- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 2A-551-340/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- UAB „VIKTIMA“
- Kategorijos
- 15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui UAB „VIKTIMA“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su tuo susijusių išmokų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo 2009-09-28 direktoriaus įsakymu pagal DK 235 str. 2 d. 8 p. neteisėtu ir nutraukti darbo sutartį teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį ir 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nuo 1997-10-15 dirbo atsakovo siuvykloje, 2009 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesį darbdavys reikalavo rašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo, tačiau ji atsisakiusi tai padaryti. Ieškovė teigia niekada darbe nebuvusi neblaivi, apie pažeidimą nieko nežinojusi ir darbdavio nebuvusi informuota. Direktoriaus įsakymas yra abstraktus ir lakoniškas, jame tiesiog nurodyta, kad jo pagrindas – aktas Nr.090901, aktas dėl atsisakymo rašyti pasiaiškinimą Nr.090901, technologės pranešimas, tačiau šie dokumentai prie įsakymo nebuvo pridėti. Juos ieškovė iš atsakovo gavusi 2009-10-15 paštu, po to kai 2009-10-12 kreipėsi į darbdavį. 2009-09-01 aktai bei technologės G. A. pranešimas yra abstraktūs, konkrečiai nenurodyta nei tiksliai kada, nei kaip buvo nustatytas neblaivumas, todėl ieškovė negalinti jų komentuoti. Nurodė, jog 2009-09-01 darbe buvusi visiškai blaivi, dirbusi visą pamainą, nuo darbo nebuvusi nušalinta. Po 2009-09-01 iki 2009-09-28, ji dar dirbusi 2009 rugsėjo 21-25 dienomis, tačiau niekas neužsiminė apie įtarimus, kad tą dieną ji buvo neblaivi, neprašė rašyti pasiaiškinimo, ji nežinojo apie sudarytas komisijas, todėl 2009-10-02 paštu gavus 2009-09-28 įsakymą, jai tai buvo visiškai netikėta ir nesuprantama. Nurodė, jog darbdavys reikalavęs rašyti prašymą dėl išėjimo iš darbo savo noru, nuolat ją skirdavęs į skirtingų operacijų vietas, nepagrįstai kabinėdavosi dėl broko, galiausiai neteisėtai ją atleidęs, visa tai liudija, kad grąžinus ją į darbą gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Pas atsakovą siuvėja išdirbusi nuo 1997-10-15, t. y. beveik 12 metų, tai liudija, kad ji pastovus žmogus, su darbu pas atsakovą ją siejęs stiprus socialinis ryšys; per visą laikotarpį neturėjusi drausminės nuobaudos, todėl atleidimas buvo didžiulis netikėtumas ir šokas, sukėlęs didžiulius dvasinius išgyvenimus; neturtinę žalą vertina 5 000 Lt. 2009-10-02 paštu gavo 2009-09-28 įsakymo nuorašą, o dokumentus, kuriais remiantis priimtas įsakymas, gavusi tik 2009-10-15, todėl ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo šios dienos. Jei teismas matytų, kad senaties terminas praleistas, prašo jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu 2009-09-01 technologė G. A. rašytiniu pranešimu informavo direktorių apie tai, kad ieškovė darbe yra neblaivi. Šį faktą konstatavo ir bendrovėje sudaryta komisija (technologė G. A., siuvėjos H. J., L. S., K. G. ir vyr. buhalterė T. V.). Technologė G. A. ir komisija prašė ieškovės pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo fakto. Ieškovė pasiaiškinimą rašyti atsisakė. Šias aplinkybes patvirtina 2009-09-01 technologės pranešimas, 2009-09-01 aktai Nr.0909-01(1) ir Nr.090901(2). 2009-09-28 UAB „Viktima“ direktoriaus įsakymu ieškovė buvo atleista iš darbo. Atleidimo iš darbo dieną ieškovė buvo supažindinta su įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau atsisakė jį pasirašyti ir pasirašyti darbo sutartyje. Apie tai buvo surašytas 2009-09-28 aktas Nr.090928. 2009-10-02 su ieškove buvo galutinai atsiskaityta, jai buvo išmokėta 393,26 Lt algos ir 141,90 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ieškovės atleidimas atitiko DK reikalavimus. Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad ji buvo verčiama rašyti prašymus dėl atleidimo iš darbo savo noru, kad jai buvo sudaromos nepalankios darbo sąlygos, kad ji neįvykdė jokio darbo drausmės pažeidimo ir nežinojo atleidimo iš darbo motyvų. Taip pat atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-06-15 sprendimu ieškovės I. K. ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo, atsakovui - UAB „Viktima“ atmetė. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ieškovės paaiškinimus bei atsakovo atstovo argumentus, sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintas. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 1997-10-15 buvo priimta į UAB „Viktima“ siuvimo cechą siuvėja pagal terminuotą darbo sutartį iki 1998-10-15; darbo santykiams faktiškai tęsiantis sutartis tapo neterminuota. Laikotarpiu nuo 2008-03-16 iki 2010-03-25 ieškovei I. K. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. 2009-04-16 UAB „Viktima“ direktoriaus įsakymu Nr.08-04-16 ieškovei leidžiama dirbti siuvėja po 3-4 valandas per dieną, laisvu darbo režimu; ieškovės vidutinis dienos darbo užmokestis esant 40 proc. darbingumui – 28,92 Lt (neatskaičius mokesčių). 2009-09-28 UAB „Viktima“ direktoriaus įsakymu Nr.090928 nuo 2009-09-28 darbo sutartis su ieškove nutraukta vadovaujantis DK 235 str. 2 d. 8 p. (darbuotojo neblaivumas). Įsakymo pagrindu nurodoma - aktas Nr.0909-01(1), aktas dėl atsisakymo rašyti pasiaiškinimą Nr.090901(2), technologės pranešimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog 2009-09-28 įsakymu Nr.090928 darbo sutartis su ieškove nutraukta pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. už DK 235 str. 2 d. 8 p. numatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo padarymą (darbuotojo neblaivumas). Ieškovė atleista dėl to, jog 2009-09-01 darbo metu darbe buvo neblaivi. Technologės G. A. 2009-09-01 tarnybiniu pranešimu, 2009-09-01 aktu Nr.090901 (1) neginčijamai nustatyta, kad 2009-09-01 apie 14.00 – 15 val. I. K. darbe buvo neblaivi. Šią technologės G. A. tarnybiniame pranešime ir komisijos akte konstatuotą aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino technologė G. A. bei liudytojos T. V., H. J., L. S. ir L. Š.. Iš liudytojų parodymų matyti, kad nuo I. K. sklido alkoholio kvapas, ji kalbėjusi pakeltu tonu, šaukusi, vartojusi necenzūrinius žodžius; liudytojos ieškovės elgesio pokyčius išsamiai ir detaliai apibūdino, jų parodymai teismui nekėlė abejonių. DK nereglamentuoja, kaip turi būti nustatyti darbuotojo neblaivumo ar apsvaigimo faktai, reikšmingi DK 235 str. 2 d. 8 p. taikymui. DK 235 str. 2 d. 8 p. numatyta darbuotojo būsena gali būti patvirtinta ne vien tik medicinine išvada, bet ir kitomis CPK 177 str. 2 d. ir 3 d. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Nors 2009-09-01 tarnybiniame pranešime bei 2009-09-01 akte Nr.090901 (1) nenurodytas tikslus laikas, kada buvo užfiksuotas ieškovės neblaivumas, o liudytojai taip pat nenurodė tikslaus laiko, tačiau visi liudytojai patvirtino, jog tai buvo darbo metu, tarp 14 ir 15 val., o visi aktai dėl ieškovės neblaivumo bei atsisakymo pateikti pasiaiškinimą buvo surašyti iki 15.30. Ieškovės teiginys, jog darbo metu ji buvusi blaivi paneigiamas liudytojų parodymais. Įvertinęs liudytojų parodymus bei teisminio nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, jog faktas, kad 2009-09-01 14.00-15.00 val. darbo laiku darbe ieškovė buvo neblaivi, nustatytas. DK 228 str. darbuotojams yra numatyta pareiga laikytis darbo drausmės, todėl atsakovas ieškovės neblaivumą 2009-09-01 darbo metu pagrįstai pripažino šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Ieškovės padarytas pažeidimas turi visus darbo drausmės pažeidimo