Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys M. Ž., L. B. Z., antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0179/10/01222 medžiagos nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-9323-432/2010 dėl 1759,95 Eur (6076,76 Lt) skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2010 m. birželio 18 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 1,33 Eur (4,60 Lt) išieškojimo iš skolininko M. Ž. išieškotojai akcinei bendrovei Parex bankui (dabartinė išieškotoja UAB „Gelvora“). Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininko gaunamų pajamų nepakanka tam, kad skolą būtų galima išieškoti per šešis mėnesius darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 1 dalis). Skolininkas (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su L. B. Z.. Antstolis 2019 m. vasario 21 d. nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-19-179-3305 nurodė nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš L. B. sąskaitų (suma, kurią draudžiama išmokėti – 2270,20 Eur).

Antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. vasario 21 d. priimtu patvarkymu pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto arba nurodymo nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą arba antstolio patvarkymo, kuriuo areštuojamos bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios gaunamos pajamos, surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo, antstolis, vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, antstolis pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nustatytina, kad skolininkui M. Ž. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės L. B. Z. banko sąskaitose esančių lėšų. Pareiškėjos reikalavimas nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės banko sąskaitoje ateityje būsiančių piniginių lėšų atmestinas, nes šiuo metu tai nėra turtas, be to, nežinoma, kokios kilmės ir pobūdžio lėšos gali patekti į banko sąskaitas (gali būti įneštos ir asmenine nuosavybe teise priklausančios lėšos ir pan.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės L. B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose esančių lėšų.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.