Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. (L. S. ) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 12 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 31 d. nuosprendį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų trims mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš L. S. priteista 1 500 litų V. S. turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. nuteistas už tai, kad suduodamas smūgius rankomis ir kojomis, padarydamas daugybinius kūno sužalojimus, itin žiauriai nužudė savo žmoną N. S. , gimusią (duomenys neskelbiami) metais, o būtent:

jis, 2007 m. gegužės 28 d. apie 22 val. R. S. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbiami), asmeninio konflikto su žmona N. S. metu, tyčia sudavė ne mažiau 2 smūgių rankomis per veidą, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, (duomenys neskelbiami) esančioje autobusų stotelėje ,,P 1“, veikdamas itin žiauriai, tyčia sudavė N. S. ne mažiau 20 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas veido, kaklo ir kryžkaulio odos nubrozdinimus, daugybines galvos, rankų, kojų, gaktos ir išorinių lytinių organų poodines kraujosruvas, dešinės pusės penkių šonkaulių viengubus, keturių šonkaulių dvigubus, kairės pusės trijų šonkaulių viengubus, penkių šonkaulių dvigubus ir vieno šonkaulio trigubą lūžius su aplinkinėmis kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, dešinės ir kairės pusės pasieninės krūtinplėvės, abiejų plaučių apatinių skilčių plyšimus, storosios skersinės žarnos pasaito ir sienelės kraujosruvą, riestinės žarnos pasaito paviršinį plyšimą su aplinkine kraujosruva, kepenų kairiosios skilties ir blužnies vartų srities plyšimus – sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu kraujavimu, trauminiu šoku, dėl ko nukentėjusioji įvykio vietoje mirė, taip L. S. tyčia itin žiauriai, suduodamas daugybę smūgių, nužudė žmoną N. S. .

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuosprendyje padarytos teismo išvados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, L. S. kaltumo, veikos kvalifikavimo, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais: nuteistojo (t. 2, b. l. 70-71), nukentėjusiojo civilinės ieškovės V. S. (t. 2, b. l. 71), liudytojų R. S. (R. S. ) (t. 2, b. l. 72), I. T. (t. 2, b. l. 72-73), V. T. (t. 2, b. l. 73), S. S. (t. 2, b. l. 71-72), I. K. (t. 2, b. l. 73-74), I. Z. (I. Z. ) (t. 2, b. l. 74-75) parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 1674/07/01 (t. 1, b. l. 37-47), teismo medicinos eksperto T. Bimbos apklausa teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 75), teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 38 (t. 2. , b.l. 7-9). Remdamasis šiais įrodymais teismas padarė vienareikšmę išvadą, kad L. S. , asmeninio konflikto metu, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis, padarydamas daugybinius kūno sužalojimus, itin žiauriai nužudė savo žmoną N. S. , o kadangi ją nužudė ne tuoj pat po jos įžeidžiančio poelgio, o po kurio laiko ir nebūdamas didelio susijaudinimo būsenos, teismas L. S. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Nuteistojo būsena įvykio metu byloje išsamiai ištirta ir įvertinta nuosprendžiu. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 38 nurodyta, kad L. S. yra nuo mažens protiškai atsilikęs, jam konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu bei psichikos ir elgesio sutrikimu bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Tačiau dėl savo psichikos būklės L. S. galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę (suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį) ir valdyti savo veiksmus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (t. 2, b. l. 7-9). Šiame ekspertizės akte pažymėta, kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo medžiagą nėra jokių objektyvių duomenų, kad L. S. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo būti laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje (t. 2, b. l. 9). Remiantis šiuo ekspertizės aktu nepripažįstami pagrįstais apelianto argumentai apie tai, jog dėl savo būsenos įvykio metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų kontroliuoti. Teismo nustatyta, kad L. S. rado žmoną gulinčią vienoje lovoje su R. S. , apsinuoginusią, girtą ir miegančią. Supykęs jis sudavė žmonai du smūgius į veidą, liepė apsirengti, ten buvusiam I. Z. padavė 10 litų, liepė eiti į degalinę nupirkti alaus. L. S. kartu su žmona išėjo. Einant link degalinės pykosi toliau. N. S. pradėjo jam aiškinti, kad niekur neis, grįš atgal