Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-10-19 · Civilinė byla Nr. 2-5090-613/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-19
Bylos Nr.
2-5090-613/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02866-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Ieškovas
G. G.
Atsakovas
UAB „Freisa“
Kategorijos
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 5090-613/2012(Proceso Nr. 2-06-3-02866-2012-8)Procesinio sprendimo kategorija 14.4.; 14.5.; 18.2.2.; 116.5.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinus atsakovui UAB „Freisa“ dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas 2012-03-05 kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 25 934,36 Lt skolos, kurią sudaro 4047,00 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 590,20 Lt dienpinigių, 678,50 Lt išeitinė išmoka, 9794,71 Lt delspinigių nuo neišmokėto darbo užmokesčio, 408,30 Lt delspinigių nuo nesumokėtų dienpinigių, 415,65 Lt delspinigių nuo nesumokėtos vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, 10000 Lt neturtinė žala, taip pat prašydamas priteisti 0,06 procentų dydžio delspinigius nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną iki visiško atsiskaitymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

2012-06-18 nutartimi teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemonės – atsakovui priklausančio kilnojamo ir (ar) nekilnojamo turto, turtinių teisių areštą, o jų nesant ar nepakankant – atsakovui priklausančių piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis areštą, neviršijant arešto sumos - 25 934,36 Lt, leidžiant vykdyti privalomuosius mokėjimus.

Šalies argumentai

Ieškovas 2012-07-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 23 421,20 Lt skolos, kurią sudaro 4 627,69 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 487,50 Lt dienpinigių, 1357,00 Lt išeitinė išmoka, 6 361,45 Lt delspinigių nuo neišmokėto darbo užmokesčio, 178,83 Lt delspinigių nuo nesumokėtų dienpinigių, 408,73 Lt delspinigių nuo nesumokėtos vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, 10 000 Lt neturtinė žala, taip pat prašydamas priteisti 0,06 procentų dydžio delspinigius nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną iki visiško atsiskaitymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

2012-07-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinės bylos Nr. 2-5090-613/2012 ir Nr. 2-10388-122/2012 sujungtos, bylai paskiriant numerį - 2-5090-613/2012.

2012-07-10 nutartimi teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemonės – atsakovui priklausančio kilnojamo ir (ar) nekilnojamo turto, turtinių teisių areštą, o jų nesant ar nepakankant – atsakovui priklausančių piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis areštą, neviršijant arešto sumos - 23 421,20 Lt, leidžiant vykdyti privalomuosius mokėjimus.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (CPK 123 str. 2 d.). Procesiniai dokumentai išsiųsti ieškinyje nurodytu atsakovo adresu Upelio g. 10-1, Klaipėda. Šiuo adresu Juridinių asmenų registre yra įregistruota atsakovo buveinė. Atsižvelgiant į tai, procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais tinkamai (CPK 123 str. 4 d., 118 str. 1 d.). Atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovo prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškiniai tenkintini iš dalies.

Remiantis ieškovo paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad ieškovas pagal darbo sutartį nuo 2008-11-21 iki 2009-05-19 ir nuo 2010-03-27 iki 2010-10-20 dirbo pas atsakovą vyriausiojo mechaniko pareigose, jam buvo nustatytas mėnesinis darbo užmokestis –800 Lt, tačiau atsakovas laiku nemokėjo ieškovui darbo užmokesčio. Už išdirbtą laikotarpį atsakovas neišmokėjo ieškovui 8 674,69 Lt darbo užmokesčio, 1077,70 Lt dienpinigių. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėja darbo sutartimis (b. l. 10, 66), laivo žvejybos žurnalu (b. l. 11-25), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b. l. 8) ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-05-27 operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 51), kurioje nurodyta, kad UAB „Freisa“ darbuotojui G. G. nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. priskaičiavo, bet neišmokėjo 5 609,98 Lt darbo užmokesčio, nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. priskaičiavo, bet neišmokėjo 762,50 Lt darbo užmokesčio (b. l. 52). Ieškovas nurodo, kad, nepavykus susisiekti su atsakovu, negali pateikti pažymų apie priskaičiuotą darbo užmokestį, vidutinį ieškovo mėnesio ir dienos darbo užmokestį bei dienpinigių dydį.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas, - kartą per mėnesį. Pagal DK 141 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (CPK 141 str. 2 d.). Kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną (DK 206 str. 1 d. 1 p.). Formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas laiku neišmokėjo ieškovui darbo užmokesčio ir atleidimo iš darbo dieną su ieškovu neatsiskaitė, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 8 674,69 Lt neišmokėto darbo užmokesčio.

