Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Staševičienė, sekretoriaujant Viktorijai Stanienei, dalyvaujant ieškovei S. G., atsakovei I. P., trečiojo asmens atstovui Vladui Barodicai, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. G. patikslintą ieškinį atsakovei I. P., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo ir atsakovės I. P. priešieškinį ieškovei S. G., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje ieškovė patikslintą ieškinį palaikė, su priešieškiniu nesutiko.

Teismo posėdyje atsakovė priešieškinį palaikė, su patikslintu ieškiniu nesutiko.

Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nurodė, kad pralaidos per griovį kitoje vietoje įrengimas vien be projekto, kuris yra būtinas, kainuotų mažiausiai 30000 Lt, todėl tikslinga spręsti servituto nustatymo klausimą.

Ieškovei priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (5 b. l.). NŽT prie ŽŪM Telšių skyrius 2013-01-25 ieškovei pasiūlė kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo (6 b. l.). Ieškovė 2013-02-06 pareiškimu pasiūlė atsakovei N. Ž. notarine tvarka pasirašyti kelio servituto nustatymo sutartį (7, 8 b. l.). Ieškovė turi gyvulių (11 b. l.). N. Ž. 2012-07-28 prašymu sutiko leisti pravažiuoti per sklypą Nr. 10 į sklypą Nr. 32 (55 b. l.). N. Ž. žemės sklypui žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu nustatytos ribos (56-59 b. l.). N. Ž. mirė 2013-09-27 (67 b. l.), jos įstatyminė įpėdinė atsakovė (68-70, 71 b. l.). Telšių rajono savivaldybės 2014-04-24 sprendimu Nr. T1-107 nustatytas valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas (101 b. l.). IĮ „Geolinija“ vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktu apskaičiavo, kad žemės sklypo, kad. Nr. 7845/0003:10, nuostolius, patirtus dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, sudaro 66,6 Lt (103 b. l.).

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ar kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teise objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, ir, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje.

Įvertinus visų žemės sklypų, besiribojančių su ieškovės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. 7845-0003-0010), esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentus ir faktines aplinkybes išvažiuojamajame teismo posėdyje nustačius vietoje, matyti, jog ieškovė neturi realių galimybių už protingą kainą pasidaryti privažiavimo į savo žemės valdą, todėl reikalinga nustatyti servitutą per atsakovei priklausančią žemės valdą.

Kadangi ieškovė ieškinyje nenurodo servituto nustatymu galimų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 str.), tarnaujančio daikto savininkui, o atsakovė priešieškinyje prašo priteisti 10 000 Lt atsakovės naudai už naudojimąsi keliu per atsakovės žemės sklypą nuo 2009 iki 2014 m., teismas išnagrinėjęs visus galimus variantus, išvažiuojamajame teismo posėdyje, susipažinęs su realiomis galimybėmis dėl servituto nustatymo, nustatė, kad ieškinys ir priešieškinis gali būti tenkinami tik iš dalies.

Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, kuris yra nustatytas teisės aktais. Nepaisant to, kad servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginti konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo. Teisėtais veiksmais padarytos žalos ar nuostolių atlyginimas yra vienas iš žalos kompensavimo būdų, bet tai nėra civilinė atsakomybė. Jų atlyginimas vykdomas tokiomis sąlygomis, kokios yra nustatytos įstatyme, bet ne civilinės atsakomybės sąlygomis (CK 4.129 straipsnis). Sprendžiant dėl servitutu padarytų nuostolių atlyginimo gali būti taikomos tos civilinę atsakomybę reglamentuojančios normos, kurios nustato teisingam žalos kompensavimui svarbias nuostatas. Visų pirma tai yra nuostatos, reglamentuojančios žalą ir nuostolius bei priežastinį ryšį kaip sąsają tarp servituto nustatymo ir atsiradusios žalos ar nuostolių, kaip jo nustatymo padarinių.

Teismas, nustatydamas servitutą, turi pasisakyti dėl prievolės mokėti kompensaciją pagal CK 4.129 straipsnį. Servituto pobūdis – nustatomas jis atlygintinai ar ne - yra viena iš esminių bylos aplinkybių, kuri ištirta bylos nagrinėjimo metu ir nustatyta, jog nustačius servitutą nustatoma ir prievolė mokėti kompensaciją. Teismo nuomone ieškovės nurodyta kompensacija dėl žemės naudojimosi paskirties atsakovei praradimo 66,6 Lt yra nereali ir nėra teismo nuomone teisinga, o atsakovės reikalavimas priteisti 10000 Lt kompensaciją atsakovės naudai nuo 2009 iki 2014 yra nepagrįstas, nes kaip jau minėta N. Ž. sutikimu ir be kompensacijos (55 b. l.), ieškovei buvo leidžiama naudotis ginčo objektu – keliuku vedančiu į ieškovei priklausantį žemės sklypą, unikalus ( Nr. 7845-003-0027 ), esantį (duomenys neskelbtini)..

Servituto nustatymas teismo sprendimu yra pagrindas spręsti, ar nustatyti prievolę mokėti kompensaciją dėl servituto nustatymo (CK 4.129 straipsnis). Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, nustatyta teismų praktika. Atsižvelgiama į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes.

