Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo S. R. (S. R.) gynėjo advokato A. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-10 nutarties, kuria baudžiamosios bylos Nr. 1-14-1034/2024 dalis išskirta į atskirą bylą Nr. 1-1666-1034,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismui kaltinamuoju aktu perduota baudžiamoji byla, kurioje:

2. 2024-01-31 teisiamojo posėdžio metu buvo baigtas įrodymų tyrimas ir pereita į baigiamųjų kalbų stadiją. 2024-04-10 į teisiamąjį posėdį neatvykus kaltinamajam S. R., prokurorė pateikė prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą byloje, baudžiamąją bylą kaltinamojo S. R. atžvilgiu išskirti į atskirą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 70 straipsnio 1 dalies pagrindu, kreiptis į Vietnamo Socialistinės Respublikos kompetentingas institucijas su prašymu dėl S. R. baudžiamojo persekiojimo ribų išplėtimo, o šią bylą toliau nagrinėti kitų kaltinamųjų atžvilgiu. Baudžiamąją bylą Nr. 1-14-1034/2024 nagrinėjantis teismas, išklausęs proceso dalyvių, 2024-04-10 teisiamojo posėdžio metu protokoline nutartimi įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-1034/2024 atnaujino ir nutarė bylą, kaltinamojo S. R. atžvilgiu išskirti į atskirą, o baudžiamąją bylą Nr. 1-14-1034/2024 nagrinėti kitų kaltinamųjų atžvilgiu.

4.2. BPK 245, 246 straipsniuose įtvirtinta, kad kaltinamojo dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra privalomas. Visa tai susiję su tinkamu ne tik BPK 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų baudžiamojo proceso tikslų įgyvendinimu, bet ir su tinkamu BPK 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuotų kaltinamojo teisių užtikrinimu, dėl ko, šiuo atveju nesant BPK 246 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos išimtinės aplinkybės, sudarančios galimybę bylą nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant ir esant svarbioms ginamojo negalėjimo dalyvauti aptariamame teisiamajame posėdyje priežastims, baudžiamosios bylos nagrinėjimas 2024-04-10 teisiamajame posėdyje negalėjo vykti, jokie prašymai, ypač tiesiogiai liečiantys S. R. interesus, negalėjo būti nagrinėjami. Šiuo atveju, teismui išnagrinėjus prašymą, apie kurį kaltinamasis nežinojo ir nesudarant galimybės dėl jo jam pasisakyti, patvirtina, kad prokurorės prašymas išnagrinėtas ir dėl jo priimta nutartis buvo neteisėti.

4.3. Nurodo, kad byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Šiuo gi atveju, skundžiama nutartis lemia priešingą situaciją, t. y. bylos nagrinėjimo vilkinimą. Iš jau aptartų argumentų matyti, kad esamoje procesinėje situacijoje S. R. negali būti persekiojamas šiame procese. Baudžiamąją bylą ginamojo atžvilgiu išskyrus į atskirą bylą ir kažkada galbūt gavus Vietnamo Respublikos sutikimą dėl baudžiamosios atsakomybės ribų išplėtimo pastarasis nelegitimuotų iki jo gavimo neteisėtai vykusio proceso. Jau esamoje proceso stadijoje yra aišku, kad procesas ginamojo atžvilgiu negali vykti ir turėtų būti nutrauktas. Visa tai patvirtina, kad skundžiama Nutartimi sukuriama ne procesą paspartinanti situacija, bet priešinga, t. y. procesą neleistinai vilkinanti.

4.4. Gynėjo nuomone, siekis užtikrinti greitesnį bylos išnagrinėjimą neleidžia nepaisyti imperatyvių baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, neleidžia eliminuoti ir nepaisyti kaltinamojo teisių, neįteisina ir negali įteisinti BPK nuostatų pažeidimų. Pažymi, kad S. R. atsakingai ir pareigingai dalyvavo visame procese, aptariamas jo nedalyvavimas buvo išimtinis ir pagrįstas. Be to, nurodomos aplinkybės, dėl kurių nuspręsta kreiptis į Vietnamo Socialistinę Respubliką, kaltinimui buvo žinomos ilgą laiką, kadangi S. R. pirmiausia buvo perduotas Lietuvos Respublikai laisvės atėmimo bausmės atlikimui. V. V. Socialistinės Respublikos Hošimino miesto liaudies teismo sprendimu buvo leista praplėsti baudžiamojo persekiojimo ribas pagal kitame baudžiamajame procese naujai įteiktą pranešimą apie įtarimą. Tuo tarpu šiame, aptariamame, baudžiamajame procese, kuris vyko ir aptariamų, su ekstradicija ir jos ribomis susijusių, veiksmų atlikimo metu, kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, į ginamąjį išdavusią Vietnamo Socialistinę Respubliką dėl sutikimo dėl galimybės vykdyti ginamojo S. R. baudžiamąjį persekiojimą šioje byloje gavimo, kaip to reikalauja BPK 70 straipsnio nuostatos, kreiptasi nebuvo. Esant šiai situacijai, pagal esamą BPK 70 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, ginamojo baudžiamasis persekiojamas šiame procese negalimas.

5. Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. R. gynėjo advokato A. V. skundas atmetamas

6. Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartimi, siekiant per kuo trumpesnį laiką išnagrinėti baudžiamąją bylą ir padarius išvadą, kad bylos išskyrimas į atskirą nepakenks jos nagrinėjimo išsamumui, buvo priimtas sprendimas baudžiamąją bylą Nr. 1-14-1034/2024, kaltinamojo S. R. atžvilgiu, išskirti į atskirą ir kreiptis į Vietnamo Socialistinės Respublikos kompetentingą instituciją, bylą sustabdyti iki kol bus gautas atsakymas, o baudžiamąją bylą Nr. 1-14-1034/2024 toliau nagrinėti kitų kaltinamųjų atžvilgiu. Gynėjo manymu, toks teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir negali būti pateisinamas proceso operatyvumo principu, kadangi priimtas teismo posėdyje, nedalyvaujant kaltinamajam ir nesudarius galimybės jam pasisakyti dėl šio prašymo, kas tokio prašymo nagrinėjimą ir skundžiamą teismo nutartį daro neteisėtą. Gynėjas taip pat nurodo, kad sprendžiant dėl ekstradicijos pagrindu išduoto asmens baudžiamojo persekiojimo ribų, vadovaujamasi bendraisiais tarptautinės teisinės pagalbos principais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 70 straipsnio nuostatomis, todėl remdamasis tuo, jog į ginamąjį išdavusią Vietnamo Socialistinę Respubliką dėl sutikimo dėl galimybės vykdyti ginamojo S. R. baudžiamąjį persekiojimą šioje byloje gavimo, kaip to reikalauja BPK 70 straipsnio nuostatos, kreiptasi nebuvo, teigia, jog baudžiamasis procesas S. R. atžvilgiu yra negalimas. Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir išanalizavęs gynėjo skundo argumentus, teisinio pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nenustatė, todėl skundo argumentus laiko nepagrįstais.

7. Gynėjo nuomone skundžiama teismo nutartis, o ir prokurorės pateiktas prašymas dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo bei kreipimosi į Vietnamo Socialistinę Respubliką dėl kaltinamojo S. R. kaltinimo ribų išplėtimo, yra neteisėtas, kadangi teisiamajame posėdyje nedalyvavo kaltinamasis ir teismas ne tik neišklausė jo pozicijos, bet ir vedė teisiamąjį posėdį kaltinamajam nedalyvaujant, kai jo dalyvavimas yra būtinas. Aukštesnysis teismas, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-1034/2024, įrodymų tyrimas buvo paskelbtas baigtu 2024-01-31 teisiamojo posėdžio, kuriame dalyvavo kaltinamasis, metu ir buvo pradėta klausytis prokurorės baigiamosios kalbos, kuri, turėjo būti tęsiama sekančio teisiamojo posėdžio metu – 2024-04-10. Į šį teisiamąjį posėdį neatvykus kaltinamajam, sprendžiant klausimą dėl tolimesnio proceso vedimo jam nedalyvaujant, buvo pateiktas (ir išspręstas) kitas klausimas – dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo, bylos išskyrimo į atskirą ir kreipimosi į Vietnamo Socialistinės Respublikos kompetentingas institucijas. Šiuo atveju aktualios yra BPK 295 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios, kad įrodymų tyrimas gali būti atnaujintas tiek proceso dalyvių prašymu, tiek teismo iniciatyva. Sprendžiant klausimą dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo, teismas, išklausęs teisiamojo posėdžio dalyvių nuomones, priėmė sprendimą pasinaudoti jam įstatymu suteikta teise atnaujinti byloje įrodymų tyrimą ir apie tokį savo sprendimą informavo proceso dalyvius, kartu paaiškindamas kaltinamojo S. R. gynėjui, kad pastarojo pozicija dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo teismo nesaisto. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog šiuo atveju, priėmus sprendimą atnaujinti įrodymų tyrimą byloje, neišklausius kaltinamojo S. R. pozicijos, jo, kaip kaltinamojo, teisių bylą nagrinėjantis teismas nepažeidė, o tokį sprendimą priėmė teisėtai ir pagrįstai – paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir vadovaujantis įstatymu jam suteikta teise.

