Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarimo M. A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje paskiriant nuobaudą ATPK 130² str. sankcijos ribose, t.y. teisės vairuoti atėmimą kartu su transporto priemonės su puspriekabe konfiskavimu.

Skunde nurodoma, kad už M. A. K. padarytą nusižengimą įstatymas numato nuobaudą su transporto priemonės konfiskavimu. Šiuo atveju teismas, pritaikęs ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, skyrė švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nurodyta, kad ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatų taikymas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos kaip ypač švelninančios asmens atsakomybę, buvimu. Teigiama, kad skundžiamame nutarime išdėstytos aplinkybės, kuriomis remiantis paskirta švelnesnė nuobauda, nėra išskirtinės, galinčios sąlygoti ATPK 30¹ str. taikymą ir nuobaudos sumažinimą.

Skunde nurodoma, kad pažeidėjui jau buvo kartą skirta nuobauda už vairavimą esant neblaiviam, tačiau jis išvadų nepadarė, todėl namo, kad paskyrus mažesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. M. A. K. padarytas nusižengimas savo pasekmėmis ypač sunkus, kuriuo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves, parodantis atsakomybės jausmo visuomenėje neturėjimą ir galėjęs sukelti itin sunkias pasekmes. LVAT praktikoje konstatuota, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikoma priemone, kuri varžo asmens teises labiau nei reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu M. A. K. buvo paskirta administracinė nuobauda už jo padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, todėl apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi jokio pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. nesutinkama su teismo sprendimu nekonfiskuoti pažeidėjo vairuotos transporto priemonės. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda vairuotojams – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas, yra ne alternatyvi, o privaloma, papildoma administracinė nuobauda.

Daiktų, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiai arba tiesioginiai objektai, konfiskavimo tvarką reglamentuoja ATPK 26 straipsnis. Bendra šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, tačiau įstatymų leidėjas yra numatęs išimtį iš šios bendros taisyklės ir nurodęs, kokius pažeidimus padarius, gali būti konfiskuojamas ir daiktas ar pajamos, nesantys pažeidėjo nuosavybe. Prie tokių išimčių priskiriamas ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje padarymas. Įstatymas leidžia konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir tuo atveju, kai jis priklauso kitam asmeniui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad transporto priemonė „Renault Magnum 430.19“ su priekaba „Schmitz SCS“, kurią vairuodamas M. A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, priklauso Lenkijos Respublikos Bendrovei. Pirmosios instancijos teismas neskyrė transporto priemonės konfiskavimo, siekdamas apginti Bendrovės interesus konstatuojant, kad kitaip Bendrovė patirtų nepagrįstai didelę turtinę žalą, kurios išieškojimas iš M. A. K. būtų apsunkintas ir negalimas. Aukštesnės instancijos teismas su šiuo sprendimu sutinka.

Apygardos teismas taip pat sutinka ir su Institucijos skunde išdėstytomis aplinkybėmis, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas, pagal teismų praktiką, pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

Vis dėlto, atsižvelgiant tiek į Konstitucinio Teismo doktrinoje, tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir LVAT praktikoje suformuotas nuostatas, ATPK 30¹ str. 1 d. pagrindu transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. pažeidimą gali būti netaikomas. Tokia galimybė egzistuoja tais atvejais, kai byloje nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, t. y. nustačius, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią, juo buvo disponuojama neteisėtai ir kt.

Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė „Renault Magnum 430.19“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Schmitz SCS“ valst. Nr (duomenys neskelbtini) buvo perduota naudotis būtent Bendrovės darbuotojui-vairuotojui M. A. K. kaip darbo priemonė. Kaip numato Bendrovės blaivumo patikrinimo taisyklės, darbuotojai prieš kiekvieną išvykimą iš Bendrovės privalo pasitikrinti blaivumą. M. A. K. nustatyta tvarka buvo patikrintas, nustatyta 0 prom. girtumas, todėl Bendrovė, patikėdama jam transporto priemonę elgėsi atsakingai ir rūpestingai. Šiuo atveju, tikrasis teisės pažeidėjas – M. A. K., kuris privalo būti teisingai nubaustas ir patirti atitinkamus neigiamus suvaržymus, nėra transporto priemonės su priekaba savininkas. Dėl šių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, netinkamo ir neteisėto M. A. K. elgesio, nukenčia teisėtos savininkė-Bendrovės, kuri nėra atsakinga už administracinio teisės pažeidimo padarymą, interesai ir tokia situacija aukštesnės instancijos teismo nėra toleruotina.

2005 m. lapkričio 3 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos, dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.) Taigi skiriama administracinė nuobauda turi nubausti konkretų teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

Tuo tarpu šioje administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant ar netaikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl kito asmens (ne teisės pažeidėjo) civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Nagrinėjamu atveju nuobaudos – automobilio konfiskavimo – paskyrimas tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Bendrovės atstovas L. D. S. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, davė paaiškinimus, pateikė teismui dokumentus, įrodančius, kad Bendrovė rūpestinga darbdavė, sąžininga transporto priemonės su priekaba savininkė.

Aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad transporto priemonė Bendrovei reikalinga tiesioginėms darbinėms funkcijoms atlikti, kad pažeidėjas M. A. K. Bendrovėje jau nebedirba, todėl konfiskavus transporto priemonę, atsakomybė būtų nepagrįstai pritaikyta dėl pažeidimo visiškai neatsakingam asmeniui, o tai neatitiktų ATPK 20 straipsnyje nustatytų administracinės nuobaudos tikslų. Nustatyta griežta valstybės politika nagrinėjamu atveju siekiama mažinti kelių eismo įvykiuose žūstančių ir sužeidžiamų žmonių skaičių bei efektyviau pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Tačiau netiesiogiai baudžiant už teisės pažeidimą neatsakingą asmenį, iškreipiama teisės sistemos paskirtis.

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teisingumo bei protingumo principais, apygardos teismas konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti Institucijos skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarimą nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.