Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorija 35.4; 36.1; 42.9; 121.1; 121.15; 121.21

2008 m. gruodžio 31 d.

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, bylos šalims nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1463-584/2007 pagal ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovui UAB „Baltijos žuvys“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Spręsdamas ieškovui priteistinos skolos už uosto rinkliavas bei patarnavimus dydžio klausimą, teismas nustatė, kad šalys yra sudarę sutartį Nr. 20-2006-171, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti paslaugas ir patarnavimus atsakovui, o šis įsipareigojo apmokėti ieškovui už suteiktas paslaugas bei mokėti uosto rinkliavas (b.l.5-6). Iš byloje esančių rašytinų įrodymų (b.l.13-15, 18-20, 23-25, 27-29, 31, 34) teismas nustatė, kad atsakovo laivams „IEVA“ ir „LBB-1124“ buvo teiktos paslaugos pagal šią sutartį, tačiau atsakovas už jas neatsiskaitė ir rinkliavų nesumokėjo. Atsižvelgdamas į LR pridėtinės vertės įstatymo 43 str. 4 d. (kad paslaugos, reikalingos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems transportiniams ir žvejybiniams laivams ar jų kroviniams tiesiogiai aptarnauti ir tiesioginiams jų poreikiams tenkinti, už suteiktus tiekimus apmokestinami 0 PVM tarifu) bei tai, kad laivo „Ieva" paskirtis - žuvies pervežimas, o laivo LBB-1124 – žvejybinis (b.l.53-54), teismas nusprendė, kad ieškovas pridėtinės vertės mokestį atsakovui skaičiuoja nepagrįstai, todėl ieškovo paskaičiuotą pridėtinės vertės mokesčio sumą išskaitė iš ieškovo reikalaujamos priteisti 8 360,94 Lt skolos, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 7 085,15 Lt skolos už uosto rinkliavas bei patarnavimus (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.205 str., 6.256 str. 1 d.).

Spręsdamas ieškovui priteistinų delspinigių dydžio klausimą, teismas nustatė, jog pagal tarp šalių sudarytą 2006-02-03 sutartį Nr. 20-2006 171 Dėl atsiskaitymo už uosto rinkliavas ir teikiamus patarnavimus, atsakovas, neapmokėjęs sąskaitos nustatytu terminu, įsipareigojo mokėti ieškovui 0,2 dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos sumos. Kadangi tokia delspinigių suma prilygtų 73 proc. metinių palūkanų, teismas sprendė, kad sutartyje nustatytos netesybos yra baudinio pobūdžio. Kadangi CK 6.71 – 6.75 straipsniai, reglamentuojantys netesybas, skirtingai nei 1964 m. CK, baudinių netesybų nenumato, teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovo priteistinų delspinigių dydis, vadovaujantis CK 6.210 str. bei tuo, kad atsakovas teismo posėdyje sutiko su ieškovui priteistina 379,05 Lt delspinigių suma, mažintinas iki 379,05 Lt delspinigių. Kartu teismas pažymėjo, jog, tenkindamas šią ieškinio dalį dalinai, atsižvelgia ir į tai, kad ieškovo atstovas, teismo posėdyje aiškindamas ieškovo skaičiuojamų delspinigių susidarymo mechanizmą, nurodė, jog delspinigius skaičiuoja ir už tas sąskaitas faktūras, už kurias įsiskolinimas yra jau priteistas, tačiau atsakovas tų teismo sprendimų yra neįvykdęs. Susipažinęs su bylų sistema Liteko, teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-15359-658/2006, 2006-11-27 priėmus sprendimą už akių, ir civilinėje byloje Nr. 2-9897-199/2007, 2006-07-05 priėmus sprendimą už akių, iš atsakovo yra priteistas įsiskolinimas pagal tas pačias PVM sąskaitas-faktūras, kurios yra nurodytos ir ieškovo pateiktose delspinigių paskaičiavimo pažymose šioje byloje. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas, skaičiuodamas atsakovui delspinigius už teismų sprendimais priteistus įsiskolinimus, kai teismo sprendimais taip pat yra priteista ir 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra nesąžiningas atsakovo atžvilgiu pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 4 d.).