požymius; pagrįstai 2009-09-28 įsakymu atsakovas paskyrė ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Byloje pateikti tarnybinis pranešimas ir 2009-09-01 aktas Nr.090901(2) patvirtina, kad ieškovės buvo prašoma parašyti pasiaiškinimą dėl alkoholinių gėrimų vartojimo darbe, tačiau ji atsisakiusi tai padaryti. Technologo pareiginių nuostatų 26 punktas numato, jog technologas administracijos vadovo nurodymu turi teisę tirti darbo drausmės pažeidimus; tai, jog pateiktas byloje rašytinis įrodymas – pareiginiai nuostatai – turi trūkumų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog technologė G. A. neturėjo teisės reikalauti iš ieškovės pasiaiškinimo dėl neblaivumo. Teismo posėdžio metu liudijęs UAB „Viktima“ direktorius S. K. parodė, kad technologė turi teisę fiksuoti darbo pažeidimus, ji turinti užtikrinti gaminių kokybę bei tai, kad darbe nebūtų neblaivių asmenų. Iš UAB „Viktima“ darbuotojų sudaryto akto ir liudytojų parodymų nustatyta, kad ieškovė pasiaiškinti raštu dėl neblaivumo darbe atsisakė, nesutikimą pateikti pasiaiškinimą išreikšdama žodžiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą. Todėl ieškovės nurodoma aplinkybė, kad iš jos nebuvo raštu pareikalauta pasiaiškinti (nors toks reikalavimas yra nurodytas tarnybiniame pranešime ir akte) ir ji nebuvo pasirašytinai supažindinta su jai paskirta drausmine nuobauda, nedaro atleidimo iš darbo neteisėtu ir nėra pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Viktima“ atleisdamas ieškovę I. K. iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu DK nuostatų, reglamentuojančių drausminės nuobaudos parinkimo principus, skyrimo tvarką ir terminus, atleidimo iš darbo ir atsiskaitymo su darbuotoju reikalavimus, nepažeidė, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti išmokas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą atmestinas kaip nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo UAB „Viktima“ 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovės teiginiai, jog darbdavys siekdamas jos atleidimo skirdavo ją skirtingoms operacijoms, nepagrįstai priekaištavo dėl broko ir galiausiai nepagrįstai atleido, nepasitvirtino. Teismas pažymėjo, kad pokalbis apie nustatytus pažeidimus, darbdavio pasiūlymas nutraukti darbo sutartį savo noru, negali būti vertinami kaip psichologinis spaudimas ieškovei išeiti iš darbo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-06-15 sprendimą ir nauju sprendimu ieškinį tenkinti visiškai; bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytojus. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, netinkamai vertino įrodymus.
Dėl netinkamo DK 240 str. 1 d. taikymo ir CPK 185 str., 270 str. 4 d. 1, 2, 3 p. pažeidimo. Nurodo, jog teismas padarė nemotyvuotą ir nepagrįstą išvadą, kad iš ieškovės nebuvo raštu pareikalauta pasiaiškinti (nors toks reikalavimas yra nurodytas tarnybiniame pranešime ir akte), nedaro atleidimo iš darbo neteisėtu. Išvadą teismas grindė liudytojų G. A., H. J., L. S., T. V. parodymais, tačiau sprendimo motyvuojamoje dalyje šiuos liudytojų parodymus, pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 1, 2, 3 p. pateikė netiksliai ir neišsamiai, neaptarė prieštaravimų tarp jų, o tai taip pat liudija, kad teismas vertino liudytojų įrodymus neatsižvelgdamas į visapusišką ir objektyvų aplinkybių išnagrinėjimą. Taip pat pažymi, kad 2009-09-01 aktai yra surašyti taip, kad sudarytų klaidingą įspūdį, jog neva 2009-09-01 buvo sudaryta komisija, kuri nustatinėjo apeliantės neblaivumą bei siūlė rašyti pasiaiškinimą, taip pat neva nustatė, kad apeliantė atsisakė parašyti pasiaiškinimą. Liudytoja G. A. parodė, kad jokia komisija 2009-09-01 nebuvo sudaryta, aktus, neva, pasirašė žmonės, kurie sėdėjo šalia ir viską matė. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 185 str., privalėjo spręsti apie technologės pranešimo ir aktų Nr. 090901 (1) bei Nr. 090902 (2) vertinimą. Apie tai, kad 2009-09-01 buvo sudaryta komisija veiksmams tirti, apeliantė nieko nežinojo, jokia komisija nenustatinėjo jos būklės ir neprašė rašyti pasiaiškinimo ir, kaip matyti, iš liudytojų parodymų, jokia komisija nebuvo sudaryta. Po 2009-09-01 pas atsakovą dar dirbo 2009-09-21 - 25 dienomis, tačiau niekas neužsiminė apie įtarimus, kad 2009-09-01 dieną buvo neblaivi, neprašė rašyti pasiaiškinimo. Teismas atsakovo padarytus imperatyvius DK 240 str. 1 d. pažeidimus, lakoniškai, be motyvų, įvardijo kaip formalius ir nepakankamus naikinti paskirtą drausminę nuobaudą ir tokiu būdu netinkamai taikė DK 240 str. 1 d. Nurodo, kad atsakovo padarytas DK 240 str. 1 d. pažeidimas sąlygojo ir tai, kad nežinodama, jog darbdavys mano, kad 2009-09-01 padarė darbo drausmės pažeidimą, negalėjo rinkti įrodymų, jog 2009-09-01 buvo blaivi. Darbdavys, nesiėmė jokių priemonių, kad neblaivumas būtų užfiksuotas objektyviais duomenimis, o tai leidžia teigti, kad visa ši situacija dėl 2009-09-01 padaryto darbo drausmės pažeidimo yra dirbtinai sukurta.
Dėl technologės G. A. teisės reikalauti pateikti pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo. Atsakovas pateikė Technologo pareiginius nuostatus, kurių tik pirmajame viršutiniame kampe yra užrašyta „Patvirtinti 1996-12-20 direktoriaus įsakymu” bei uždėtas įmonės antspaudas, antrame lape visiškai nėra jokių nuorodų apie patvirtinimą, įmonės antspaudų ar įgaliotų asmenų parašų. Dėl Technologo pareiginių nuostatų autentiškumo iškilo abejonių, nes neįmanoma nustatyti, ar būtent tokio turinio pareiginiai nuostatai buvo patvirtinti 1996-12-20 UAB „Viktima” direktoriaus įsakymu, o ne dirbtinai sukurti, neva, padaryto pažeidimo tyrimui. Teismas, pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 1, 2 p., ne tik nenurodė kokius konkrečiai trūkumus turi Technologo pareiginiai nuostatai, bet ir motyvuotai neaptarė šių trūkumų reikšmės, vertinant sistemiškai su DK 240 str. 1 d., todėl netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė CPK 185 str., nes Technologo pareiginių nuostatų neturėjo pripažinti įrodymu.
Dėl nepagrįstos teismo išvados, kad apeliantė padarė DK 235 str. 2 d. 8 p. numatytą pažeidimą. Teismas nepagrįstai nurodo, kad iš liudytojų parodymų matyti, kad nuo I. K. sklido alkoholio kvapas, ji kalbėjusi pakeltu tonu, šaukusi, vartojo necenzūrinius žodžius; kadangi alkoholis turėjo įtakos elgsenai, natūralu, kad tokie ieškovės elgesio pokyčiai galėjo būti matomi, liudytojos juos išsamiai ir detaliai apibūdino, jų parodymai teismui nekelia abejonių. Šiems teiginiams pagrįsti, teismas, pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 1, 2, 3 p., nepateikė jokių motyvų ir argumentų, konkrečiai nenurodė, kokius, neva, elgesio pokyčius išsamiai ir detaliai apibūdino ir kokios liudytojos. Teismas sprendime nurodė, kad 2009-09-01 tarnybiniame pranešime bei 2009-09-01 akte ir Nr. 090901 (1) nenurodytas tikslus laikas, kada buvo užfiksuotas ieškovės neblaivumas, o liudytojai taip pat nenurodė tikslaus laiko ir nurodė, kad visi aktai buvo surašyti iki 15.30., tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės teiginys, jog darbo metu ji buvusi blaivi, paneigiamas liudytojų parodymais. Pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 3 p. teismas nenurodė, jokių motyvų, kodėl atmeta apeliantės parodymus, kad ji dirba nuo 7.00 val. iki 15.00 val. ir 2009-09-01 per visą pamainą buvo blaivi, niekas neužsiminė apie jos neblaivumą; taip pat nepasisakė, kodėl teigia, kad visi aktai buvo surašyti iki 15.30 val., nors apeliantės darbo laikas yra tik iki 15.00 val.
