Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo advokato Alberto Bandžiaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti paskirtą baudą, civilinėje byloje Nr. 2-809-43/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Viktola“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Hanza lizingas“ dėl išperkamosios nuomos įmokų priteisimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė ,,Šiaulių autoservisas“, viešoji įstaiga „Regitra“ Vilniaus filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Trailway Rental“ ir Jurgis Daujotas, bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hansa lizingas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Viktola“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 2006 m. gegužės 29 d. pranešimu teismas įpareigojo ieškovo UAB ,,Viktola“ atstovą advokatą A. Bandžių spaudoje paskelbti trečiajam asmeniui J. Daujotui apie 2006 m. rugsėjo 7 d. 13 val. įvyksiantį teismo posėdį.

Advokatas A. Bandžius 2006 m. rugsėjo 6 d. pranešimu nurodė, kad minėto 2006 m. gegužės 7 d. pranešimo negavo, todėl spaudoje apie įvyksiantį teismo posėdį nepaskelbė.

Teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė CPK 95 straipsnio nuostatas, nes minėto straipsnio antrojoje dalyje numatyta bauda gali būti paskirta tik bylos šaliai, o ne jos atstovui. Tarp ieškovo ir advokato A. Bandžiaus 2003 m. rugsėjo 9 d. pasirašytoje atstovavimo sutartyje nėra numatyta pareiga advokatui advokato kontoros ar asmeninėmis lėšomis vykdyti mokėjimus, susijusius su paskelbimu spaudoje apie įvyksiantį teismo posėdį ar apmokėjimu už antstolio paslaugas. Atstovavimo sutartis buvo sudaryta 2003 m. rugsėjo 9 d. Remiantis CK 2.142 straipsnio pirmąja dalimi, ji galiojo vienerius metus, t. y. iki 2004 m. rugsėjo 9 d. Taigi skiriant baudą šalies atstovavimas pagal sutartį jau buvo pasibaigęs. Teismo paskirta 5000 Lt bauda fiziniam asmeniui, kokiu yra advokatas, laikytina per didele remiantis CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas skundžiamoje nutartyje vienu iš argumentų nurodė tai, kad advokatas neatvyko į 2006 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdį. Kaip jau minėta, 2003 m. rugsėjo 9 d. atstovavimo sutarties galiojimas jau buvo pasibaigęs, tačiau manant, jog buvo žodinė atstovavimo sutartis, teismas turėjo spręsti baudos skyrimo klausimą remdamasis CPK 246 straipsniu. Kita vertus, taikyti šioje normoje nustatytą baudą taip pat nebuvo pagrindo, nes, visų pirma, ieškovo atstovas negavo pranešimo apie būtinybę paskelbti spaudoje, be to, 2006 m. rugsėjo 6 d. pranešimu buvo tikslinti ir ieškininiai reikalavimai. Taigi, nesant pranešimo apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, bylos nagrinėti 2006 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje nebuvo galima, todėl atstovo neatvykimas nesudarė CPK 246 straipsnyje nurodytos vienos iš būtinų sąlygų baudai skirti. Be to, apie advokato išvykimą į Čekijos Respubliką ieškovas buvo informuotas ir neprieštaravo, jog byla būtų nagrinėjama be advokato. Pažymėtina, kad skundžiama nutartis buvo priimta teisėjo laikino nedarbingumo laikotarpiu, būtent dėl to 2006 m. lapkričio 30 d. teismo posėdis, apie kurį ieškovo lėšomis buvo viešai paskelbta spaudoje, neįvyko.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismo nuobaudos, tarpe jų - bauda, skiriamos teismo nutartimi byloje dalyvaujantiems asmenims bei kitiems asmenims CPK numatytais atvejais (CPK 103 str. 2, 3 d., 106 str.).

CPK 95 straipsnio pirmojoje dalyje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą (CPK 95 str. 2 d.), o baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva. Taigi, vienas iš paminėtos sankcijos taikymo pagrindų yra tada, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį ir ne pagal civilinio proceso tikslus.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai taikė CPK 95 straipsnio nuostatas, nes minėto straipsnio antrojoje dalyje nenumatyta bauda šalies atstovui. CPK 95 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta galimybė įpareigoti šalį atlyginti nuostolius, o to paties straipsnio antrojoje dalyje kalbama apie asmenų nubaudimą. Advokatas, kaip šalies atstovas, taip pat yra vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų (CPK 37 str. 2 d., 56 str.). Tuo tarpu šio straipsnio antrojoje dalyje esanti nuoroda į pirmąją dalį taikoma tiek, kiek joje išvardyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005 yra išaiškinęs, jog CPK 95 straipsnyje numatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės gali būti taikomos ne tik šalims, bet ir kitiems proceso dalyviams (CPK 37 str. 2 d.).

