Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui P. P. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, turto ir prievolių padalijimo, tretieji byloje asmenys E. Š. ir L. K. ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškovės reikalavimus palaikė pilna apimtimi.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teisminio nagrinėjimo metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Jis nesutiko su tuo, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas jis vienas. Pripažino, kad vartojo alkoholį ir į jį buvo įnykęs, tačiau dabar alkoholio nebevartoja. Mano, kad sutuoktinė taip pat nesiėmė visų priemonių santuokai išsaugoti, o ir priešingai - draugų buvo informuotas apie jos neištikimybės atvejus. Be to, iki bylą nagrinėjant teisme, ji sudaro kliūtis susisiekti su jų sūnumi. Su kitais ieškinio reikalavimais nurodo sutinkąs.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo sąlygų

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, buvo įregistruota ieškovės N. P. ir Atsakovo P. P. santuoka, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nors ieškovė nurodo, kad santuoka pradėjo irti dėl sutuoktinių skirtingo požiūrio į šeimos ir gyvenimo vertybes, nelojalumo vienas kitam, tarpusavio įžeidinėjimų, užgauliojimų, priekabių ieškojimo, atsakovo pastovaus girtavimo, teismas daro išvadą, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltos abi šalys, kadangi bylos duomenimis šeimos konfliktai kildavo tiek dėl atsakovo, tiek ir dėl ieškovės impulsyvių, valdingų charakterių bei dominuojamo vaidmens šeimoje. Šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, teismui skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 straipsnis). Tai įgalina teismą išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo ir kitu, nei šalys nurodo, pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-608/2005).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant a priori pripažįstama, jog santuoka iširo dėl įstatyminę prezumpciją atitinkančius veiksmus atlikusio sutuoktinio kaltės. Ieškovei nurodant, kad atsakovas nuolat girtauja ir nebevykdo savo kaip sutuoktinio pareigos rūpintis vaiku, kitu sutuoktiniu, neprisideda prie šeimos turto išlaikymo bei išsaugojimo, teismas pažymi, kad tų nurodytų aplinkybių visuma galėtų būti pagrindas konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, remiantis viena iš įstatyme nustatytų prezumpcijų – kai sutuoktinis palieka šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tačiau tam, kad būtų galima nurodytu pagrindu preziumuoti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, įstatyme reikalaujama dviejų aplinkybių viseto:

-pirma, šeimos palikimo;

-antra, visiško nesirūpinimo ja daugiau kaip vienerius metus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ir nustatant, jog sutuoktinis paliko šeimą, negalima apsiriboti faktu, jog sutuoktinis fiziškai nebūna kartu su kitu sutuoktiniu ir (ar) kitais šeimos nariais vienoje patalpoje. Šiai aplinkybei nustatyti būtina įvertinti objektyviųjų ir subjektyviųjų kriterijų visetą: sutuoktinių tarpusavio psichologinius santykius, šių santykių įtaką ir galimas pasekmes kitiems šeimos nariams, ypač vaikams, sutuoktinio valios dėl gyvenimo (ar negyvenimo) šeimoje savanoriškumą, patalpos, į kurią persikelia, atitiktį būstui keliamiems reikalavimams, kokiomis sąlygomis kitoje patalpoje išvykęs sutuoktinis naudojasi ir kt.

Nustatant antrosios sąlygos – visiško nesirūpinimo šeima daugiau kaip vienerius metus – egzistavimą, svarbu įvertinti šeimą palikusio sutuoktinio objektyvias galimybes rūpintis šeima. Be to, teismas turi kompleksiškai įvertinti ir kitas aplinkybes: sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį ir pastangas santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas, galinčias būti reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Byloje šalys neginčija, kad šalys kartu nebegyvena tik nuo 2015-02-16, kada atsakovas pradėjo gydytis psichiatrinėje ligoninėje, o po jam pasibaigusio gydimo kurso, ji pati iš namų išvyko. Išlaikymo įsiskolinimas taip pat skaičiuojamas nuo 2015-03-28 iki 2015-05-29.

Vertinant šiuos duomenis, konstatuoti, jog santuoka iširo dėl vieno sutuoktinių kaltės nėra galimybių, todėl įvertinus abiejų sutuoktinių asmenines savybes bei elgesį, nustatytina, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos neišsaugojimo.

Dėl teisės pasirinkti pavardę įgyvendinimo

Šalims (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje sudarius santuoką, ieškovė realizavo savo teisę, numatytą LR CK 3.31 str. ir pasirinko sutuoktinio pavardę. Ieškovė nekelia ginčo dėl buvusių sutuoktinių pavardžių nutraukus santuoką ir pasilieka santuokinę pavardę nepažeidžiant LR CK 3.69 str. Atsakovas taip pat sutinka dėl ieškovės santuokinės pavardės pasilikimo po santuokos nutraukimo. Šioje dalyje ieškinio reikalavimas tenkintinas visa apimtimi.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kasacinis teismas pažymėjo, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi. Kadangi ginčo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio šalių sūnaus A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su motina N. P., tenkintinas.

