Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.; 2.5.2.; 2.5.3.; 3.1.7.8.; 3.2.3.2; 3.2.6.1.; 3.4.5.2

2024 m. balandžio 8 d.

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Edita Masiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po brolio A. Č. (taip pareiškimo tekste, nors turėtų būti Č., tai laikytina rašybos klaida) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis A. Č., kuris testamento nepaliko. Pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo mirus broliui nesikreipė. Kitų paveldėtojų į A. Č. turtą nėra. Pareiškėja iki brolio mirties jį prižiūrėjo, gyveno kartu, rūpinosi. Po brolio mirties ji priėmė jo paliktus tam tikrus namų apyvokos daiktus - baldus, asmeninius daiktus, knygas, nuotraukas, tvarkė jo dokumentus, jį palaidojo. Po A. Č. mirties liko 4145/8290 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ji priėmė paliktą turtą ir visus iš palikimo priėmimo kylančius įsipareigojimus. Po A. Č. mirties per trijų mėnesių terminą pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti mirusiajam priklausantį kilnojamąjį turtą – juo naudojosi, prižiūrėjo, tai daro ir iki šiol. Kadangi pareiškėja praleido 3 mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, notaras atsisako jai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir patarė kreiptis į teismą.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose jis atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. Č. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. Č. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, Valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, institucijos atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą turto palikėjo A. Č. palikimo perėjimą valstybei. Jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad D. T. priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, Tarnyba neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

5. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo mirusio brolio palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti brolio turtą visa apimtimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

6. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

7. Teismų praktikoje faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003).

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra palikėjo A. Č. sesuo. Palikėjas A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad 2024 m. kovo 6 d. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo A. Č. sudarytų testamentų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo (palikimo atsisakymo) padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, taigi nėra A. Č. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Po A. Č. mirties liko turtas – 4145/8290 0.0829 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip A. Č. nuosavybė.

9. 2024 m. vasario 13 d. VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymoje nurodyta, kad A. Č. mirė nevedęs, duomenų apie vaikus nėra.

10. Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėja ištekėjusi už V. T..

11. Iš 2024 m. kovo 28 d. notarės pažymos matyti, kad po A. Č. mirties Pasvalio rajono 1-ajame notaro biure paveldėjimo byla neužvesta. Tai, kad pareiškėja mokėjo mokesčius, patvirtina UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro mokėjimo pranešimas ir 2023 m. gegužės 20 d. mokėjimo kvitas.

12. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja po brolio mirties priėmė jo palikimą, iki mirties ir po to rūpinosi jo turtu, jai liko brolio turtas, buities ir asmeniniai daiktai. Tokiu būdu ji faktiškai pradėjo valdyti po brolio A. Č. mirties likusį turtą.

13. Pareiškėjos argumentams, kad po palikėjo A. Č. mirties pareiškėja palikimą priėmė, pradėdama paveldimą turtą valdyti kaip savo, neprieštarauja ir kiti suinteresuoti asmenys savo pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą. Bylos duomenimis, nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti.

14. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiojo A. Č. palikimo sudėties.

15. Teismo vertinimu, visuma byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja, būdama įstatyminė palikėjo įpėdinė, po savo brolio A. Č. mirties faktiškai pradėjo paliktą mirusiojo turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, naudojosi ir jį prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad D. T. būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl daroma išvada, kad D. T. aptartu būdu priėmė po savo brolio mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėjos reikalavimas įrodytas (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), todėl tenkinamas visiškai.

16. Iš pareiškėjos priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsnio 1-2 dalimis, 264-267 straipsniais, 268 straipsnio 1-4 dalimis, 270 straipsnio 1-4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 3-5 punktais, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo brolio A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16,16 Eur (šešiolika eurų 16 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (įmokos kodas 5662).

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjos atstovui advokatui Manvydui Šivickui ir suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.