyta, kad atsakovo motina pripažįsta ieškovės vaiką kaip savo vaikaitį, vaikas pripažįsta ją savo senele, o atsakovą savo tėvu, tarp vaiko ir atsakovo motinos yra užsimezgęs tiek socialinis tiek emocinis ryšys kaip tarp vaikaičio ir senelės. T.y. tiek ieškovė, tiek liudytojos patvirtino, kad šalys kartu gyveno ir po jų santuokos nutraukimo - nuo 2006 iki 2008 m. Ieškovė ir liudytoja R. R. t.p. patvirtino, jog atsakovas pripažino ieškovės vaiko tėvystę, liudytoja kartu su atsakovu yra buvusi aplankyti vaiko, su kuriuo ieškovas lankymo metu bendravo tėviškai, liudytoja patvirtino, kad jai atsakovas yra pripažinęs tėvystę, ji ir dabar bendrauja su vaiku, vaikas laiko ją savo močiute, atsakovą – tėvu. Kadangi, kaip minėta, paties atsakovo (ne jo atstovo – teismo skirto kuratoriaus) pozicija dėl tėvystės byloje nėra žinoma, nėra pagrindo teigti, kad liudytojos R. R. parodymai reiškia parodymus prieš atsakovą.
Minėti byloje nustatyti įrodomieji faktai, atsižvelgiant į aplinkybes, jog šalys buvo sudarę santuoką, kartu turi dar vieną vaiką (M. R.), teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad vaiko N. S.-R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas (CPK 185 str.). Tokia išvada daroma ir atsižvelgus į nepilnamečio vaiko interesus, kurie ginami prioritetiškai (CK 3.3 str.), vaiko teisę žinoti savo kilmę (CK 3.161 str. 2 d.), į vaiko ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę į kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą.
Tokiu būdu byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio N. S.-R. tėvai. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikui. Tai yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 str. 1 d.). Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 d., 3 d.). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str. 1 d.).
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str.).
Teismas iš esmės sutinka su ieškovės procesiniuose dokumentuose, ieškovės paaiškinimuose posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, sveikatai, mokymui, laisvalaikiui. N. S.-R. yra ketverių metų amžiaus, lanko darželį, neturi specialių poreikių. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui iš esmės yra pagrįstos, racionalios, užtikrina būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą.
Ieškovė darbo pajamos yra apie 900 Lt per mėnesį. Nekilnojamojo turto ji neturi, jai priklauso nedidelės vertės automobilis. Ieškovė privalo išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus.
Atsakovas registruojamo turto neturi, Lietuvos Respublikoje nedirba., privalo išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką.
Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, ir rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Be to tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (2004-04-26 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-259/2004). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Visos abejonės dėl tinkamo tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymo, remiantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), turi būti vertinamos išlaikytinio interesų naudai. Todėl laikytina, kad atsakovas objektyviai yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Nustatant šalių nepilnamečiui vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama ir į tai, jog vaikas gyvena su ieškove, kuri suteikia išlaikytiniui gyvenamąjį būstą, dengia būsto išlaikymo lėšas, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia.
Atsižvelgdamas į minėtų aplinkybių apie vaiko amžių, šalių turtinę padėtį, į tai kokių priemonių šalys ėmėsi ir gali imtis savo turtinei padėčiai pagerinti, į aplinkybę, jog vaikas gyvena su ieškove, kitų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl išlaikymo vaikui, visetą, teismas sprendžia, kad išlaikytinio N. S.-R. išlaikymui jo tėvų galima teikti suma yra apie 550 Lt per mėnesį, ir yra pagrįsta nustatyti atsakovo dalį šioje išlaikymo prievolėje 300 Lt dydžio mėnesinėmis išmokomis. Taigi šio dydžio išlaikymas iš atsakovo ir priteisiamas nuo 2012-06-07 (ieškinio teismui pateikimo dienos) (CK 3.200 str.).
Nepilnamečio šalių vaiko turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė (CK 3.185 str. 1 d., CPK 376 str. 3 d.). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1p.).
Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: byloje mokėtinas žyminis mokestis – 250 Lt, paskaičiuotas pagal patenkintų reikalavimų dalį (142 Lt už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 108 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo), teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 8 Lt, ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 320 Lt. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 93, 96, 99 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) N. S.-R., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o N. S.-R., a.k. (duomenys neskelbtini) V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiku.
Priteisti iš V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui N. S.-R., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 Lt (trijų šimtų litų) dydžio išmokomis nuo 2012 m. birželio 7 d. iki N. S.-R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečio N. S.-R., a.k. (duomenys neskelbtini) turto tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną L. S.-R., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 320 Lt (tris šimtus dvidešimt litų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 258 Lt (du šimtus penkiasdešimt aštuonis litus) kitų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.