Dėl išlaikymo pareigos vykdymo ir išlaikymo ieškovui nepilnamečiam vaikui priteisimo

Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius). Išlaikymas neturi lėšų kaupimo ar taupymo (nekilnojamojo turto įgijimo, būsto įsigijimo nuosavybės teise ar kt.) tikslo, nors nepaneigiama, kad dalis lėšų gali būti sukaupiama vaiko naudai, taip pat iš teikiamo išlaikymo. Išlaikymas turtu yra išimtinė išlaikymo teikimo forma, nes paprastai teikiamos lėšos reikalingos kasdieniniams einamiesiems išlaikomo nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti teikiamas tėvo dalį suteikiant tiesiogiai vaikui (aprūpinant jį būstu, maistu, reikmenimis pragyvenimui, mokymuisi, lavinimui ir kt.), arba ją natūra ar lėšomis teikiant netiesiogiai – perduodant kitam tėvui, kuris gautą turtą naudoja vaikui išlaikyti. Jeigu išlaikymas nepilnamečiam vaikui tiesiogiai ar netiesiogiai vieno ar abiejų tėvų yra teikiamas, tai jo interesai tuo metu nepažeidžiami. Tai nereiškia, kad jie nebus pažeisti ateityje, arba kad yra nepažeisti kitų asmenų interesai. Jeigu išlaikymo teikimas ateityje nėra garantuotas, tai reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo gali būti tenkinamas, jeigu vaikas dar nesulaukė pilnametystės ar nėra kitų aplinkybių pagal CK 3.194 straipsnio 4 dalį. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra terminuotas. Jos terminas yra nustatytas iki pilnametystės suėjimo ir šis juridinis faktas yra pagrindas nutraukti išlaikymo teikimą (CK 3.194 straipsnio 4 dalis). Šalių sūnus A. P., yra nepilnametis, jis gimęs (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nėra ginčo dėl prašomos priteisti išlaikymo įsiskolinimo ( 120 Eur) sumos bei dėl iš tėvo nuo 2015-05-29 kas mėnesį priteistinos 60 Eur sumos vaiko išlaikymui iki vaikui sueis pilnametystė, todėl tenkindamas reikalavimą šia apimtimi, teismas papildomai nepasisako, o tik įvertina, kad nepilnamečio teisėti interesai nebus pažeisti.

Dėl turto padalijimo

Bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (LRCK 3.88 str. 1d.) .

Teismas, dalindamas šalių santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, vadovaujasi LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta preziumcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, taip pat, atsižvelgiama į jų užsiėmimą, išreikštus pageidavimus, į tai, kuris sutuoktinis realiai naudojasi bendru turtu santuokos nutraukimo metu, Lietuvos Respublikos civilinėje teisėje įtvirtintus protingumo ir teisingumo principus.

Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Minėta, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Ieškovė formuluodama reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą, maksimaliai išlaikė turto balanso proporcijas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalys santuokoje įgijo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė nurodoma 579 Eur. Automobilį prašant priteisti ieškovei, o iš jos atsakovui priteisti 290 Eur kompensaciją, nepažeidžia balanso sampratos ir užtikrina šalių teisių apsaugą. Atsakovas jokių turto dalijimo variantų nepasiūlė.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis), todėl esant bendrajai dalinei sutuoktinių prievolei teismas kiekvieną sutuoktinį įpareigoja įvykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį (Civilinė byla Nr. 3K-P-186/2010). Dalinių šalių prievolių teisinė prigimtis lemia ir sutuoktinių atsakomybės pagal tokias prievoles ypatumus, taip pat šių prievolių likimą padalijant bendrą sutuoktinių turtą.

Bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovas turi prievoles prieš trečiuosius asmenis - E. Š. ir L. K.. Atsakovas su jomis yra susilaukęs vaikų, kurių išlaikymui yra priverstinai priteistos atitinkamos sumos ir yra vykdomas išieškojimas. Šios prievolės savo pobūdžiu nepatenka į bendrų ar dalinių prievolių sampratą, todėl pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Šalims buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl jos nuo bylinėjimosi išlaidų atleistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes.

Po santuokos nutraukimo, šalių nepilnamečio vaiko A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su N. P. a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 2015-05-29 išlaikymą A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 60 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, įpareigojant priteistą sumą pervedinėti į N. P. nurodytą sąskaitą banke.

Priteisti iš atsakovo P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 120 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015-03-28 iki 2015-05-29, skirtą A. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Paskirti N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) turto tvarkytoja.

Priteisti N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį AUDI A6, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 290 Eur kompensaciją už jai atitenkantį automobilį.

Pripažinti asmeninėmis P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis L. K. ir E. Š., kurios išieškomos antstolės I. G. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės raj. apylinkės teismą.