- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- 2-315-723/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00949-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- R. Ž.
- Trečiasis asmuo
- AB „Lesto“
- Atsakovas
- P. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovui P. J. (P. J.), trečiajam asmeniui AB „Lesto“ dėl servituto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo nustatyti servitutą pagal UAB „AMG Projektai“ projektuotojo G. P. 2009-05-15 parengtą žemės sklypo išdėstymo schemą, t.y. servituto planą, suteikti teisę ieškovui neatlygintinai tiesti 0,4 kV elektros kabelių linijas, jomis naudotis, prižiūrėti bei jas aptarnauti atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), daliai servituto plane pažymėtai koordinatėmis 6094173.470: 588649.910, 6094169.814 : 588643.056 ir užimančiai 15 kv. m.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovui R. Ž. nuosavybės teise priklauso sklypas, esantis Vilniaus apskr., (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), kuriame jis ketina statyti gyvenamąjį namą, tačiau tam pagal LR Statybos įstatymą būtinas patvirtintas statinio projektas, kuris turi atitikti nustatytas technines ir specialiąsias projektavimo sąlygas. Gyvenamojo namo, kurio sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), statybos projektui technines sąlygas nustatė AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regiono Vilniaus rajono skyrius. Minėtose techninėse sąlygose, be kitų reikalavimų, 3 punkte nurodoma, jog ieškovas privalo žemės sklypo daliai, per kurią bus tiesiami Rytų skirstomiesiems tinklams priklausantys kabeliai, nustatyti servitutus - privatiems asmenims priklausančiuose sklypuose ir gauti Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus pažymą - valstybinėje žemėje. Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sutikimas dėl inžinerinių tinklų statybos/ rekonstrukcijos žemės sklypo daliai, esančiai valstybinėje žemėje, įstatymų nustatyta tvarka gautas. Kadangi būtina vesti elektros kabelius ir per žemės sklypą, nuosavybės teise priklausantį atsakovui P. J., ieškovas bandė susitarti su juo dėl servituto nustatymo sudarant atitinkamą abi šalis tenkinantį sandorį, tačiau atsakovas, nors ir teigė, kad ieškovas gali tiesti elektros kabelius, nesutiko sudaryti rašytinio susitarimo.Į rašytinį prašymą leisti tiesti elektros kabelių liniją per atsakovui priklausantį sklypą, ieškovas neatsakė. Atsakovas nei ieškovo, nei savivaldybės darbuotojų neįsileido. Ieškovas nurodė, kad LR CK 4. 124 str., LR CK 4. 126 str., servituto nustatymą sieja ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), svarstyti ir konstatuoti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005).
Ieškovo manymu, vertinant, ar ieškovas normaliomis sąnaudomis galės nutiesti elektros kabelius ir taip realizuoti jam priklausančią nuosavybės teisę, būtina atsižvelgti į tai, kad: 1) atsakovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, servituto plane pažymėtoje koordinatėmis 6094173.470: 588649.910, 6094169.814 : 588643.056 ir užimančioje 15 kv. m. yra pagrindinis elektros pajungimo taškas, todėl tiesti kabelį per atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį yra būtina ir neišvengiama; 2) normaliomis ir proporcingumo, teisingumo bei protingumo principus atitinkančiomis sąlygomis pajungti elektrą kitoje, ne atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, nėra objektyvios galimybės, kadangi kabelį tektų tiesti per daugeliui asmenų priklausančius žemės sklypus, kas atitinkamai apsunkintų tiek ieškovo, tiek minėtų asmenų padėtį. Pabrėžė, kad tokiu atveju atsakovo teisių iškėlimas neatitiktų kitiems asmenims nustatytų ribojimų. Taip pat neatmeta galimybės, jog nepavykus susitarti su vienu ar kitu asmeniu dėl servituto nustatymo, ieškovas vėl bus priverstas kreiptis į teismą; ieškovo sąnaudos nepalyginamai padidės lyginant su tuo, kokius ribojimus neva patirs atsakovas nustačius servitutą jam priklausančio žemės sklypo daliai, kuri yra itin mažo ploto - 15 kv. m. Teigia, jog esant tokiai situacijai, kai vienas savininkas negali daikto naudoti esant normalioms sąnaudoms, vietoj vieno nustatomi net keli servitutai, yra pažeidžiama interesų pusiausvyra ne tik tarp