Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutarimo A. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2020 m. gegužės 10 d., apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai šios teisės niekada nebuvo įgijęs, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,54 promilės neblaivumas. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarimu A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 1 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės – automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir bylą išspręsti iš esmės.

3.1. Skunde nurodoma, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, suformavo savo subjektyvią nuomonę, tačiau nesirėmė faktinėmis aplinkybėmis, kurios šiuo metu yra nustatytos ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kur tie patys liudytojai patvirtino, kad vairavo kitas asmuo, kuris, automobilį sustabdžius medžiotojams, pabėgo, o A. K. į vairuotojo vietą persėdo po to, kai minėtas asmuo pasišalino. Minėtame ikiteisminiame tyrime ir ieškomas automobilį vairavęs asmuo. Apeliantas į administracinio nusižengimo bylą negalėjo pateikti tai patvirtinančių duomenų, kadangi ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas ir jis su bylos medžiaga galės susipažinti tik prokurorui leidus.

3.2. Be to, skundžiamame nutarime teismas nustatė apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis neprisipažino vairavęs. Tokiu būdu asmuo yra verčiamas pripažinti tai, ko jis nėra padaręs. Teismo argumentas, kad neigdamas pažeidimą apeliantas siekė išvengti atsakomybės, yra nepakankamas, kadangi turi būti atskleistas pačių parodymų ydingumas, neatitikimas objektyviems duomenims. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų, kad automobilį vairavo ne A. K., o kitas asmuo.

3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad institucijos protokolas ar nutarimas turi atitikti ANK ir poįstatyminių aktų įtvirtintus dokumento teisėtumo reikalavimus. Kaip matyti iš 2020 m. gegužės 11 d. protokolo, policijos pareigūnas nurodo, kad A. K. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Taigi, aiškinant lingvistine prasme, pareigūnas nustatė faktą, kad A. K. vairavo automobilį, nors pats įvykio nematė, atvažiavo po to, kai automobilis jau buvo sustabdytas, o jį sustabdę asmenys dar įvykio vietoje, o vėliau ir apklausų metu patvirtino, kad matė, jog vairavo kitas asmuo, kuris, pasak liudytojų, automobilį sustabdžius, spėjo pabėgti. Kuo remiantis protokole nurodyta, kad vairavo A. K., nėra žinoma. Protokole šios aplinkybės nenurodytos, jis surašytas netinkamam asmeniui, o tai daro protokolą negaliojančiu. Apeliantas prašė atlikti papildomą įrodymų tyrimą, tačiau policija tokių veiksmų nesiėmė.

3.4. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai konstatavo, kad būtina konfiskuoti automobilį „VW Transporter“, nes jo savininkė A. L. ir valdytoja A. R. su savo turtu elgėsi nerūpestingai, neatsakingai ir neužtikrino, kad A. K. negalėtų juo pasinaudoti. A. L. yra senyvo amžiaus ir prastos sveikatos būklės. Apklausiama teisme ji buvo suprasta netinkamai. Teismas nurodo, jog A. L. teigė, kad buvo kreiptasi dėl automobilio dingimo, nors toks pareiškimas pateiktas nebuvo. Teismas suklaidino A. L., netinkamai suformuodamas klausimus. Į policiją A. L. ir A. R. kreipėsi ne kartą dėl automobilio grąžinimo, leidimo juo naudotis, pasiimti jame esančius daiktus. Tą A. L. ir nurodė, tačiau teismas, netinkamai užduodamas klausimus, suprato, kad buvo kreiptasi į policiją dėl automobilio dingimo. Pažymima, kad A. L. gyvena su dukra A. R. ir jos sugyventiniu A. K. Automobilis „VW Transporter“ nupirktas A. K. darbui ir jis juo naudojasi, tačiau niekada nėra pats jo vairavęs. Visada jį vairuoja vienas iš A. K. draugų, turintis specialią teisę vairuoti transporto priemones. Pats A. K. niekada nėra turėjęs vairuotojo pažymėjimo, nesugebėtų tokios transporto priemonės vairuoti ir A. L. tai yra žinoma. Automobilis stovi prie jos namų, o įvykio dieną A. L. jau miegojo, kai su jai priklausančiu automobiliu A. K. ir jo pažįstamas, vairavęs automobilį, išvažiavo iš namų. Todėl negali būti pripažįstama, kad A. L. veiksmai nerūpestingi. Priešingai, ji sutiko registruoti automobilį savo vardu tik tokiu atveju, jei A. K. visada važinės su vairuotoju ir niekaip kitaip. Apeliantas šios sąlygos visada laikėsi. A. R. patvirtino, kad iš namų A. K. išvažiavo būdamas blaivus, važiavo su savo pažįstamu, kuris ir vairavo automobilį. Teismas, priimdamas nutarimą, akivaizdžiai nesivadovavo šiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir rėmėsi savo išankstine nuomone.

