- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-12
- Bylos Nr.
- e2YT-2723-335/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00127-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Pareiškėjas
- G. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. A. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti po sutuoktinio A. A. mirties ir atnaujinti terminą palikimui priimti nepilnametės dukters A. A. vardu po vaiko tėvo mirties.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis ir dukters A. tėvas – A. A.. Po sutuoktinio mirties pareiškėja iš karto pradėjo prižiūrėti ir rūpintis mirusiojo daiktais. Kadangi ji neišmanė visų teisinių dalykų, todėl nežinojo, kad tinkamam paveldėjimo teisiniam įforminimui reikėjo per tris mėnesius kreiptis į notarų biurą. Manė, kad visas mirusiajam sutuoktiniui priklausęs turtas savaime pereina jai ir jų nepilnametei dukrai. Apie tai, kad turėjo kreiptis į notarą ji sužinojo tik 2024-01-31 gavusi iš AB Lietuvos draudimo pranešimą apie skirtą draudimo išmoką. Todėl siekdama išsiaiškinti apie palikimą, 2024-02-21 kreipėsi į notarų biurą ir kitas valstybines įstaigas. Palikėjas paliko tris automobilius, draudimo išmoką ir 4 865,54 Eur skolą. Pareiškėja nurodė mananti, kad mirusysis norėjo, jog jam priklausantį turtą pavedėtų būtent ji ir nepilnametė dukra kaip įpėdinės. Esą būtų nesąžininga, neprotinga ir neteisinga neatnaujinti termino palikimui priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu informavo, kad iki 2024-03-25 nėra gavusi pranešimo apie galimą A. A. palikimo perėjimą valstybei ir iki šiol nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl jo palikimo. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus atstovui nedalyvaujant. Ir tik visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismui nustačius svarbių priežasčių buvimą ir įsitikinus, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą, ji (Institucija) neprieštaraus dėl pareiškimo.
Suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) atsiliepime nurodė, kad A. A. yra G. A. ir A. A. dukra. Po A. mirties liko trys transporto priemonės, asmens draudimo sutarties pagrindu mirusiajam apskaičiuota draudimo išmoka (15 000 Eur), taip pat liko neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai (4 865,54 Eur). Tarnybos nuomone praleisto termino atnaujinimas nepažeistų nepilnametės A. A. teisių ir teisėtų interesų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja G. A. ir A. A. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. A.. (duomenys neskelbtini) A. A. mirė. Po jo mirties liko paveldimas turtas ir skoliniai įsipareigojimai (4 865,54 Eur). Iš Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro 2024-02-21 pažymėjimo matyti, kad po A. A. mirties paveldėjimo byla nepradėta.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turi išreikšti savo valią per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Remiantis CK 5.57 straipsniu, šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartyje konstatuota, kad klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar dėl jų yra pagrindas praleistą terminą pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005).
Pareiškėjos teigimu apie sutuoktinio paliktą turtą ji žinojo ir siekė jį valdyti bei juo naudotis, tačiau tik dėl klaidingo įsitikinimo, teisinių žinių stokos, pakankamai jauno amžiaus ji laiku dėl paveldėjimo nesikreipė į notaro biurą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad nėra pagrindo spręsti, jog ji per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdama į notarą dėl palikimo priėmimo elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Priešingai, gavusi pranešimą apie draudimo išmoką, kuriame nurodyta, kad ji turi draudimo bendrovei nurodyti notaro, vedančio paveldėjimo bylą kontaktus, ji nedelsdama – 2024-02-21 kreipėsi dėl palikimo priėmimo į notaro biurą, kitas įstaigas ir 2024-03-05 – į teismą. Pareiškėjos nurodytos priežastys galėjo lemti, kad ji nespėjo laiku realizuoti savo teisės paveldėti. Minėta, kad suinteresuoti asmenys pareiškimo neginčijo, o Tarnyba pareiškimui pritarė teigdama, kad praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimas nepažeis nepilnametės A. teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgtina ir į tai, kad paveldimo turto vertė yra gerokai didesnė nei palikėjo turimas įsiskolinimas.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir tai sudaro pagrindą jį atnaujinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą palikimui pagal įstatymą, atsiradusiam po A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Atnaujinti G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą palikimui priimti pagal įstatymą, atsiradusiam po A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.
Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos dėl palikimo priėmimo kreiptis į notaro biurą pagal A. A. paskutinę gyvenamąją vietą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.