ieškovo ir atsakovo, bet ir tarp atsakovo bei trečiųjų asmenų; 3) elektros pajungimo taškas, kuris šiuo metu yra atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esant būtinybei kabelius tiesti ne per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, o per kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus, būtų itin nutolęs ne tik nuo ieškovo sklypo, bet ir nuo Rytų skirstomųjų tinklų atitinkamos vietos, iš kur ir būtų tiekiama elektra, todėl nepagrįstai padidinus plotą, per kurį kabelis turės būti tiesiamas, atitinkamai neproporcingai išaugs ir daikto naudojimo pagal paskirtį bei kabelių tiesimo sąnaudos; 4) nenustačius servituto atsakovui nuosavybės teise priklausančio sklypo daliai, ieškovas būtų priverstas iš naujo planuoti kabelių tiesimo ir kitus reikalingus projektus, iš naujo kreiptis į specialistus bei projektuotojus, kas kainuotų nemažus pinigus. Mano, tokia situacija, kai ieškovas būtų priverstas iš naujo atlikti visus darbus, taip pat vertintina, kaip neatitinkanti proporcingumo bei protingumo principų ir sudaranti ieškovui papildomas kliūtis realizuoti jam priklausančias nuosavybės teises vien dėl to, jog atsakovas tiesiog bijo sudaryti rašytinį susitarimą. Be to, servitutas būtų nustatytas nedideliam plotui, t.y. 15 kv. m., toks servituto nustatymas atsakovui priklausančio žemės sklypo daliai, nesukels jo atžvilgiu jokių didelių nepatogumų, nepablogins sklypo padėties ar/ir vertės, visų darbų atlikimu bei tuo, jog atsakovo atžvilgiu nekiltų neigiamų padarinių, pasirūpins pats ieškovas, atsakovui nereikės dėl nieko rūpintis ir jam niekas nekainuos. Taip pat pastebėjo, jog minėto žemės sklypo daliai nėra nustatyta jokių apribojimų ar kitų daiktinių teisių, nėra kitų asmenų, kurie pretenduotų į šį žemės sklypą ar prašytų minėto sklypo atžvilgiu nustatyti kokias nors daiktines teises, kas tik patvirtina, jog jokių kliūčių, išskyrus atsakovo baimę susitarti raštu, servituto nustatymui atsakovui priklausančio sklypo daliai nėra.
Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad prašo neatlygintinio servituto.Vėliau nurodė, kad už servitutą galėtų sumokėti 350 Lt, nes toje vietoje nėra sodo, daržo, niekas nebus sugadinta. Nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsisakė.Pakartojo, jog kiti variantai yra brangūs ir nepatogūs tiek ieškovui, tiek AB „RST“.
Atsakovas P. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta ir procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (b.l. 58-60, CPK 124 str. 2 d.), prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.). Atsiliepimo nepateikė.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo AB „Lesto“(AB „Rytų skirstomieji tinklai teisų perėmėjas) pateikė atsiliepimą (b.l. 28-30), kuriame nurodė, kad AB Rytų skirstomieji tinklai pagal 2008-03-26 R. Ž. paraišką 2008 m. balandžio 03 d. išdavė technines sąlygas Nr.23/8/0695. Techninėse sąlygose taip pat buvo nustatytas reikalavimas, privataus žemės sklypo daliai, per kurią bus tiesiami AB Rytų skirstomiesiems tinklams priklausantys kabeliai, nustatyti servitutus. Vykdydamas AB Rytų skirstomųjų tinklų technines sąlygas, ieškovas kreipėsi į UAB „AMG projektai“, kurie vadovaudamiesi išduotomis techninėmis sąlygomis, rūpestingai įvertinę gamtines sąlygas, teritorijoje esančius infrastruktūros vienetus (kelius), parengė jas atitinkantį projektą, kuriame nurodytą požeminę 0,4 kV kabelinę liniją suprojektavo nuo esamos atramos Nr. 200/5 iš ST Ak-125 iki tranzitinės apskaitos spintos. Tretysis asmuo mano, kad toks kabelinės elektros linijos tiesimo būdas yra tikslingiausias, ekonomiškiausias ir turintis mažiausiai įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir interesams. Kadangi atsakovo žemės sklype, un. Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti įrengta požeminė 0,4 kV elektros kabelinė linija, šiam sklypui turėtų būti nustatytos ir apsaugos zonos, o jų ribose - ir servitutas šiems energetikos objektams eksploatuoti. Atsakovui kaip žemės sklypo savininkui, nuosavybės teisės papildomai būtų suvaržomos labai nežymiai ir papildomų nepatogumų nesukeltų. LR Elektros energetikos įstatymo 50 str. 5 d. nustato, jog skirstomųjų tinklų operatorius tiesti naujos skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius kitų asmenų žemėje turi teisę tik sudarius sutartis arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Mano, jog šiuo atveju yra visos sąlygos tokiam servituto nustatymo būdui, nes 1) žemės sklypo, kuriam nustatytinas servitutas, ir elektros tinklų, kuriems tiesti ir eksploatuoti yra būtinas servitutas, savininkai nesusitaria. Pažymėjo, kad nors elektros tinklų, tiesiamų pagal ieškovo parengtą projektą, savininku bus AB Rytų skirstomieji tinklai, jų interesus išduotų techninių sąlygų pagrindu šiuo atveju atstovauja elektros tinklų tiesimu suinteresuoti asmenys - ieškovas. Suprojektuoti elektros tinklai yra reikalingi ieškovui - be jų jis negali tapti elektros energijos vartotoju ir normaliomis sąlygomis eksploatuoti savo žemės sklypo ir būsimų pastatų; 2) nenustačius servituto atsakovo žemės sklypui nebūtų įmanoma nutiesti elektros tinklų, kuriais elektros energija būtų tiekiama ieškovui, o ieškovui priklausančių žemės sklypų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Pažymėjo, jog ieškovo suprojektuoti elektros tinklai, tiestini atsakovo žemės sklype, jokių ženklių papildomų apribojimų ar trukdymų naudotis žemės sklypu nesukels, Vadovaujantis LR Energetikos įstatymo 42 straipsnio 4 dalimi, naujieji vartotojai apmoka 20 (dvidešimt) procentų skirstomųjų tinklų operatorių, vykdančių vartotojų įrenginių prijungimo paslaugą, būtinų sąnaudų, susijusių su vartotojų įrenginių prijungimu. Likusi šių sąnaudų dalis yra skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklų plėtros išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ieškovo pateiktą projektą 0,4 kV kabelinė linija suprojektuota pajungti nuo ST Ak-125 atramos Nr.200/5, o ši pajungimo vieta yra arčiausiai ieškovui priklausančio žemės sklypo, daro išvadą, jog suprojektuota požeminės kabelinės elektros linijos trasa - trumpiausia, toks tinklų tiesimas yra ekonomiškai naudingiausias bei tikslingiausias tiek ieškovui, tiek AB Rytų skirstomiesiems tinklams. Mano, kad ieškovo ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, pažymėjo, kad pagal projektą priėjimas sklypo kampe, mano, jog tai pats protingiausias variantas. Servituto nustatymas teismo sprendimu neatima iš atsakovo teisės kreiptis dėl nuostolių atlyginimo.Be to, pažymėjo, jog ieškovas sutinka sumokėti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
LR Elektros energetikos įstatymo 50 str. 5 d. numato, kad perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklo operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius kitų asmenų žemėje turi teisę tik sudarius sutartis arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą.
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, suteikiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.).Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises . Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika, 24, p. 62 ir kt.) formuojama praktika, kad, nagrinėdamas tokias bylas, teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendinių galimybę ir pan. Teismas turi įvertinti, ar viešpataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą. Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, žemės santykiuose išryškėja nuosavybės socialinė (socialinio teisingumo) funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007).
Pagal CK 4.37 str. 1 dalį nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Taigi išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų.Atsižvelgiant į šias nuostatas, būtina įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.Sprendžiant ieškovo reikalavimo dėl servituto nustatymo pagrįstumą, atsižvelgtina į teismų praktikos nuostatą, kad servituto nustatymas įstatymo siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, bet su sąlyga, jog nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika, 24, p. 62). Todėl, atsižvelgiant į teisngumo,protingumo ir sąžiningumo principus(CK 1.5 str.),teismas mato teisingu,protingu ir logišku atsižvelgti į abiejų šalių interesus,jų pasiūlymus,trečiojo asmens interesus,nes jie liečia ir elektros tinklų plėtrą ir eksploatavimą,susijusį su elektros atramos buvimo vieta atsakovo žemėje,kai nėra nustatytas servitutas,bei atsižvelgti į realius susiklosčiusius santykius.