Civilinio proceso įstatymas numato asmenims teisę vesti savo bylas teisme patiems arba per atstovus (CPK 51 str.). Atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, kurių teisės ir pareigos bei jų apimtis patvirtinami su klientu sudaryta atstovavimo sutartimi (CPK 56 str. 1 d. 1, 2 p., 57 str. 3 d.). Jei neapriboja atstovavimo sutartis, įstatymas atstovui, kaip ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, suteikia plačias teises ir jas atitinkančias pareigas (CPK 42 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovo UAB ,,Viktola“ interesus atstovavimo sutarties pagrindu atstovauja advokatas A. Bandžius (t. 1, b. l. 48). Atstovavimo sutarties pagrindu susiklostantys advokato ir jo atstovaujamųjų santykiai grindžiami tarpusavio pasitikėjimu. Advokatūros įstatymo 32 straipsnis nustato, kad advokatas privalo sąžiningai vykdyti savo profesines pareigas. Iš 2003 m. rugsėjo 9 d. atstovavimo sutarties matyti, kad advokatui nagrinėjamu atveju suteiktos labai plačios teisės, iš esmės atitinkančios šalies teises, o atstovavimo sutartis nenumato advokato teisių apribojimų. Gavęs šalies teises, advokatas gauna ir šalies pareigas (CPK 42 str. 5 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju advokatui A. Bandžiui buvo suteiktos CPK 42 straipsnyje suteiktos teisės ir pareigos. Advokatas atskirajame skunde teigia, kad atstovavimo sutartyje nenumatyta advokato pareiga skelbti spaudoje apie įvyksiančius teismo posėdžius, todėl jis to daryti neprivalėjo. Šiuo atveju pažymėtina, kad kiekviena sutartis neturi būti vertinama remiantis vien jos teksto pažodiniu aiškinimu. Tarp ieškovo ir advokato A. Bandžiaus susiklostę ilgalaikiai santykiai patvirtina išvadą, priešingą apelianto teiginiams. Ieškovo UAB ,,Viktola“ direktorius N. Č. 2006 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo susitaręs, jog advokatas pats pasirūpins skelbimu apie teismo posėdžius spaudoje, ieškovas to niekada nėra daręs (t. 2, b. l. 77-78). Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatas ir anksčiau buvo įpareigotas skelbti spaudoje, ir nė karto nėra atsisakęs, priešingai, yra pats pasisiūlęs tai padaryti (t. 1, b. l. 191-192, 209-210, 222, t. 2, b. l. 5, 20, 42). Šios aplinkybės, o taip pat tai, kad advokatas nė karto neinformavo teismo, kad skelbimas apie įvyksiantį teismo posėdį spaudoje pagal atstovavimo sutartį neįeina į jo atliekamas funkcijas, patvirtina, kad ieškovo advokatas pats pripažino pareigą skelbti spaudoje apie įvyksiančius teismo posėdžius (CPK 185 str.).

Atskirajame skunde advokatas nemini ir neginčija aplinkybių, susijusių su jo neatvykimu į kai kuriuos teismo posėdžius, teismo šaukimo trečiajam asmeniui neperdavimu per antstolį ar nepaskelbimu ar netinkamu paskelbimu spaudoje apie įvyksiančius teismo posėdžius ir aiškina tik paskutinį atvejį bei nurodo, jog negavo teismo pranešimo apie būtinybę paskelbti spaudoje apie teismo posėdį. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo pranešimas, kuriuo prašoma paskelbti apie 2006 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdį, ieškovo atstovui buvo išsiųstas 2006 m. gegužės 29 d. (t. 2, b. l. 68) paties atstovo nurodytu adresu. Jei, kaip savo pranešime dėl paskelbimo spaudoje ir ieškininių reikalavimų tikslinimo nurodo apeliantas (t. 2, b. l. 73), tuo metu kontoroje vyko remontas, advokatas, būdamas rūpestingu ieškovo atstovu, turėjo nurodyti kitą adresą procesiniams dokumentams siųsti (CPK 121 str.). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pastarasis, nedalyvavęs 2006 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje, tolesne bylos eiga nesidomėjo daugiau nei keturis mėnesius, nes minėtą pranešimą dėl paskelbimo spaudoje ir ieškininių reikalavimų tikslinimo teismui pateikė tik 2006 m. rugsėjo 6 d., t. y . dieną prieš kitą teismo posėdį. Be to, ieškovo vadovas N. Č. 2006 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dar liepos mėnesį susisiekė su advokatu ir nurodė, kad rugsėjo mėnesį vyks teismo posėdis (t. 2, b. l. 77-78). Net jei ieškovas to nebūtų padaręs, advokatas turėjo pats domėtis vykstančiu procesu bei bendradarbiauti su atstovaujama šalimi, nes Advokatų profesinės etikos kodekso 6.6. p. numato, kad advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ir teisę taikyti CPK 95 straipsnio antrojoje dalyje numatytą sankciją. Juo labiau, kad advokatas ne tik nepasidomėjo bylos eiga, bet ir neatvyko į 2006 m. rugsėjo 7 d. vykusį teismo posėdį, apie kurį buvo tinkamai informuotas. Pastebėtina, kad 2006 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu ieškovo vadovas nesutiko bylą nagrinėti nedalyvaujant advokatui (t. 2, b. l. 78).