4. Atsiliepime į nubaustojo apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. nurodo su skundu nesutinkantis, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. A. K. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir iš esmės prašo administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant A. K. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės, padarius ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Priešingai nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę.

8. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir teigia, kad jo kaltė yra grindžiama tik liudytojų policijos pareigūnų ir G. D. parodymais, nevertinant nubaustojo nurodytų aplinkybių, kad automobilį vairavo kitas asmuo, kuris iš įvykio vietos pasišalino, dėl ko yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas, patikrinęs į bylą surinktų duomenų teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis visa byloje esančia medžiaga, iš joje surinktų įrodymų visumos neišskirdamas išimtinai nubaustojo nenaudai bylojančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog A. K. dėstomos aplinkybės yra paneigtos byloje esančių įrodymų visuma.

9. Pirmosios instancijos teisme apklausus liudytoją G. D., pastarasis patvirtino savo 2020 m. gegužės 10 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes, jog jis, būdamas laukuose, išgirdo šūvius, pamatė važiuojantį automobilį, kurį užblokavo. Šis liudytojas kategoriškai patvirtino, kad automobilyje buvo tik vienas asmuo, kuris sėdėjo už vairo, kaip vėliau paaiškėjo, A. K. Priešingai nei tvirtinama skunde, šis liudytojas nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad automobiliu kartu su nubaustuoju vyko kiti asmenys, kurie iš įvykio vietos pasišalino. Šis liudytojas nuosekliai nurodė aplinkybes, kurios nepertraukiamai atspindi laikotarpį nuo to momento, kai jis pastebėjo važiuojantį automobilį „VW Transporter“ ir jį užblokuodamas sustabdė. G. D. patvirtino, kad automobilio vairuotojas siekė apvažiuoti jo transporto priemonę iš abiejų pusių, kas neabejotinai patvirtina, kad automobiliu „VW Transporter“ manevravo būtent A. K. Kaip pagrįstai pažymima skundžiamame apylinkės teismo nutarime, pagrindo spręsti, kad šis liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi ir kokiu nors būdu siekė apkalbėti nubaustąjį, nenustatyta.

10. Be to, kaip matyti iš liudytojo policijos pareigūno R. P. parodymų, atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą jį pasitiko G. D., kuris jam nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir vėliau pateiktame rašytiniame paaiškinime bei apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Šis pareigūnas paaiškino, kad jis nustatė būtent to asmens, kurį sulaikė G. D., tapatybę ir tai buvo A. K. Nors skunde teisingai nurodoma, kad policijos pareigūnas tiesiogiai A. K. vairuojančio nematė, tačiau tai neužkerta kelio, esant kitiems pastarojo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtinantiems įrodymams (liudytojo G. D. parodymams), asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir pagal jo veiksmus atitinkantį ANK straipsnį surašyti administracinio nusižengimo protokolą. ANK 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, jeigu šio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Taigi, G. D. manydamas, kad yra daromas administracinis nusižengimas, galėjo sulaikyti, jo manymu, administracinį nusižengimą padariusį asmenį ir iškviesti administracinius nusižengimus tiriančius pareigūnus, ką jis ir įgyvendino visiškai teisėtai, neperžengdamas aptartų teisės normų ribų. Tuo tarpu vien apelianto dėstoma gynybos versija, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ne tam asmeniui, tai yra jo neigimas transporto priemonės vairavimą, tai savaime nedaro administracinio nusižengimo protokolo negaliojančiu. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų nenurodymas jam surašytame protokole, tačiau administracinio nusižengimo byloje jų esant pakankamai administracinei atsakomybei kilti, nėra ir negali būti vertinama kaip administracinio nusižengimo protokolo neteisėtumą pagrindžianti aplinkybė.