pas R. S. . Už tai jis ir pradėjo ją spardyti bei mušti rankomis, padarydamas daugybinius sužalojimus. Iš nuteistojo parodymų bylos procese, jo apeliacinio skundo argumentų, taip pat teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 38 (t. 2 b. l. 9) matyti, jog jis tvirtino, kad jo elgesiui įvykio metu įtakos turėjo žmonos neištikimybės išaiškinimo faktas, sukėlęs jo pyktį. Teismas pripažino, kad nuteistojo smurtą sukėlė netinkamas nukentėjusiosios elgesys, tačiau nuteistojo staigaus didelio susijaudinimo būsenos nekonstatavo. Teismas rėmėsi teismų praktika ir pažymėjo, kad nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus, kai jis įvyksta tuoj po nukentėjusiojo itin įžeidžiančio kaltininką poelgio kaip greitas atsakas į tai. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas, toks nužudymas paprastai nekvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo būsena jau buvo praėjusi. Savo būseną L. S. apibūdino taip: buvo labai piktas, visas ,,virė“ iš pykčio. Tai pažymėta teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 38 (2 t., b. l. 9). Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad jo elgesiui įvykio metu įtakos turėjo žmonos neištikimybės išaiškinimo faktas, sukėlęs jo pyktį. Vadinasi, jo nurodyta aplinkybė nėra nauja. Apie nukentėjusiosios elgesio įtaką veikos padarymui teismas pasisakė, įvertinęs kaip provokuojantį ir rizikingą, sukėlusį nusikalstamus veiksmus, ir pripažino L. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nėra jokio pagrindo kitaip vertinti teismo nustatytas bylos aplinkybes. Nuteistasis nukentėjusiąją mušdavo pastoviai, už jos sužalojimus 2002 m. gruodžio 19 d. ir 2006 m. sausio 31 d. du kartus teistas (1 t., b. l. 165, 167, 168). Abiem atvejais N. S. spardė kojomis, mušė rankomis. 2002 m. gruodžio 19 d. nuosprendyje nurodyta, kad jis sumušė žmoną dėl jos neištikimybės jam (2 t., b. l. 167). Šioje byloje įvykio dieną L. S. įspėjo žmoną neiti pas R. S. . Vakare nesulaukęs įtarė neištikimybe ir nuėjo pas R. S. . Žmoną rado gulinčią lovoje su juo. Supykęs ranka sudavė du smūgius jai į veidą. Visus kitus jam inkriminuotus smūgius ir sužalojimus jis padarė išsivedęs N. S. iš R. S. namų ir, kaip matyti iš jo parodymų, praėjus tam tikram laiko tarpui, kuomet N. S. nebenorėjo eiti su juo toliau, stotelėje atsisėdo ant suoliuko ir pasakė grįšianti pas R. S. . Matyti, kad po dviejų suduotų smūgių į veidą R. S. bute, L. S. ten buvusiam I. Z. davė 10 Lt alkoholiui nupirkti, sakydamas, kad eitų į degalinę, o jis su N. S. jį pavys. Ši aplinkybė ir visi jo paskesni veiksmai ir laiko tarpas, kuris praėjo nuo žmonos suradimo iki jos mirtino sužalojimo rodo, kad nuteistasis nebuvo staigaus susijaudinimo būsenoje. L. S. žmonai gyvybę atėmė pavartodamas fizinį smurtą konflikto metu, iš pykčio, kad ši jo neklausė, ketino grįžti pas R. S. . Iš to, kas išdėstyta matyti, kad nėra pagrindo nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį, numatantį baudžiamąją atsakomybę už nužudymą labai susijaudinus. Smurto pobūdis, sužalojimų padarymo lokalizacija ir kitos nuosprendyje nurodytos aplinkybės rodo nuteistojo veiksmuose esant tyčios buvimą. Teismas konstatavo itin žiaurų nužudymo ypatumą, remdamasis objektyviai nustatytomis aplinkybėmis. L. S. padarė 157 kūno sužalojimus, iš jų 68 sužalojimai sukėlė nukentėjusiajai trauminį šoką ir mirtį. Teisme ekspertas paaiškino, kad visi sužalojimai padaryti esant gyvai. Ypač skausmingi yra šonkaulių lūžiai, krūtinplėvės ir abiejų plaučių apatinių skilčių plyšimai (t. 2, b. l. 75). Sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis įstatymo požymis. Teismas, įvertinęs pavartoto smurto pobūdį, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, pagrįstai konstatavo, kad L. S. šitaip veikdamas suvokė savo žiaurų elgesį. Teismas nuosprendyje išsamiai pagrindė paskirtos bausmės teisingumą. Į visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (nukentėjusiosios netinkamą elgesį, nuteistojo sveikatos būklę) teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, o naujų aplinkybių, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nepaaiškėjo. Apelianto teiginiai, jog nutrūko ryšys su trimis vaikais, kurių jis ilgisi, negali būti pagrindu paskirtai bausmei sušvelninti. Iš bylos duomenų matyti, kad prieš įvykį nuteistajam ir nukentėjusiajai dėl girtavimo, nepriežiūros vaikų buvo atimtos tėvystės ir motinystės teisės ir vaikai patalpinti į globos namus (t. 1, b. l. 112).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. S. apeliacinį skundą atmesti.