Apeliaciniu skundu (b.l.141-143) ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą pakeisti, ieškovo ieškinį visiškai patenkinti ir iš atsakovo priteistiną skolą už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavas padidinti iki 8 360,94 Lt, priteistinus delspinigius padidinti iki 7 581,16 Lt, bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) teismas, konstatuodamas, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2005-10-12 rašte Nr. (18.3-31-2)-R-9225 „Dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo laivų tiesioginio aptarnavimo paslaugoms (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 43 str. nuostatų paaiškinimo)" (b.l.120-121) nurodyti išaiškinimai netaikytini, įsiterpė į viešojo administravimo santykių sritį, tokiu būdu pažeisdamas CK 1.1 str. 2 d. nuostatas bei nukrypdamas nuo LAT formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (LAT 2007-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007);

2) Lietuvos Respublikos jūrų laivų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005-07-04 įsakymu Nr. 3-301 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registravimo taisyklių patvirtinimo" 23 p. bei Lietuvos Respublikos laivų registravimo žvejybos laivų rejestre, licencijų žvejybos laivams išdavimo, valdymo ir atšaukimo taisyklių, patvirtintų Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2006-01-30 įsakymu Nr. VI-6 „Dėl Lietuvos Respublikos žvejybos laivų registravimo žvejybos laivų rejestre ir licencijų žvejybos laivams taisyklių" 5 p. nustato, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 str. 9 d., 6 str. 1 d., 8 str. 1 d., Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2 str. 6 d., 4 str. žvejybiniai laivai privalo būti registruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre bei Žvejybos laivų rejestre ir priskirti prie jūrų žvejybos laivų. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau –PVMĮ) 56 str. 3 d. nustato, kad PVM mokėtojas privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad įvyko šiame skyriuje nurodytas prekių tiekimo, prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės arba paslaugų teikimo sandoris. Atsakovas pagal PVMĮ 56 str. 3 d. nepateikė dokumentų, įrodančių pridėtinės vertės mokesčio 0 procentų tarifo taikymą, iki ieškinio padavimo teismui pretenzijų dėl pridėtinės vertės mokesčio skaičiavimo ieškovui nereiškė, išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų negrąžino ir įgijo teisę pagal šias PVM sąskaitas-faktūras į PVM atskaitą, todėl teismas nepagrįstai atleido atsakovą nuo pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo;

3) teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo reikalaujami delspinigiai yra baudinio pobūdžio, priskaičiuoti nuo priteisto įsiskolinimo. Nuo tinkamai vykdomų atsakovo prievolių priklauso normalus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto darbas ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ūkinė veikla, todėl pagal LAT 2005-06-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2005 suformuotą teisės taikymo praktiką darytina išvada, kad sutartas 0,2 procentų delspinigių dydis sutartiniuose santykiuose laikytinas normaliu ir pateisinamu. Atsakovas, praleidęs sutartyje numatytą atsiskaitymų terminą, naudojosi ieškovui priklausančiais pinigais, todėl pagal LAT 2005-06-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2005 suformuotą teisės taikymo praktiką darytina išvada, kad prašomi priteisti delspinigiai a priori laikomi minimaliais ieškovo nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). LAT 2000-06-05 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-643/2000 išaiškino, kad delspinigius daugiau kaip už šešis mėnesius galima priteisti, jeigu bendra tvarka pareiškiamas ieškinys (ar papildomas ieškinys toje pačioje byloje) dėl delspinigių priteisimo už naują laikotarpį. Delspinigius priteisti galima tik už laikotarpį iki pagrindinės prievolės įvykdymo. LAT 2006-01-16 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-31/2006 išaiškino, jog ta aplinkybė, kad kitose civilinėse bylose iš atsakovo yra priteista nemaža delspinigių suma, pati savaime nėra pagrindas atmesti ieškinį dėl delspinigių už ieškovo prašomą laikotarpį priteisimo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, atsižvelgiant į netesybų prigimtį, jos yra priteisiamos kreditoriui iš skolininko tuo atveju, jeigu pagrindinė prievolė yra neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (nagrinėjamos bylos atveju - nesumokėta arba ne laiku sumokėta uosto rinkliava). Nustačius, kad skolininkas laiku nesumokėjo uosto rinkliavos, delspinigiai gali būti skaičiuojami ir už naują laikotarpį. Kadangi atsakovas nebuvo įvykdęs pagrindinės prievolės, todėl ieškovas turėjo teisę skaičiuoti delspinigius už naują laikotarpį ir reikalauti šių delspinigių apmokėjimo.