Remiantis LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ bei LR Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atsiskaitymo ir pajamų tvarkos patvirtinimo“ atstovas prašo priteisti žvejybos laivo įgulos nario dienpinigius pagal darbo santykių prievolę laikotartpyje nuo 2008-12-01 iki 2008-12-12, kurių suma sudaro 590,20 Lt, ir laikotarpyje nuo 2010-05-01 iki 2010-06-23, kurių suma sudaro 487,50 Lt. Pagal dienpinigių mokėjimo jūreiviams taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atsiskaitymo ir pajamų tvarkos patvirtinimo“, 3 dalį, dienpinigiai kiekvienam įgulos nariui išmokami pagal vieneto administracijos vadovo ar jo įgalioto asmens nustatytus dydžius, neviršijant ketvirčio fondo, kuris apskaičiuojamas pagal finansų ministro nustatytas normas, dalis dienpinigių išmokama pinigais, o kita dalis panaudojama maitinimo išlaidoms apmokėti. Nesant byloje rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo pateikiamus dienpinigių skaičiavimus, 590,20 Lt ir 487,50 Lt dienpinigių nepriteistini. Todėl nepriteistini ir ieškovo apskaičiuoti 408,30 Lt delspinigiai nuo nesumokėtų dienpinigių už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2008-12-12 bei 178,83 Lt delspinigiai nuo nesumokėtų dienpinigių už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2010-06-23.

Remiantis ieškovo paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad darbo sutartis Nr. 120 su ieškovu nutraukta 2009-05-19 pagal DK 129 straipsnio 1 dalį. DK 140 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. Darbuotojui, turinčiam iki dvylikos mėnesių nepertraukiamąjį stažą, mokamas vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas laiku neišmokėjo ieškovui išeitinės išmokos ir atleidimo iš darbo dieną su ieškovu neatsiskaitė, todėl ieškovui už darbo laikotarpį nuo 2008-11-21 iki 2009-05-19 iš atsakovo priteistina 678,50 Lt (po mokesčių) išeitinė išmoka. Darbo sutartis Nr. 135 su ieškovu nutraukta 2010-10-20 pagal DK 128 straipsnio 1 dalį. Remiantis DK 140 straipsnio 3 dalimi, nutraukus darbo sutartį šiuo pagrindu, darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas laiku neišmokėjo ieškovui išeitinės išmokos ir atleidimo iš darbo dieną su ieškovu neatsiskaitė, todėl ieškovui už darbo laikotarpį nuo 2010-03-27 iki 2010-10-20 iš atsakovo priteistina 1357,00 Lt (po mokesčių) išeitinė išmoka.

Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai (DK 207 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Ieškovas prašo priteisti 9794,71 Lt ir 6 361,45 Lt delspinigių nuo neišmokėto darbo užmokesčio, 415,65 Lt ir 408,73 Lt delspinigių nuo nesumokėtų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinių išmokų bei 0,06 procentų dydžio delspinigius nuo priteistinų sumų už kiekvieną dieną nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško atsiskaitymo. Sprendžiant DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos taikymo klausimą šioje byloje, atsižvelgtina į tai, kad ieškovas pas atsakovą su pertrauka dirbo apie vienerius metus, tačiau į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei dviems ir metams nuo darbo sutarčių nutraukimo. Ieškovo reikalavimas priteisti 273,57 Lt nesumokėtų delspinigių už laiku nesumokėtą vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi delspinigiai yra skaičiuojami tik už tą laiką, kol su darbuotoju neatsiskaityta, bet ne vėliau, kaip iki darbo santykių įmonėje pasibaigimo, tuo tarpu išeitinė išmoka išmokama atleistam darbuotojui, su juo nutraukus darbo sutartį, t.y. pasibaigus darbo santykiams (DK 141 str. 1 d.).Ieškovo reikalavimas priteisti 0,06 procento dydžio delspinigius nuo priklausančios sumokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną iki visiško atsiskaitymo, kaip nepagrįstas, atmestinas, kadangi delspinigiai yra skaičiuojami tik už tą laiką, kol su darbuotoju neatsiskaityta, bet ne vėliau, kaip iki darbo santykių įmonėje pasibaigimo. Remiantis šiomis aplinkybėmis bei vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, darytina išvada, todėl 9794,71 Lt ir 6 361,45 Lt delspinigiai nuo neišmokėto darbo užmokesčio, 415,65 Lt ir 408,73 Lt delspinigiai nuo nesumokėtų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinių išmokų bei 0,06 procentų dydžio delspinigiai nuo priteistinų sumų už kiekvieną dieną nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško atsiskaitymo nepriteistini.

Byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 str.). Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.). Ieškovas ieškinyje tokio reikalavimo nereiškė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, nutraukusi darbo sutartį, neišmokėjo ieškovui darbo užmokesčio daugiau nei už vieną mėnesį, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Tačiau ieškovas ieškinį teismui pateikė praėjus beveik dvejiems metams nuo darbo sutarties nutraukimo, tuo tarpu apdairus ir rūpestingas asmuo savo teises turėtų ginti nedelsiant, kai tam atsiranda pagrindas, todėl pripažintina, kad ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas gindamas savo pažeistas teises, be to, ieškinyje nereiškė reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, ieškovui iš atsakovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis ne už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, o už du mėnesius. Kadangi ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 678,50 Lt neatskaičius mokesčius, iš viso ieškovui iš atsakovės už pradelstus 2 mėnesius priteistina 1357,00 Lt vidutinio darbo užmokesčio suma.

Ieškovas ieškiniais prašo priteisti po 10 000 Lt neturtinės žalos. Teigia, kad sąžiningai ir uoliai dirbo pas atsakovą sunkiomis sąlygomis žvejybiniame laive, bet negavo jam priklausančio teisėtai uždirbto atlyginimo, todėl negalėjo savo darbu išlaikyti šeimos, buvo priverstas skolintis pragyvenimui, gyventi iš sutuoktinės pajamų, ieškovui pablogėjo sveikatos būklė. Nurodo, kad atsakovas visais įmanomais, su gera morale prasižengiančiais būdais, jau ne vienerius metus slapstosi ir vengia bendrauti su ieškovu, tuo siekdmas piktavališkai neatsiskaityti su ieškovu. Dėl to ieškovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą ir sveikatos pablogėjimą. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis bei tuo, kad neturtinės žalos dydžio įvertinimas yra išimtinai teismo diskrecija, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovui priteistinas 2000,00 Lt neturtinė žalos atlyginimas.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas ieškiniuose prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikia, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteistinos. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbuotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, todėl valstybei iš atsakovo priteistinas 422, 00 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

2012-06-18 ir 2012-07-10 teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. atsakovo turto areštas, sumažinus jomis taikyto atsakovės turto arešto mastą iki ieškovui priteistos sumos dydžio, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 285 - 287 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui G. G. (G. G.)iš atsakovo UAB „Freisa“ 8 674,69 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 2035,50 Lt (po mokesčių) išeitinę išmoką, 1357,00 Lt vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelsimo atsiskaityti laiką, 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Freisa“ 422,00 Lt žyminį mokestį.

2012-06-18 ir 2012-07-10 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atsakovo turto areštą, sumažinus turto arešto mastą iki ieškovui priteistos sumos dydžio, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Seselskytė