Byloje nustatyta, kad ieškovui R. Ž. dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 0,5000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis kita, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (b.l. 6-7). 2008-03-26 R. Ž. pateikė paraišką dėl Elektros energijos vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų, kuriame nurodytas prijungiamas objektas – naujai statomas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). 2008-04-03 ieškovui R. Ž. AB „Lesto“ (AB Rytų skirstomieji tinklai) išdavė technines sąlygas Nr.23/8/0695, kuriose nurodė suprojektuoti ir pakeisti OK AMKA 1 x16+25 nuo ST Ak-125 iki 200/5 atramos į OK AMKA 3x70+95; perjungti esamo vartotojo ab.Nr.561115-7 įvadą prie naujai suprojektuoto OK; suprojektuoti tranzitinę apskaitos spintą (toliau-TAS) sklypo valdos riboje su trifaziu 40A automatiniu jungikliu ir 0,4 kV kabelinę liniją (KL) nuo 200/5 atramos iš ST Ak-125 iki TAS; taip pat nurodė žemės sklypo daliai, per kurią bus tiesiami Rytų skirstomiesiems tinklams priklausantys kabeliai, nustatyti servitutus - privatiems asmenims priklausančiuose sklypuose ir gauti Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus pažymą-valstybinėje žemėje; nurodytos ir kitos sąlygos. Techninėse sąlygose pažymėta, kad nustatyta tvarka vartotojas turi parengti ir pateikti akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regiono Vilniaus rajono skyriui projektą su sąmata Elektros energijos elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų paslaugos sutarties sudarymui; ir, kad sumokėjus sutartyje nustatyta prijungimo paslaugos mokestį montavimo darbai iki nuosavybės ribos bus atliekami sutartyje nustatytu terminu (b.l. 8).
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2008-12-03 R. Ž. išdavė sutikimą Nr. 605 dėl inžinerinių tinklų statybos/rekonstrukcijos valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) (sutikimą R. Ž. tiesti elektros tinklus iki žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal projektą (AMG-08.039-TP-E-1), atliktą AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Vilniaus regiono Vilniaus rajono skyriaus 2008-04-03 išduotomis techninėmis sąlygomis Nr. 23/08/0695, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų (b.l. 9).
Pagal ieškovo teismui pateiktą sklypo išdėstymo schemą (planą), dalis projektuojamos elektros linijos patenka į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teise priklauso P. J. (b.l. 13-14). Kitos daiktinės teisės šiame sklype neįregistruotos.
UAB „AMG projektai“ projektuotojas G. P., parengęs elektros įrenginių prijungimo projektą, 2010-10-05 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad pateiktame plane Nr. l (gautas padarius topografinę nuotrauką bei naudojant registrų centro duomenis; žemėlapis Nr. 2 gautas iš AB „Rytų skirstomieji tinklai“), pavaizduota UAB „AMG projektai“ suprojektuota linija elektros pasijungimui R. Ž. sklypui, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). Pasijungimo taškas yra nuo 200/5 atramos iš KT Ak-125 esančios P. J. sklype (duomenys neskelbtini). Projektas buvo rengtas pagal akcinės bendrovės Rytų skirstomieji tinklai (RST) paruoštas technines sąlygas Nr. 23/8/0695, išduotas 2008-04-03. RST techninės sąlygos yra optimalios, t.y. elektros įvedimas pagal šias sąlygas yra logiškiausias, pigiausias bei paprasčiausiai įgyvendinamas.
Žemiau pateikiami alternatyvūs pasijungimo variantai su preliminariomis sąmatomis nuo artimiausių atramų, kurios pažymėtos plane Nr. l bei žemėlapyje Nr. 2.
1. Pasijungimas nuo P. J. (Atrama 200/5 iš KT Ak-125). Kabelio ilgis L-300m., Kaina 24000 litų. (RST 18600 litų, R. Ž. 5400 litų)
2. Pasijungimas nuo R. U. (Atrama 200/4 iš KT Ak-125). Kabelio ilgis L-350m„ Kaina 28000 litų. (RST 21700 litų, R. Ž. 6300 litų).
3. Pasijungimas iš KT Ak-117 praktiškai neįgyvendinamas dėl atstumo, reljefo ir sklypą gausos, kabelio ilgis L-1300 m., kaina 104000 litų. (RST 80600 litų, R. Ž. 23400 litų) Skaičiavimuose buvo naudojama vieno metro kabelių linijos tiesimo kaina 80 litų. Tokiu atveju 62 litus sumoka elektros tinklų turto savininkas, t.y. RST, o 18 litų sumoka vartotojas, t.y. R. Ž..
Variantas 1., (planas Nr. 1) kuris yra pateiktas UAB „AMG projektai“ projekte bei RST paruoštose techninėse sąlygose Nr. 23/8/0695, išduotose 2008-04-03 yra pigiausias, bei artimiausias. Nuo P. J. sklype esančios atramos kabelis būtų tiesiamas apie 7 metrus iki žvyrkelio esančio valstybinėje žemėje. Toliau kabelis būtų tiesiamas apie 300 metrų valstybine žeme pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos leidimą Nr. 605 išduotą 2008-12-03.