11. Nors apeliantas tiek atvykusiam policijos pareigūnui, tiek ir apklausiamas apylinkės teisme neigė vairavęs automobilį ir nurodė, kad važiavo su kitu savo pažįstamu asmeniu, kuris iš įvykio vietos pasišalino, tačiau apylinės teismas pagrįstai šiuos apelianto ir jo versiją palaikiusios liudytojos A. R., parodymus laikė siekiu išvengti ar padėti išvengti griežtos administracinės atsakomybės ir gresiančio automobilio konfiskavimo. Kaip jau minėta, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnus dėl galimai neblaivaus vairuotojo iškvietęs ir betarpiškai vairavimo faktą matęs liudytojas G. D. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad matė, kaip transporto priemonę vairavo ir siekdamas išvengti užblokavimo manevravo būtent nubaustasis, automobilyje buvo vienas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo A. K. Atvykus policijos pareigūnui ir patikrinus pastarojo neblaivumą, buvo nustatytas 0,54 prom. girtumas, apeliantas šios aplinkybės neneigia. Be to, jo teiginių, kad transporto priemonę vairavo kitas asmuo, jis nepagrindė jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Nurodęs, kad vyko su pažįstamu asmeniu, kuris dargi ir vairavo jo sugyventinės motinai priklausančią transporto priemonę, nubaustasis negalėjo pateikti jokių šį asmenį detaliau apibūdinančių aplinkybių, taip pat pastarojo kontaktinių duomenų (telefono numerio ir pan.). Dėl šios priežasties aptariamos nubaustojo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip prielaidos, kuriomis siekiama išvengti atsakomybės. Priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas nubaustojo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą nepripažinimo nevertino kaip jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į šį faktą atsižvelgdamas, motyvuotai, teisingai ir pagrįstai konstatuodamas ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimą.

12. Atmestini kaip nepagrįsti ir nubaustojo skundo argumentai, kad apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kadangi neįvertino ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų. Pasak apelianto, šiame ikiteisminiame tyrime tie patys liudytojai patvirtino, kad automobilį vairavo kitas asmuo, kuris, automobilį sustabdžius medžiotojams, pabėgo. Šiuos savo teiginius pagrindžiančių duomenų A. K. nepateikė. Jo dėstoma versija prieštaringa, kadangi, viena vertus, jis atpasakoja liudytojų parodymų minėtame ikiteisminiame tyrime turinį, tačiau, kita vertus, tvirtina, kad susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga jis neturi galimybės. Kartu pažymėtina ir tai, kad susipažinus su Integruotos baudžiamojo proceso sistemos (IBPS) duomenimis, matyti, jog minėtas ikiteisminis tyrimas yra atliekamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, įtariamuoju jame pripažintas A. K. Aukštesniojo teismo vertinimu, apelianto skunde dėstomos aplinkybės nepatvirtina, jog minėtame ikiteisminiame tyrime tiriant pastarojo galimą neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, yra vertinamos aplinkybės, susijusios su transporto priemonės vairavimu. Juolab kad administracinio nusižengimo byloje nevertintina įtariamojo pasirinkta gynybinė versija jo atžvilgiu lygiagrečiai atliekamame ir ikiteisminio tyrimo stadijoje esančiame baudžiamajame procese.

13. Apeliaciniame skunde nubaustasis kelia klausimą ir dėl pirmosios instancijos teismo nutarimu už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą taikyto transporto priemonės konfiskavimo teisėtumo ta apimtimi, kiek, pasak nubaustojo, nėra įrodyta, jog automobilio „VW Transporter“ savininkei buvo žinoma, jog jai nuosavybės teise priklausančia transporto priemone bus atliekami teisei priešingi veiksmai ir pastaroji savo turtu rūpinosi neatidžiai ir nepakankamai.

14. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

15. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog už šio kodekso 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.

16. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, priemonė. Tai atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą, kad konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo priemonė / įrankis. Tačiau minėtas automobilis A. K. nuosavybės teise nepriklauso.

17. Minėta, kad, remiantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, turtas, nuosavybės teise nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismo vertinimu, ši sąlyga byloje įrodyta.

18. Automobilio savininkė A. L. teigė nežinojusi, jog jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu A. K. naudojosi įvykio vakarą. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, o tuo pačiu ir iš nubaustojo skundo aukštesnės instancijos teismui, A. L. pati minėta transporto priemone nesinaudojo, teisės vairuoti neturi. Juo išimtinai naudojosi tik A. K. ir jo sugyventinė A. R., o tuo tarpu A. L. tik sutiko, kad automobilis būtų registruojamas jos vardu, šios aplinkybės nubaustasis neginčija. Kaip nurodė A. L., apklausiama pirmosios instancijos teisme, transporto priemonės rakteliai buvo padėti koridoriuje ant spintelės, visiems prieinamoje vietoje. Automobilio savininkės dukra A. R. patvirtino žinojusi, kad jos sugyventinis A. K. išvyko A. L. vardu registruotu automobiliu. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai kad A. L. leido nevaržomai jos vardu registruota transporto priemone naudotis kitiems asmenims, be kita ko, A. K., pagrindžia pirmosios instancijos teismo konstatuotą jos aplaidų požiūrį ir nesirūpinimą jai priklausančiu automobiliu, jo valdymą nevaržomai perduodant kitiems asmenims. Jai neabejotinai turėjo ir galėjo būti žinoma aplinkybė, kad A. K. nėra įgijęs specialiosios teisės vairuoti, todėl vien subjektyvūs skundo teiginiai, kad A. L. sutiko, kad automobilis būtų registruojamas jos vardu tik su sąlyga, kad jį vairuos asmenys, turintys teisę vairuoti, savaime nepatvirtina pakankamos padidinto pavojaus šaltinio savininko ir valdytojo priežiūros, užtikrinant kad šiuo registruotinu daiktu nebūtų atliekami teisei priešingi veiksmai. Tokios pozicijos nepagrindžia ir skunde dėstomos aplinkybės, jog A. L. yra senyvo amžiaus ir A. K. įvykio vakarą išvykstant iš namų ji jau miegojo. Šiuo atveju atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, jog A. L., apklausiama teisme, ne taip suprato jai užduodamus klausimus ir pati buvo netinkamai suprasta, tvirtindama, kad kitą dieną A. R. kreipėsi dėl transporto priemonės dingimo į policijos įstaigą. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės esminės reikšmės sprendžiant transporto priemonės konfiskavimo klausimą neturi ir jomis negali būti pagrindžiama pozicija, kad A. L. jos vardu registruota ir jai nuosavybės teise priklausančia transporto priemone disponavo tinkamai ir užtikrino, kad ji nebūtų perduota naudotis kitiems asmenims, kuriems teisė valdyti padidinto pavojaus šaltinį nesuteikta. Dėl šios priežasties daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis, kuria nuspręsta konfiskuoti A. L. priklausančią transporto priemonę, kuria naudojantis buvo įvykdytas vienas šiurkščiausių administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

19. Pastebėtina, kad pažeidimo padarymo įrankio/priemonės (transporto priemonės) konfiskavimas pripažįstamas proporcinga administracinio poveikio priemone esant padarytiems tam tikriems ANK numatytiems nusižengimams, įskaitant ir aptariamą nusižengimą. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Kartu pažymėtina, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Tačiau, nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymo yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Kadangi automobilis prarastas dėl neteisėtų A. K. veiksmų, automobilio savininkė A. L. savo teises gali apginti civilinio proceso tvarka, reikalaudama iš kalto asmens atlyginti padarytą žalą. Taigi, nagrinėjamu atveju paskirta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės, priklausančios A. L., konfiskavimas, nelaikytina neproporcinga ar nepagrįsta.

20. Įvertinęs visumą išdėstytų aplinkybių, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, jog A. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos nepažeidus ANK 32, 34, 38 straipsnių reikalavimų, nėra per griežtos, jos proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Esant šių duomenų visumai, apeliacinis skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.