Dėl pirmos instancijos teismo neįvertintų bylos aplinkybių. Nurodo, jog teismas, pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 1, 3 p., nevertino tos aplinkybės, kad 2009-09-29 nuo UAB „Viktima“ akcininkės ir vyr. buhalterės T. V. į mobilų telefoną gavo SMS žinutę su reikalavimu parašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, nes kitaip būsianti atleista pagal straipsnį; jog 2009-09-30 kreipėsi siūlydama nutraukti darbo sutartį abiejų šalių sutarimu, kas liudija, jog nebuvo supažindinta su 2009-09-28 įsakymu. Tokių aplinkybių bei prieštaravimų tarp liudytojų parodymų teismas nevertino. Neįvertino liudytojo S. K. parodymų dėl tikrųjų atleidimo motyvų.
Pažymi, kad teismas nepagrįstai, pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 1 p. nurodė, kad vidutinis darbo užmokestis yra 28,92 Lt (neatskaičius mokesčių); reikia vadovautis 2010-03-22 UAB „Viktima“ pažymos pirmajame lape nurodytu realiu gautu vidutiniu 69,18 Lt vidutiniu darbo dienos užmokesčiu. Nurodo, jog kadangi teismas, pažeisdamas CPK 414 str. 1 d., nesiėmė priemonių prieštaravimams tarp liudytojų parodymų pašalinti, sprendime, pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 1, 2, 3 p. motyvuotai prieštaravimų tarp liudytojų parodymų neaptarė, nepasisakė dėl apeliantei palankių įrodymų atmetimo, todėl, apeliantės nuomone, apeliacinėje instancijoje yra būtina atlikti papildomų įrodymų tyrimą, apklausti liudytojus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Darbo kodeksas nereglamentuoja, kaip turi būti nustatytas neblaivumo faktas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos Civilinio proceso kodekso straipsniuose; atsakovas darbuotojo neblaivumo faktą įrodinėjo 2009 09 01 technologės G. A. pranešimu, 2009 09 01 aktais Nr. 090901(1) ir Nr. 090901 (2), liudytojų parodymais. Teismas išanalizavo šalių pateiktus įrodymus ir atsikirtimus neblaivumo faktui darbe patvirtinti ar paneigti ir tai tinkamai įvertino. Apeliantė neteisingai nurodo, kad atsakovas nepareikalavo iš jos pasiaiškinti raštu. Toks reikalavimas nebuvo įformintas atskirų dokumentų, bet 2009 09 01 akte Nr. 090901(1) pažymėta, kad komisija pasiūlė parašyti pasiaiškinimą, o 2009 09 01 akte Nr. 090901(2) patvirtinta, kad apeliantė parašyti pasiaiškinimą atsisakė. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai G. A., H. J., L. S., T. V. parodė, kad ieškovė numetė jai paduotą lapą rašyti pasiaiškinimą ir pasakė, kad nieko nerašys. Apeliacinio skundo argumentas, kad technologė G. A. neturėjo teisės reikalauti iš ieškovės pasiaiškinimo yra nepagristas, nes pagal 1996-12-20 UAB „Viktima“ direktoriaus įsakymu patvirtintus pareiginių nuostatų 26 p. technologė, administracijos vadovo nurodymu turi teisę tirti darbo drausmės pažeidimus. Apeliantės prašymas apklausti apeliacinėje instancijoje liudytojus prieštarauja CPK 314 str.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.); apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė; remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 str.), o būtent šie teisės taikymo (aiškinimo) aspektai sudaro apeliacijos dalyką.
Apeliantė savo skunde nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime padarė nemotyvuotą ir nepagrįstą išvadą, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, kad iš jos nebuvo pareikalauta pasiaiškinti raštu (nors toks reikalavimas yra nurodytas tarnybiniame pranešime ir akte) nedaro atleidimo iš darbo neteisėtu, kad liudytojų G. A., H. J., L. S., T. V. parodymai apie šią aplinkybę, sprendime pateikti netiksliai ir neišsamiai, teismas neaptarė prieštaravimų tarp jų, o tai parodo, kad teismas vertino jų parodymus neatsižvelgdamas į visapusišką ir objektyvų bylos išnagrinėjimą.
Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka. Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, t. y. šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.
Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendime parodymai ir aktai surašyti taip, kad sudaryti įspūdį, jos 2009-09-01 buvo sudaryta komisija, kurį nustatinėjo ieškovės neblaivumą bei siūlė rašyti pasiaiškinimą, nors iš tiesų situacija buvo tokia, kaip paaiškino liudytoja G. A. – kad komisija nebuvo sudaryta, tačiau šalia ieškovės buvę žmonės viską matė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti prieštaravimai tarp liudytojų G. A., H. J., L. S., T. V. yra tariami; teismas neprivalo teismo sprendime pažodžiui cituoti liudytojų parodymus, o liudytojų parodymų neesminių detalių nesutapimai negali būti vertinami, kaip prieštaravimai. Nagrinėjamoje byloje teismas vertindamas apeliantės paminėtų liudytojų parodymus kartu su kitais įrodymais, nustatė du reikšmingus byloje faktus – kad apeliantė (ieškovė I. K.) 2009-09-01 darbe buvo neblaivi ir kad technologė G. A. žodžiu pasiūlė jai pasiaiškinti dėl girtumo, o ieškovė atsisakė tai padaryti. Fakto, kad darbuotojai buvo pasiūlyta pasiaiškinti ne raštu, o žodžiu, teisinis vertinimas jos atleidimo iš darbo teisėtumo vertinimo kontekste nepriklauso nuo liudytojų parodymų detalių, o apeliantės teiginys, kad speciali komisija jos darbo drausmės pažeidimui tirti nebuvo sudaryta, nenustatinėjo jos būklės ir neprašė rašyti pasiaiškinimo, tiesiog liudytojos, dirbusios šalia ir mačiusios, kad G. A. pasiūlė ieškovei pasiaiškinti dėl neblaivumo darbe, o ji atsisakė, pasirašė po aktu, patvirtinančiu šį faktą, teismo nustatytų faktų, jog ji darbo metu buvo neblaivi, dėl ko jai žodžiu buvo pasiūlyta pasiaiškinti, nepaneigia.
Apeliantės argumentas, kad teismas neaptarė jos paaiškinimų teismo posėdžio metu, jog ji 2009-09-01 atidirbo visą pamainą ir išėjo namo, niekas neprašė jos pasiaiškinti, be to, ji dirbo 2009-09-21-25 dienomis, tačiau administracijos atstovai neprašė rašyti pasiaiškinimo, neužsiminė dėl neblaivumo darbe, tik 2008-09-28 pasiūlė jai išeiti savo noru, atmetamas. Teismas plačiai išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad 2009-09-01 pamainos pabaigoje ieškovė buvo neblaivi darbe, jai žodžiu buvo pasiūlyta pasiaiškinti dėl girtumo, ji atsisakė. Teismo nustatyti faktai paneigia apeliantės paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu apie tai, kad tokių faktų nebuvo.
Apeliantės argumentas, jog teismas faktiškai be motyvų ignoravo imperatyvias DK 240 str. 1 d. nuostatas, nes neprašė pasiaiškinti raštu, nenurodė termino tokiam pasiaiškinimui pateikti, atmetamas. DK 240 str. 1 d. norma nenumato imperatyvaus reikalavimo nustatyti darbuotojui terminą pasiaiškinimui pateikti; teismų praktikoje suformuota nuostata, kad reikalavimo pasiaiškinti žodinė (ne rašytinė) forma dėl padaryto darbo drausmės paržeidimo savaime nepaneigia atleidimo iš darbo teisėtumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2011 pažymėjo jog vien dėl formalaus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ar įstatymo nuostatų dėl nušalinimo nuo darbo pažeidimo, paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimas negalimas tuo atveju, jeigu, patikrinus ir įvertinus kitų darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui bei pagrįstumui reikšmingų aplinkybių visumą, pripažįstama, kad darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą; nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs liudytojų parodymus ir kitus įrodymus, padarė išvadą, kad neblaivumo darbe faktas yra įrodytas, toks pažeidimas DK 235 str. 2 d. 8 p. priskiriamas prie šiurkštų darbo drausmės pažeidimų, taigi teismo išvada, kad pareikalavimas pasiaiškinti dėl neblaivumo darbe žodine forma vertintinas, kaip formalus neprieštarauja bylos aplinkybėms.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių nuostatos darbo santykiuose netaikytinos; apeliantės argumentas, kad darbdavys pažeidė jos teises, nesiėmęs jokių priemonių tam, kad jos neblaivumas būtų užfiksuotas objektyviais duomenimis, atmetamas, kaip teisiškai nepagrįstas.