8. Skunde gynėjas taip pat kelia klausimą dėl teismo sprendimo išskirti bylą kaltinamojo S. R. atžvilgiu į atskyrą teisėtumo, analogiškai nurodydamas, jog šį sprendimą priėmęs teismas, neišklausęs kaltinamojo S. R. pozicijos, esmingai pažeidė jo teises ir teigia, kad baudžiamasis procesas, jo ginamojo – kaltinamojo S. R. atžvilgiu yra negalimas, negavus sutikimo iš jį išdavusios Vietnamo Socialistinės Respublikos, dėl galimybės vykdyti baudžiamąjį persekiojimą šioje byloje. Aukštesnysis teismas, nesutikdamas su tokiais skundo argumentais bei įvertinęs tai, kad šie klausimai – bylų išskyrimas ir tolimesnis baudžiamasis procesas S. R. atžvilgiu – yra glaudžiai susiję, toliau analizuoja ir pasisako atsakydamas į abu skundo argumentus.

9. BPK 254 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė, nustačius BPK 234 straipsnio 4 dalyje nustatytą sąlygą, t. y. jei tai greičiau padės išnagrinėti išskirtas bylas, priimti sprendimą dėl vienos bylos išskyrimo į atskiras bylas. Tokia teismo teisė įtvirtinta ir BPK 254 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog kai byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų. Vis tik įstatymų leidėjas nustatė šios teismo teisės taikymo išlygą – toks sprendimas priimtas negali būti nustačius, kad atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui – tokiu atveju visos bylos nagrinėjimas turi būti atidedamas. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato konkrečių baudžiamųjų bylų sujungimo ar išskyrimo pagrindų. Teismas, kiekvienoje byloje vertindamas konkrečias aplinkybes bei proceso eigą, sprendžia, ar tikslinga bylas sujungti ar išskirti ir ar tai nepakenks teisingo sprendimo priėmimui.

10. Šiuo atveju baudžiamoji byla Nr. 1-14-1034/2024, su kaltinamuoju aktu buvo perduota dėl penkių kaltinamųjų, kaltinimai taip pat pareikšti dvejiems juridiniams asmenims, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad teisiamojo posėdžio, vykusio 2024-01-31 metu, kaltinamojo S. R. gynėjas pateikė dokumentus iš kitos S. R. atžvilgiu nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-30-1155/2024. Gynėjo pateikti duomenys patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje Nr. 1-14-1034/2024 nebuvo kreiptasi į Vietnamo Socialistinę Respubliką dėl S. R. kaltinimo ribų išplėtimo, o S. R. Vietnamo Socialistinės Respublikos Hošimino miesto liaudies teismo 2016-07-20 įsakymu sutikto su ekstradicijos prašymu išduoti jį Lietuvai atlikti laisvės atėmimo bausmę, o dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ir naujai įteikto pranešimo apie įtarimą, Vietnamo Socialistinės Respublikos Hošimino miesto liaudies teismo 2019-07-03 sprendimu nuspręsta išplėsti baudžiamojo persekiojimo ribas S. R. atžvilgiu. Pažymėtina, jog BPK 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas, išskyrus atvejus, kai: 1) gautas asmenį išdavusios ar perdavusios užsienio valstybės sutikimas; 2) asmuo, turėdamas galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos, ja nepasinaudojo per keturiasdešimt penkias dienas ar per kitą Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nurodytą terminą arba palikęs Lietuvos Respublikos teritoriją vėl į ją sugrįžo; 3) asmuo prieš perdavimą pagal Europos arešto orderį sutiko, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo; 4) asmuo, perduotas pagal Europos arešto orderį, raštu sutinka, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo; 5) asmuo buvo perduotas pagal Europos arešto orderį, bet už nusikalstamą veiką, padarytą iki asmens perdavimo, Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato laisvės atėmimo ar arešto bausmės arba negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas; 6) kitais Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prireikus Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipiasi į asmenį išdavusią ar perdavusią užsienio valstybę dėl šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto sutikimo gavimo.

11. BPK 241 straipsnis numato, kad bylos nagrinėjimui teisme vadovauja teisiamojo posėdžio pirmininkas, kuriam numatyta pareiga imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės ir jis, vadovaujantis BPK 242¹ straipsnio 1 dalimi, privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, bei turi siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų. Tai gi paaiškėjus, jog nagrinėjamoje byloje Nr. 1-14-1034/2024 nebuvo kreiptasi į Vietnamo Socialistinę Respubliką dėl S. R. kaltinimo ribų išplėtimo, tačiau baudžiamoji byla iš esmės yra išnagrinėta, o kaltinamasis S. R. nesutinka, kad be jį išdavusios užsienio valstybės sutikimo jis būtų teisiamas šioje baudžiamojoje byloje, teismas priėmė sprendimą dėl bylos kaltinamojo S. R. atžvilgiu išskyrimo, jos sustabdymo ir kreipimosi į Vietnamo Socialistinę Respubliką, kadangi byloje nagrinėjami įvykiai, kurie buvo dar iki S. R. išdavimo.

12. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tai, jog byloje, kaip minėta, kaltinimai pareikšti penkiems fiziniams asmenims ir dvejiems juridiniams asmenims, ji yra išnagrinėta iš esmės, o apylinkės teismas, nors ir 2024-04-15 naujoje, išskirtoje byloje Nr. 1-1666-1034/2024 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu kreiptis į Vietnamo Socialistinę Respubliką dėl sutikimo patraukti S. R. baudžiamojon atsakomybėn pagal šioje baudžiamojoje byloje pareikštus kaltinimus, atsakymo pateikimas iš Vietnamo Socialistinės Respublikos gali užtrukti ilgą laiką, o tai pažeistų kitų kaltinamųjų (R. B., A. K., D. K., G. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) teisę į greitą procesą. Atsižvelgiant į tai, kad visiems kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai siejasi tik su viena aplinkybe – kaltinamojo S. R. veiksmais – tačiau jiems inkriminuotose veikose aiškiai išskirtas kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmuo, konstatuotina, jog bylų išskyrimas į atskiras leis visas bylas išnagrinėti greičiau. Būtent tokia ir yra bylų išskyrimo instituto, numatyto BPK 234 straipsnio 4 dalyje paskirtis. Bylų išskyrimas nepakenks išsamiam ir nešališkam nagrinėjimui ir dėl šioje byloje pareikštų kaltinimų specifiškumo, kadangi bendrininkavimas bet kokia forma visiems kaltinamiesiems nėra inkriminuojamas, organizuotos grupės sukūrimas ir vadovavimas jai inkriminuotas tik S. R. atžvilgiu.

13. Pritariant gynėjo skundo argumentams, jog vadovaujantis BPK 70 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi S. R. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už veikas, dėl kurių jis nebuvo išduotas Vietnamo Socialistinės Respublikos, teismo priimtas sprendimas skundžiama nutartimi ne tik padės abi bylas išnagrinėti greitai ir išsamiai, bet ir visapusiškai užtikrins kaltinamojo S. R. teises, procesą vedant laikantis imperatyvių įstatymo nuostatų. Nors gynėjo manymu baudžiamasis procesas S. R. atžvilgiu šiuo atveju iš viso nėra galimas, kadangi nebuvo gautas sutikimas dėl kaltinimo ribų išplėtimo iš jį išdavusios valstybės, tačiau pažymėtina, jog šiuo atveju baudžiamasis procesas, naujoje, išskirtoje byloje, yra sustabdytas, o dėl tolimesnės jo eigos, siekiant visapusiškai užtikrinti kaltinamojo teises, bylą nagrinėjantis teismas spręs gavęs atsakymą iš Vietnamo Socialistinės Respublikos.

14. Kaip jau minėta teismo pirmininkas vadovauja teismo posėdžiui ir yra atsakingas už išsamų ir nešališką bylos išnagrinėjimą. Todėl būtent teismo, kurio žinioje byla, diskrecijos teisė yra pasirinkti tokią bylos nagrinėjimo taktiką, kokia jam atrodo optimaliausia konkrečiu atveju – ar nagrinėti vieną visų kaltinamųjų atžvilgiu, ar skaidyti bylą į kelias. Nagrinėjamu atveju teismas pasirinko bylą skaidyti į kelias. Toks sprendimas, priešingai nei nurodoma skunde, nepažeidžia kaltinamojo S. R. teisių ir nepakenks bylos nagrinėjimo išsamumui. Skundžiama nutartimi priimtas sprendimas išskirti bylą į atskiras, visapusiškai užtikrins kaltinamojo S. R. teises, kadangi bus išspręstas esminis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas, kaip to reikalauja BPK 70 straipsnio nuostatos, ir pagreitins bylos išnagrinėjimą kitų kaltinamųjų atžvilgiu. Dėl kitų skunde nurodomų argumentų, kaip nesudarančių pagrindo keisti priimamo sprendimo ir naikinti skundžiamą nutartį, plačiau nepasisakoma. Atsižvelgiant į tai, pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-10 nutartį, skunde nurodomais motyvais, nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo S. R. (S. R.) gynėjo advokato A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-10 nutartį.