Teismo nuomone, šiuo atveju nuostoliai dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių galėtų būti apskaičiuojama pagal analogiją taikant teisės aktų, reglamentuojančių nuostolių, patiriamų nustatant servitutą administraciniu aktu, nuostatas, t. y. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. Gruodžio 2 d. Nutarimu Nr. 1541 (Žin., 2004, Nr. 175-6486) (toliau – metodika), nuostatas. Ši metodika yra vienintelis galiojantis norminis teisės aktas, kuris reglamentuoja kompensacijos, mokamos už naudojimąsi žemės servitutu, nustatymo tvarką. Šia metodika naudojasi valstybės institucijos, servitutą nustatant administraciniu aktu bei teismai, servitutą nustatydami teismo sprendimu ir spręsdami kompensacijos dydžio klausimą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius 2013-01-25 raštu Nr. 3750, ieškovę informavo, kad pagal jos prašymą dėl įvažiavimo į nuosavybės teise valdomą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. 7845/0003:27, esantį (duomenys neskelbtini), pirminiuose dokumentuose, t. y. 1999-06-07, pasirašytuose ieškovės tėvo V. G. (buvusio valdos savininko) sutikimą dėl žemės sklypo ribų bei privažiavimo prie jo, turėjo būti naudojamasi pralaida, tačiau tiek minėtame rašte, tiek teismo išvažiuojamajame posėdyje, atsakovei ginčijant pralaidos realų buvimą, nustatyta, kad tikrai pralaidos per griovį abrise nurodytoje vietoje nėra, o į savo žemės sklypą ieškovė patekdavo per N. Ž. sklypą, kurio kadastro Nr. 7845/0003:0010. Iš N. Ž. 2012-07-28 prašymo - sutikimo Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui matyti, jog ji sutiko, kad per sklypą Nr. 10 būtų pravažiuojama į sklypą Nr. 32 (55 b. l.). Ieškovė ir toliau pageidauja važinėti minėtu N. Ž. sklype kadastro Nr. 7845/0003:0010 esančiu keliuku, kuris žemės sklypo plane ir abrise nėra nurodytas, klausimas dėl įvažiavimo turi būti sprendžiamas CK 4.124 str. pagrindu, kuriame nurodomi servituto nustatymo būdai. Pagal minėtą straipsnį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimais, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius atsižvelgdamas į tai, kad kelio servitutas reikalingas asmeninėms reikmėms, o ne bendram naudojimui, nematė galimybės kelio servituto nustatyti administraciniu aktu (6 b. l.). Kadangi sklypų savininkai dėl kelio servituto geruoju nesutarė šis ginčas sprendžiamas teismo sprendimu.

Atsakovės asmenine nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir naudojamas ganykloms, šienavimui (šiaudų pardavimui), kelio servituto nustatymas sumažins atsakovei priklausančios ganyklos (pievos) plotą 1 745 kv. m. Be to, ieškovės interesais važiuojantys sunkiasvoriai traktoriai su įvairiais padargais, priekabomis, gadins atsakovei priklausančią žemės dangą. Atsiras grioviai, jose balos, kurias turės tvarkyti užpildama smėliu ir pan. bei remontuoti brangiai kainuojančią pralaidą įvažiavimui į atsakovei priklausantį sklypą, todėl būtina nustatyti teisingą ir protingą žalos kompensavimą, kadangi atsakovei pasidaryti, t. y. atsistatyti buvusią pralaidą trečiojo asmens V. Borodicos nuomone ir jo turima informacija, kainuotų ne mažiau kaip 30000 Lt vien be projekto paruošimo, todėl siekiant ieškovės ir atsakovės teisų ir pareigų pusiausvyros teismo nuomone reikalinga per atsakovei priklausantį žemės sklypą Nr.7845-0003-0010, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyti 1745 m² ploto kelio servitutą, leidžiant ieškovei naudotis įvažiavimu į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. 7845-0003-0027, t. y. važiuoti transporto priemonėms ir varyti gyvulius.

I. S. Gedvilaitei nustatyti prievolę mokėti kompensaciją dėl servituto nustatymą per atsakovei priklausantį žemės sklypą kiekvienais metais iki gruodžio 1 d. sumokant po 800 Lt atsakovei I. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270,279 str.

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti žemės sklypui (unikalus Nr. 7845-0003-0010), esančiam (duomenys neskelbtini), registruotam atsakovės N. Ž. vardu, a. k. (duomenys neskelbtini) 1745 m² ploto kelio servitutą leidžiantį ieškovei S. G. naudotis įvažiavimu, t. y. važiuoti transporto priemonėms ir varyti gyvulius į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą unikalus (Nr. 7845-003-0027 ), esantį (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

I. S. G. nustatyti prievolę mokėti kompensaciją po 800 Lt (metinę įmoką), kasmet iki gruodžio 1 d., atsakovei I. P., dėl 1745 m² ploto kelio servituto nustatymo per žemės sklypą (unikalus Nr. 7845-0003-0010), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovės N. Ž. vardu, a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.