Apeliacinio skundo argumentai dėl technologės G. A. teisės reikalauti pateikti pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo analogiški kitiems apeliantės argumentams dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimo. Teisėjų kolegija juos atmeta dėl analogiškų motyvų; esant įrodytam faktui, kad šiurkštus darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, darbdavio padaryti procedūriniai pažeidimai nesudaro pagrindo drausminei nuobaudai, skirtai už tokio pažeidimo padarymą, panaikinti. Be to, apeliantės argumentas, jog G. A. neturėjo darbdavio įgaliojimo pareikalauti pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, buvo teismo motyvuotai atmestas; teisėjų kolegija sutinka su teismo motyvais, apeliantės samprotavimai jų nepaneigia.
Apeliacinio skundo III skyriaus argumentai dėl nepagrįstos teismo išvados, jog ieškovė padarė DK 235 str. 2 d. 8 p. numatytą darbo drausmės pažeidimą atkartoja argumentus, susijusius su liudytojų parodymų vertinimo kritika. Teismas, apibendrinamas liudytojų G. A., H. J., T. V., J. P., L. S., L. Š. parodymus, nurodė, kad liudytojai parodė, jog nuo ieškovės sklido alkoholio kvapas, ji kalbėjo pakeltu tonu, šaukusi, vartojo necenzūrinius žodžius. Tokius ieškovės elgesio pokyčius teismas įvertino, kaip neblaivumo darbe požymius; nurodė, kad liudytojų parodymai teismui nekelia abejonių. Teisėjų kolegija su teismo vertinimu sutinka. Tai, kad teismas nenurodė, kokius konkrečius neblaivumo požymius nurodė kiekvienas iš liudytojų, negali būti vertinama, kaip teismo sprendimo trūkumas, teismas vertina liudytojų parodymų visumą, o ne cituoja. Argumentas, kad nei viena iš liudytojų nenurodė, kad ieškovė keikėsi necenzūriškai, atmetamas, nes apie tai parodė liudytoja L. Š. (b.l. 144-145). Priešingai, nei teigia apeliantė, teismas pasisakė, kad byloje surinkta pakankamai duomenų apie drausmės pažeidimo pagal DK 235 str. 2 d. 8 p. padarymą ir išsamiai motyvavo savo išvadas; šis skundo argumentas tai pat atmetamas.
Apeliantės argumentai, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad 2009-09-29 apeliantė buvo gavusi T. V. SMS žinutę su pasiūlymu parašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, nes kitaip bus atleista pagal straipsnį, neįrodo, kad ieškovė nežinojusi apie įsakymą dėl atleidimo ir pan. Atsakovo atstovė dėl šios aplinkybės paaiškino, kad T. V., būdama bendrovės akcininkė, ieškojo kompromiso su apeliante, todėl siūlė jai išeiti iš darbo savo noru; apeliantei pareikalavus nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, kompromisas nebuvo pasiektas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės nurodyta aplinkybė teismo išvadų nepaneigia.
Apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojo S. K. (bendrovės direktoriaus) parodymai atskleidžia tikus jos atleidimo motyvus – kad ji atleista už darbo broką, pridengiant tikrąją atleidimo priežastį tariamu neblaivumu, pagrįstas subjektyviu šiuo liudytojo parodymų vertinimu, todėl atmetamas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Iš apeliantės valstybei priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 154) (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. K. 8,20 Lt (aštuonis litus 20 centų) dokumentų siuntimo išlaidų valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).