Atsakovas UAB „Baltijos žuvys“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 1997 10 08 sudarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 5/97ž, kuria ieškovas išnuomojo atsakovui 895 m² uosto žemės plotą, (b.l.67-68). 2001 04 30 sutartimi 20-65/2001ž-499 (b.l.11), ieškovas ir atsakovas pakeitė sutarties punktą dėl nuomos kainos, pagal kurį atsakovas įsipareigojo sumokėti už nuomojamą sklypą 1 342,50 Lt mokestį už metus (b.l.12). Ieškovas ir atsakovas yra sudarę 2006 02 03 sutartį Nr. 20-2006-171 Dėl atsiskaitymų už uosto rinkliavas ir teikiamus patarnavimus, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti paslaugas ir patarnavimus atsakovui, o šis įsipareigojo apmokėti ieškovui už suteiktas paslaugas bei mokėti uosto rinkliavas. Šalys sutartyje numatė atsiskaitymo terminus ir sankcijas dėl sutarties pažeidimo (b.l.5-6).

Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to ar ieškovas pagrįstai skaičiuoja pridėtinės vertės mokestį atsakovui už suteiktas paslaugas bei uosto rinkliavas, bei dėl delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, jog atsakovui priklausančio laivo „Ieva" paskirtis - žuvies pervežimas, o laivo LBB-1124 – žvejybinis (b.l.53-54). LR pridėtinės vertės įstatymo 43 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, jog kad paslaugos, reikalingos minėto straipsnio 1 dalyje nurodytiems transportiniams ir žvejybiniams laivams ar jų kroviniams tiesiogiai aptarnauti ir tiesioginiams jų poreikiams tenkinti, už suteiktus tiekimus apmokestinami 0 PVM tarifu. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovas be teisinio pagrindo skaičiavo ieškovui pridėtinės vertės mokestį nuo suteiktų patarnavimų ir skaičiuojamų uosto rinkliavų, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė pagrįstai. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo motyvu, jog Kauno miesto apylinkės teismas, byloje konstatavęs, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2005-10-12 rašto Nr. (18.3-31-2)-R-9225 „Dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo laivų tiesioginio aptarnavimo paslaugoms (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 43 str. nuostatų paaiškinimo)" nurodyti išaiškinimai netaikytini, įsiterpė į viešojo administravimo santykių sritį. LR CPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas administracinio akto teisėtumo klausimas, todėl teismas, spręsdamas šalių ginčą, nesprendė klausimų, susijusių su viešo administravimo aktais. Be to įstatymų leidėjas yra suteikęs teismui įstatymų aiškinimo funkcijas, todėl teismas pagrįstai ir teisingai aiškino ir taikė poįstatyminį aktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2005-10-12 raštą Nr. (18.3-31-2)-R-9225 „Dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo laivų tiesioginio aptarnavimo paslaugoms (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 43 str. nuostatų paaiškinimo)" (LR CPK 4 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo motyvais, kuriuose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi mažinti ieškovui priteistinus delspinigius. delspinigius skaičiuoja ir už tas sąskaitas faktūras, už kurias įsiskolinimas yra jau priteistas, tačiau atsakovas tų teismo sprendimų yra neįvykdęs. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdžio metu nustatė, kad ieškovas delspinigius skaičiuoja ir už tas sąskaitas faktūras, už kurias įsiskolinimas yra jau ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistas (civilinėje byloje Nr. 2-15359-658/2006 ir civilinėje byloje Nr. 2-9897-199/2007), tačiau atsakovas tų teismo sprendimų yra neįvykdęs. Kauno miesto apylinkės teismas padarė pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis išvadą, kad ieškovas, skaičiuodamas atsakovui delspinigius už anksčiau teismų sprendimais priteistus įsiskolinimus, kai teismo sprendimais taip pat yra priteista ir 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra nesąžiningas atsakovo atžvilgiu pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas yra suteikęs teismui diskrecijos teisę sumažinti kreditoriaus reikalaujamas netesybas, jei jos aiškiai, vertinant neįvykdytos pagrindinės prievolės apimtį, per didelės (LR CPK 6.258 str. 3 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pagrindinės prievolės ir reikalaujamų delspinigių dydį, įvertinusi tas faktines aplinkybes, kad atsakovo neįvykdyta prievolė yra nedidelė tik 8695 litai, atsižvelgdama į šalių turtinę padėtį (ieškovo apyvartą ir tai, kad atsakovas turi tik du laivus), sprendžia, kad pirmosios instancijos pagrįstai sprendė netenkinti viso ieškinio dalyje dėl 7581 lt delspinigių sumos priteisimo.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 12 13 sprendimą palikti nepakeistą.