Variante 2. (planas Nr. 1) būtų jungiamasi nuo sekančios atramos linijoje L-200 200/4. Pažymėtina, kad variante 2. papildomi 50 metrų kabelio tiesiami žeme sudubliuotų šiuo metu jau esančią ir veikiančią elektros oro liniją tarp atramų 200/5 bei 200/4 iš KT Ak-125. Sekančios atramos linijoje L-200 iš KT Ak-125 yra toliau nei Atrama 200/4 iš KT Ak-125 ir pasijungimas nuo jų atitinkamai kainuotų dar daugiau.
Variante 3. (žemėlapis Nr. 2) pateikiami skaičiavimai nuo kitos artimiausios komplektinės transformatorinės KT Ak-117 (žemėlapis Nr. 2). Artimiausia atrama yra į pietryčius nuo sklypo, kitoje Varniškių ežero pusėje nei R. Ž. sklypas bei atrama 200/5 esanti P. J. sklype. Atstumas iki jos yra apie 1300 metrų, t.y. apie 4 kartus toliau nei iki atramos 200/5 iš KT Ak-125.
Atramų pasijungimui į rytus, šiaurę ir vakarus nuo sklypo kad. adr. (duomenys neskelbtini) arti nėra, nes bent 500 metrų spinduliu tomis kryptimis yra miškai bei pelkės. Variantas l. yra optimalus, naudojantis mažiausiai finansinių, materialių ir žmogiškųjų resursų.
LR Elektros energetikos įstatymo 50 str. 3 d. numato, kad perdavimo sistemos operatoriai ir skirstomųjų tinklų operatoriai turi teisę nekliudomi prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančio ar jų eksploatuojamo energetikos objekto, esančio kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo ar modernizavimo darbus. Be perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus raštiško sutikimo elektros energetikos objektų apsaugos zonose draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius, vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras, sodinti arba kirsti medžius, atlikti kitus teisės aktuose numatytus ribojamus darbus ar veiksmus.
Elektros tinklų apsaugos zonas nustato LR Ūkio ministro 1998-04-24 įsakymu Nr.151 patvirtintos Elektros tinklų apsaugos taisyklės, kurių 4.3. punktas nurodo, jog požeminėms elektros kabelinėms linijoms nustatoma apsaugos zona yra išilgai elektros linijos esančios 2 metrų žemės juosta ir oro erdvė, apribotos vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kraštinių laidų.
Taip pat teismui tretysis asmuo pateikė vizualius rašytinius įrodymus(b.l.68-70),kurie patvirtina ieškovo ir trečiojo asmens argumentus,kad pateiktas projektas yra ekonomiškiausias ir mažiausiai pažeidžiantis atsakovo interesus.Toks nedidelis servitutas-15 kv.metrų,kai sklype jau yra elektros atrama,yra protingas,todėl teismo nustatytinas(CK 4.126str.).Darbai,susiję su servituto įgyvendinimu atliekami ieškovo ir suinteresuoto asmens lėšomis,kas nepažeidžia atsakovo interesų.Tačiau teismas negali sutikti,kad ieškovo prašomas servitutas būtų neatlygintinas,nes bet kokiu atveju atsakovas patiria savo nuosavybės-žemės apribojimus.Tokiu būdu teisinga ir sąžininga priteisti iš ieškovo vienkartinę kompensaciją daikto savininkui-atsakovui 350 litų (CK1.5 str.,4.129 str.).
Kadangi sprendimas priimtas ir atsakovo ir ieškovo naudai,ir jis atsisakė nuo bylinėjimosi išlaidų,tai iš jo bus teisinga priteisti 19,17 Lt pašto išlaidų valstybei (LR CPK 88, 93 str. 1 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 88,93,96,260 str., 263 str., 264 str., 268-269 str., 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti atlygintiną servitutą pagal UAB „AMG Projektai“ projektuotojo G. P. 2009-05-15 parengtą žemės sklypo išdėstymo schemą, t.y. servituto planą, suteikti teisę ieškovui neatlygintinai tiesti 0,4 kV elektros kabelių linijas, jomis naudotis, prižiūrėti bei jas aptarnauti atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), daliai servituto plane pažymėtai koordinatėmis 6094173.470: 588649.910, 6094169.814 : 588643.056 ir užimančiai 15 kv. m.
Priteisti iš ieškovo R. Ž.(a.k(duomenys neskelbtini) vienkartinę kompensaciją už suteiktą servitutą atsakovui P.(P.) J. (gim. (duomenys neskelbtini)) 350 (tris šimtus penkiasdešimt) litų,sumokant per 10 dienų po sprendimo įsiteisėjimo.
Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.
Priteisti iš ieškovo R. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) 19,17Lt (devyniolika litų 17 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.