Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. L. ir I. B. ir suinteresuoto asmens I. B. patikslintą pareiškimą dėl savarankiškų reikalavimų - dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, K. R. ir S. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas (toliau – pareiškėja) 2024 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu patikslinusi pareiškimo reikalavimus prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su 1/8 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Suinteresuotas asmuo I. B. pareiškė patikslintą savarankišką reikalavimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. G. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti priėmė suinteresuotas asmuo I. B..

Nurodo, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su 1/8 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), visuomet priklausė jo močiutei, K. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini) K. G. šį butą įsigijo (duomenys neskelbtini) sudarydama sutartį, kurioje numatyta, kad pagal Šilutės rajono valdybos, (duomenys neskelbtini) potvarkį Nr. 42-V pardavėjas pardavė, o pirkėjas (K. G.) nupirko butą (keturiasdešimt trys ir keturiasdešimt dvi šimtosios kv.m) kurio bendrasis plotas 43,42 kv. metrų ir kitus pastatus 5J‘p 1/8 tvartą, esančius (duomenys neskelbtini). Butas su priklausiniais įsigytas už 5310 rublių. (duomenys neskelbtini) sutartis užregistruota Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro registro knygoje Nr. 3313. Po močiutės K. G. mirties, šiame bute liko gyventi suinteresuoto asmens mama S. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) senelių namuose, ir suinteresuotas asmuo I. B., gim. (duomenys neskelbtini) Visą laiką I. B. gyveno šiame bute su priklausiniais, juos visą laiką prižiūrėjo tvarkė kaip savo, pagal galimybes mokėjo mokesčius ir šiuo metu moka, nors sąskaitos gaunamos I. B. močiutės K. G. vardu kur adresas nurodomas (duomenys neskelbtini), nors iš tiesų minėtas butas šiuo metu visiškai negyvenamas, K. G. tame bute niekuomet nėra gyvenusi, bet visą laiką gyveno dabar įvardijame bute Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo atstovas R. I. teismo posėdžio metu palaikė pareiškimo reikalavimą ir nurodė, kad neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po K. G. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti priėmė suinteresuotas asmuo I. B..

Suinteresuoto asmens I. B. atstovas advokatas V. S. teismo posėdžio metu palaikė reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir papildomai nurodė, kad I. B. močiutė K. G. atliko visas procedūras dėl buto privatizavimo. Šis butas yra įregistruotas Registrų centro nekilnojamojo turto registre. Šiame bute po K. G. mirties gyvena suinteresuotas asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl prašymo pripažinti nekilnojamąjį turtą valstybės nuosavybe

Bylos medžiaga nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre, yra įregistruotas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas (duomenys neskelbtini) Nuosavybės, patikėjimo teisė, kitos daiktinės teisės, juridiniai faktai, žymos į minėtą butą nėra registruotos.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad statiniui – gyvenamajam namui (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teises į 6 butus ir ūkinio pastato dalis nekilnojamojo turto registre yra įregistravę 6 asmenys. Pagėgių savivaldybės administracijos Pagėgių seniūnija 2023-12-13 raštu Nr. 3-386 dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad šiame bute gyvena K. R., gim. (duomenys neskelbtini), pateikti seniūnijos archyve rasti dokumentai, pagal kuriuos šiam asmeniui leista privatizuoti 48,99 kv. m. butą (duomenys neskelbtini) (atitinka buto Nr. (duomenys neskelbtini) plotą) ir asmuo buvo skatinamas atvykti baigti tvarkyti dokumentus buto pirkimui, tačiau privatizavimą patvirtinantys dokumentai (privatizavimo sutartis, mokėjimus patvirtinantys dokumentai) nepateikti, šis asmuo įtrauktas į pateiktą seniūnijos (duomenys neskelbtini) neparduotų namų ir butų sąrašą. Pagėgių savivaldybės administracijos Pagėgių seniūnija 2024 m. kovo 4 d. pranešimu Nr. R2-408 informavo, kad Pagėgių savivaldybės archyve nėra išlikusių duomenų apie šio objekto nuosavybę. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo duomenimis informacijos apie namo statybą, leidimo suteikimą bei gyvenusius asmenis suteikti negali, nes Pagėgių rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto architekto ir Šilutė rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto architekto dokumentai Tauragės archyvui neperduoti. Iš Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad bute gyvenęs K. R. gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirė.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėja, siekia įrodyti, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su 1/8 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, turtas buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000 „Vilniaus m. Valdyba vs. Vilniaus knygų draugija ir kt.“). Duomenų apie tai, kad turtas būtų perduotas savivaldybei negauta. Taip pat nėra duomenų, kad ir kiti asmenys būtų privatizavę turtą. Kadangi pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti turto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl pagal tuo metu galiojusias teisės normas ir teismų praktiką, laikytina, jog galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-856/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-3 8/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti.

Valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka minimas nekilnojamasis turtas nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn. Taip pat nėra duomenų, kad minėtas turtas būtų buvęs perduotas Tauragės rajono savivaldybei. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad iš bylos duomenų yra pakankamas pagrindas teigti, jog nagrinėjamu atveju kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su 1/8 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn), todėl jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su 1/8 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po K. G. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti priėmė suinteresuotas asmuo I. B.

Suinteresuotas asmuo I. B. pateikė teismui patikslintą pareiškimą - savarankišką reikalavimą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po močiutės K. G. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jis – I. B., pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad suinteresuoto asmens I. B. močiutė G. K., (duomenys neskelbtini), už 5310 tuo metu galiojusios valiutos rublių sumą įsigijo butą (keturiasdešimt trys ir keturiasdešimt dvi šimtosios kv.m) kurio bendrasis plotas 43,42 kv. metrų ir kitus pastatus 5J‘ p 1/8 tvartą, esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo Turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad K. G. nuo (duomenys neskelbtini) priklauso butas esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0008 ir 1/8 ūkinio pastato esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). K. G. mirė (duomenys neskelbtini) Suinteresuotas asmuo I. B. nurodo, kad po K. G. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatyme numatytą terminą nesikreipė, tačiau rūpinosi likusiu kilnojamuoju, bei nekilnojamuoju turtu, t. y. liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) naudojo ir prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius, t. y. disponavo likusiu turtu kaip tikras savininkas, pateikė 2024 m. kovo 31 d. mokėjimą už UAB „Mano būstas vakarai“ suteiktas paslaugas bei Pagėgių seniūnės pažymą, kurioje nurodyta, kad I. B. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir jis gyvena vienas.

Nustatyta, kad K. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos (toliau – 1964 m. CK), reglamentuojančios paveldėjimo santykius.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tiek pagal taikytiną 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal 1964 m. CK 573 straipsnį paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties; antrosios eilės – mirusiojo broliai ir seserys, jo senoliai tiek iš tėvo pusės, tiek ir iš motinos pusės. Antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymą, tiktai nesant pirmosios eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (572 ir 575 straipsniai). Straipsnyje taip pat nurodyta, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai yra įstatyminiai įpėdiniai, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis; jie lygiomis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam jų tėvui (motinai), paveldint pagal įstatymą.

Atsižvelgiant į tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad po K. G. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą turi teisę paveldėti įstatyminė įpėdinė, mirusiosios dukra S. L., kuri šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo I. B. galėtų paveldėti po K. G. mirties likusį turtą tik nesant pirmosios eilės įpėdinių. K. G. mirties momentu suinteresuotas asmuo I. B. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir savarankiškai priimti palikimą faktiniu turto valdymu, negalėjo. I. B. teismui patvirtino, kad po močiutės mirties, kartu su savo mama S. L. liko gyventi močiutei priklausančiame bute. Taigi, priimti palikimą, nesant testamento, faktiškai pardedant paveldimą turtą valdyti, galėjo palikėjos vaikai, šiuo atveju dukra S. L.. Todėl vadovaujantis protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgiant į palikimo atsiradimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, suinteresuoto asmens I. B. reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su 1/8 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu.

Suinteresuoto asmens I. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, palikti nenagrinėtu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.