Apeliantas teigia, kad 2003 m. rugsėjo 9 d. atstovavimo sutartis buvo sudaryta nenurodant jos galiojimo termino, todėl galiojo vienerius metus, t. y. iki 2004 m. rugsėjo 9 d. (CK 2. 142 str. 1 d.). Pažymėtina, kad advokatas klientą teisme atstovauja teisinių paslaugų sutarties pagrindu, ir apie advokato įgaliojimų terminą turi būti sprendžiama pagal sutarčių galiojimą ir pasibaigimą reglamentuojančias teisės normas. Dėl to advokato teisės atlikti tam tikrus veiksmus bylos procese nutrūksta pasibaigus sutarčiai dėl teisinių paslaugų teikimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų nutraukęs minėtą su advokatu A. Bandžiumi sudarytą atstovavimo sutartį ar ji būtų pasibaigusi kitais pagrindais, todėl atsižvelgiant į tai, kad advokatui sutartimi pavesta atstovauti ieškovą nagrinėjamoje civilinėje byloje, laikytina, kad šis pavedimas galioja iki jo atlikimo, t. y. iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Be to, advokatas, nors ir teigdamas, jog atstovavimo sutarties galiojimo terminas pasibaigė, savo veiksmais, kaip minėta, patvirtino priešingai, t. y. po jo nurodytos sutarties galiojimo pasibaigimo datos, veikė kaip atstovas – dalyvavo teismo posėdžiuose, prašė juos atidėti, teikė teismui prašymus dėl procesinių dokumentų pateikimo (t. 1, b. l. 159), tikslino ieškininius reikalavimus (t. 2, b. l. 73), bei kitaip naudojosi šaliai suteiktomis teisėmis. Kita vertus, net ir sutikus, kad advokatas pagal minėtą atstovavimo sutartį negalėjo atstovauti šaliai, toks advokato elgesys taip pat turi būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas, nes advokatas, nebūdamas atstovu, kelis kartus prašė atidėti bylą dėl to, kad jis pats negali dalyvauti teismo posėdyje (t. 2, b. l. 16, 62). Minėto CPK 95 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, kad vienas iš piktnaudžiavimo atvejų yra sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Advokatas, dieną prieš posėdį ar teismo posėdžio dieną prašydamas jį atidėti, iš esmės tik vieną kartą pateikė neatvykimo į teismo posėdį priežastį patvirtinančius įrodymus (t. 2, b. l. 63), kitais atvejais teismui net nepaaiškino, kodėl negali dalyvauti teismo posėdyje, nors posėdžio data buvo žinoma prieš keletą mėnesių.

Dėl šių ir kitų pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių ir argumentų pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog apeliantas sistemingai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ir turėjo pagrindo netenkinti ieškovo prašymo panaikinti teismo paskirtą baudą (CPK 302 str., 185 str., 95 str.). Apeliantas nurodė, kad teismas turėjo teisę nubausti advokatą CPK 246 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog teismas netaikė minėtos nuostatos, neleidžia daryti išvados, jog teismas negalėjo taikyti CPK 95 straipsnio antrojoje dalyje numatytos sankcijos.

Apeliantas teigia, kad 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartimi paskirta 5000 Lt bauda yra per didelė fiziniam asmeniui, kad tokio dydžio yra apygardos teismo teisėjo atlyginimas. Teisėjo atlyginimo dydis nėra kriterijus nustatant pažeidėjui skirtinos baudos dydį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad privačiame sektoriuje dirbančių teisininkų, tame tarpe ir advokatų, vidutinis atlyginimas yra ženkliai didesnis. Taigi šiuo atveju, svarbu yra nubausto asmens (advokato) pajamos, tačiau duomenų apie savo pajamas advokatas A. Bandžius nepateikė. Baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes, t. y. piktnaudžiavimo pobūdį, pasikartojimą, asmens, kuriam skiriama bauda, pajamas, ieškinio kainą ir t. t., todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, nustatydamas baudos dydį, atsižvelgė į svarbias baudos dydžiui aplinkybes ir teisingai nustatė 5000 Lt baudą, kelis kartus mažesnę už įstatymo nustatytą maksimalų baudos dydį (CPK 95 str., 106 str.).

Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiama teismo nutartis buvo priimta teisėjo nedarbingumo metu, tačiau apeliantas tokių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais ir nepateikė argumentų, kaip ši aplinkybė galėjo nulemti nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą.

Dėl to nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (338 str., 329 str., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartį.