Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant prokurorui Edmundui Bagdonui, gynėjui – advokatui Sergejui Chiminui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1979-05-15 Elektrėnų r., LR pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, Vievyje, (duomenys neskelbtini), teistas: 2013-05-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 3 d. - 4 MGL (520 Lt) bauda; 2014 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 300str. 1 d., subendrinta devyniasdešimties parų arešto bausme, BK 64¹ str. pagrindu bausmė sumažinta vienu trečdaliu, BK 66 str. pagrindu įskaitytos dvi laikinojo sulaikymo paros (nuosprendis neįsiteisėjęs); 2014-12-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. (32 veikos), 182 str. 2 d. (2 veikos), LR BK 63 str. 1 d., 4 d. 65 str. subendrinta bausmė - 3 m. laisvės atėmimo (nuosprendis neįsiteisėjęs); 2015-02-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. (dvi veikos) ir 300 str. 1 d., galutinė bausmė – vieneri metai ir 6 mėnesiai laisvės apribojimo (nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, įgijęs I. V. pasitikėjimą bei jai nurodęs melagingas aplinkybes apie savo motinos mirtį ir jos laidojimui neva reikalingas pinigines lėšas, įkalbėjo I. V. paimti kreditą, po ko, 2013-10-28, apie 14.30 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastarajai apgaulės įtakoje savo vardu paėmus 2000 Lt (579,24 Eur) kreditą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. Ž. šiuos 2000 Lt (579,24 Eur) iš I. V. paėmė neketindamas jų grąžinti. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir naudodamasis I. V. patiklumu, nurodydamas, jog po motinos laidotuvių neturi pinigų susimokėti už gedulo pietus, 2013-10-31, apie 12.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, I. V. apgaulės įtakoje savo vardu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmus dar 2200 Lt (637,16 Eur) kreditą ir šiuos pinigus jam perdavus, pažadėjęs netrukus juos grąžinti, R. Ž., neketindamas jų grąžinti nuo I. V. pasislėpė, taip apgaule savo naudai įgydamas I. V. priklausančius 4200 Lt (1216,40 Eur).

Apklaustas kaltinamuoju R. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta kaip moterį, su kuria jį kelis mėnesius siejo intymūs santykiai. Juodu susitikdavo kavinėse, kartu važiavo į (duomenys neskelbtini). Jis niekada nėra sakęs nukentėjusiajai apie tai, kad mirė jo motina, niekada jos neprašė ir negavo pinigų motinos laidotuvėms ar gedulo pietums. 2013-10-28 jis buvo su I. V. „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre, kuomet ši ėmė vartojimo kreditą savo reikmėms, nes turėjo problemų dėl dukters. Tąkart jis paėmė iš I. V. ne 2000 litų, o tik 200 litų. Šie pinigai buvo skirti trumpalaikei buto nuomai jųdviejų intymiems susitikimams. 2013-10-31 jis buvo su I. V. susitikęs kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tą dieną jokių pinigų iš pastarosios negavo ir nebuvo jokios kalbos apie gedulo pietums reikalingus pinigus. Po to jis su I. V. nustojo bendrauti, nes ji jam atsibodo, jis susirado kitą moterį. Jis buvo davęs nukentėjusiajai raktus nuo savo buto Vievyje, (duomenys neskelbtini), kaip įrodymą, kad ji gali bet kada pas jį lankytis. Nėra sakęs, kad raktai yra nuo buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis naudojosi keliais mobilaus ryšio telefonais, kurių numerių nežino, todėl negali atsakyti, ar byloje esančios SMS žinučių išklotinės iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) yra rašytos iš jo telefono. Tai ne jo rašytos žinutės. Jo nuomone, nukentėjusioji, žinodama, kad jis turi pinigų, jį apkalba siekdama pasipelnyti.

Nukentėjusioji I. V. parodė, kad 2013 metais dirbdama parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susipažino su vyriškiu, vardu R. (pavardės nežino). Su juo buvo kelis kartus susitikusi, bendravo telefonu. Šis vyras dažnai ateidavo į parduotuvę, kurioje ji dirbo, jis tiesiog ją pakalbindavo, o po kurio laiko, kaip ji suprato, iš kažkurio iš jos bendradarbių gavo jos telefono numerį. Ji ištekėjusi, gyvena su vyru ir niekada nėra turėjusi su R. intymių santykių. Ji su R. susitikdavo tik kur nors kavinėje ar mieste, vienas kito namuose jie nėra buvę. 2013 metų spalio mėnesio pabaigoje jųdviejų bendravimas SMS žinutėmis buvo dažnesnis. 2013 metų spalio 28 d., apie 13.00 val. jai paskambinęs R. pasakė, kad mirė jo mama, kad jis turi pasirūpinti laidotuvėmis ir paprašė paskolinti laidotuvėms 2000 Lt. R. kalbėjo labai įtaigiai, žadėjo greitu laiku atiduoti skolą ir ji, geranoriškai sutiko padėti. Netrukus, 14.30 val., R. atvažiavo jos pasiimti prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)" ir jie nuvažiavo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur ji paėmė 2000 Lt greitąjį kreditą iš „(duomenys neskelbtini)" ir jam perdavė pinigus. R. pinigus žadėjo grąžinti iš karto kai gaus pašalpą už mamos laidotuvės. 2013-10-30, apie 11.14 val. R. trumpąja žinute paprašė dar paskolinti 2000 Lt, pasakė, kad jo tėvas kavinėje „(duomenys neskelbtini)" užsakė gedulo pietus, o jis neturi pinigų, be to, kaip užstatą kavinėje jis paliko savo automobilį, pasą, bei vairuotojo pažymėjimą. 2013-10-31 susitikusi su R. „(duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ji paėmė 2200 Lt greitąjį kreditą ir gautus pinigus perdavė R., po ko jie kartu nuvažiavo į kavinę „(duomenys neskelbtini)", esančią (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Į kavinę užėjo kartu, tačiau į antrą aukštą R. nuėjo vienas. Neužilgo R. grįžo ir pasakė, kad atsiskaitė už paslaugas, tačiau reikės palaukti. R., žinodamas, kad apie 15.00 val. ji turi susitikimą, pasakė jai važiuoti ir ji išvažiavo į susitikimą. Po to ji bandė prisiskambinti R., tačiau telefonas buvo išjungtas. Iki šios dienos R. pinigų jai negrąžino. Iš viso ji patyrė 6197,76 Lt (1795 Eur) turtinę žalą, įskaitant greituosius kreditus, administravimo mokesčius, bei palūkanas. Su R. jokios sutarties dėl pinigų skolinimo nepasirašinėjo, nes juo pasitikėjo. Pastarasis jai sakė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo davęs jai raktus nuo buto bei nurodęs telefonspynės kodą. Ji ieškojo R. nurodytu adresu, tačiau telefonspynės kodas netiko ir ji į butą nepateko.

2013-10-28 dienos vaizdo įrašas iš PC “(duomenys neskelbtini)” patvirtina, kad nukentėjusioji minėtą dieną buvo atvykusi su kaltinamuoju R. Ž. į PC “(duomenys neskelbtini)”, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 63-64).

2014-12-15 asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji I. V. atpažino R. Ž., kaip asmenį, kuriam, jo prašymu, ji davė pinigus mamos laidotuvėms (b.l. 52-54).

Nukentėjusioji I. V. pateikė raktus bei savo mobiliojo ryšio telefoną Nokia. Nukentėjusiosios gautų SMS žinučių iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) turinys patvirtina, kad 2013 m. spalio 28-31 dienomis SMS žinučių siuntėjas prašė paskolinti pinigų, pinigų poreikis sietas su motinos laidotuvėmis, buvo nurodomos reikalingos sumos - 2000 Lt, 2200 Lt, taip pat bankai, kuriuose galima paimti greituosius kreditus, siūlyta nuvežti nukentėjusiąją prie bankų skyrių ir parvežti, žadėta skolą netrukus grąžinti (b.l. 33-46). Vilniaus AVPK Vilniaus m. 5 PK VPS PP tyrėjos A. G. 2013-11-12 tarnybiniu pranešimu patvirtinama, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, R. Ž. niekada negyveno (b.l. 22-23).

Iš byloje esančių kaltinamojo R. Ž. asmens duomenų matoma, kad jo motina N. Ž., gim. 1958-07-27 nėra mirusi (b.l. 76).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnis numato atsakomybę už tiesiogine tyčia padaromą nusikalstamą veiką, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo metu užvaldomas svetimas kaltininkui nepriklausantis turtas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, apgaulės suklaidinti, savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui, manydami, kad šis jį gauna teisėtai. Nukentėjusiojo klaidingą apsisprendimą paprastai įtakoja neteisingų duomenų pranešimas, esminių aplinkybių nutylėjimas, kas iš esmės nulemia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, apsisprendimą dėl turto ar teisės į turtą perleidimo

Aptarti – byloje ištirti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami įrodymais, neabejotinai patvirtina turėtą kaltinamojo R. Ž. tyčią, apgaunant nukentėjusiąją I. V., įgyti jos turtą. Įgijęs nukentėjusiosios pasitikėjimą kaltinamasis pamelavo jai apie motinos mirtį ir neva laidotuvėms bei gedulo pietums reikalingus pinigus bei, pasinaudojęs nukentėjusiosios patiklumu, ją įkalbėjęs paimti vartojimo kreditus, per du kartus, 2013-10-28 ir 2013-10-31 užvaldė pastarosios pinigus: 2000 Lt (579,24 Eur) ir 2200 Lt (637,16 Eur), iš viso 4200 Lt (1216,40 Eur) neketindamas jų grąžinti, nes, paėmęs pinigus, kaltinamasis dingo iš nukentėjusiosios akiračio.

Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kurių teisingumą patvirtina kiti jos pateikti duomenys: kaltinamojo atpažinimas asmenų parodymo atpažinti metu kaip asmens, kuris išviliojo iš jos pinigus ( b.l. 52-53), pateiktas apžiūrai mobilaus ryšio telefonas su nukentėjusiosios išsaugotomis jai siųstomis SMS žinutėmis asmens, kurį ji pažinojo kaip „R.“ ir kurį ji atpažino asmenų parodymo atpažinti metu ( b.l. 34-45), taip pat pateikti raktai.

Kaltinamojo R. Ž. parodymai, priešingai, nei nukentėjusiosios I. V., yra prieštaringi, neįtikinami ir nelogiški. Jie teismo vertinami kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo R. Ž. veika teisingai kvalifikuojama pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

R. Ž. teistas ir baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydytas nuo 2014-12-02 iki 2014-12-05, diagnozė: F41.0-panikos sutrikimas(epizodinis paroksizminis bėrimas); G42.1-migrena su aura(klasikinė migrena); Z65.3-problemos, susijusios su kitomis teisinėmis aplinkybėmis. Pagal specialisto išvadą Nr.89TPK-662/2014 kaltinamajam R. Ž. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b.l. 77-128).

R. Ž. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, jis praeityje jau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, kas byloja apie jo nusikalstamo elgesio sistemiškumą ir savanaudiškumą.

Bausmės tikslų kaltinamajam teismas siekia skirdamas arešto bausmę.

I. V. byloje pareiškė 6197,76 Lt (1795 Eur) civilinį ieškinį (b.l. 29-30), kurį sudaro jos paimtų greitųjų kreditų suma, įkaitant palūkanas ir paskolos administravimo mokesčius. Nukentėjusiosios gautų vartojimo kreditų dydis įrodytas byloje esančia 2013-10-31 vartojimo kredito sutartimi Nr. PS-004646 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2200 Lt (637,16 Eur) kredito suteikimo (b.l. 59) ir 2013-10-28 vartojimo kredito sutartimi su UAB (duomenys neskelbtini) per vartojimo kredito tarpininką – UAB „(duomenys neskelbtini) prekybos centras“ 2000 Lt (579,24 Eur) sumai. ( b.l. 61).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti reiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika tiesiogiai padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Tad, atlyginama tik tokia žala, kuri yra kaltininko nusikalstamos veikos padarinys. Baudžiamosiose bylose gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai, o ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėjami civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-240/2009, 2K-301/2012). Kaltinamieji baudžiamajame procese atsako tik už tą apgaule įgyto turto dalį, kurios neketino grąžinti. Kiti civilinių ieškovų turtiniai reikalavimai, t. y. palūkanos, delspinigiai, administravimo ir kiti mokesčiai ir išlaidos yra civilinio pobūdžio, jie kyla iš paskolos sutarčių, todėl baudžiamajam procese nenagrinėtini. Baudžiamajame procese yra priteisiama tik tiesioginė nusikalstama veika padaryta žala, kai tuo tarpu civilinės teisės normos įpareigoja asmenis elgtis rūpestingai ir apdairiai, kiek atitinkamomis sąlygomis tai yra įmanoma. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji (civilinė ieškovė) I. V. nesilaikė šių principų, pasirašinė dvi paskolos sutartis ir prisiėmė sau naujus skolinius įsipareigojimus kaltinamajam dar neįvykdžius pažado dėl prieš tai paimtos paskolos grąžinimo.

Civilinei ieškovei (nukentėjusiajai) I. V. priteisiamos tik neteisėtai iš jos užvaldytų paskolų sumos, iš viso 1216,40 Eur ( 4200 Lt).

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-308str.

nusprendė:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti šešiasdešimties parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Išieškoti iš R. Ž. 1216,40 Eurų (vieną tūkstantį du šimtus šešiolika eurų ir 40 centų) turtinės žalos atlyginimo I. V. naudai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę nuteistajam palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus R. Ž. suimti ir nukreipti arešto bausmei atlikti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Daiktinį įrodymą – trijų raktų ryšulį su pakabuku, saugomus Vilniaus apskrities VPK pagal 2014-12-16 kvitą B serija BBB Nr. 6PK000441, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.