Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2002 m. birželio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 118 straipsnio 4 dalį - 10 metų laisvės atėmimo. 2003 m. spalio 6 d. Kauno apygardos teismas veiką perkvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį ir paskirtą bausmę sumažino iki 8 metų laisvės atėmimo;

2) 2010 m. gegužės 3 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį - 15 MGL bauda. 2010 m. gruodžio 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista į 90 val. atlikti viešųjų darbų, įpareigojant darbus atlikti per 6 mėn. nuo nutarties įsiteisėjimo, dirbant kiekvieną mėnesį po 15 val.;

3) 2010 m. lapkričio 11 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta - 19 MGL bauda;

4) 2011 m. rugsėjo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį - 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalies pagrindu paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams ir 19 MGL bauda;

5) 2015 m. rugsėjo 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant per paskirtos bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 19 MGL ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per paskirtos bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir 19 MGL (715,36 Eur) dydžio baudą, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

6) 2018 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės tesimo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 9 mėnesiams laisvės apribojimo: įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo su 2015 m. rugsėjo 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėta 19 MGL (715,36 Eur) dydžio bauda ir paskirta subendrinta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės apribojimo: įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir 19 MGL (715,36 Eur) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2020 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės tesimo Kaišiadorių rūmų nutartimi Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neišieškota 715,36 Eur bauda pakeista į 119 valandų viešųjų darbų ir įpareigotas juos atlikti per keturis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai dirbant ne mažiau 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. 2022 metų birželio 26 dieną laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 18.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia rankomis sudavė nukentėjusiajam V. Š. ne mažiau kaip penkis smūgius į dešinės pusės šoną bei veido sritį, tuo nukentėjusiajam V. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą S. Š. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2022 m. birželio 26 d. jis kapojo malkas ir trise išgėrė šešis butelius alaus, tačiau nesijautė girtas. Po to su sugyventine ėjo pas pusbrolį ir eidamas pastebėjo lauke prie namo sėdinčią neblaivią V. S.. Kadangi prieš kelis mėnesius jis pas ją buvo palikęs grybavimo peiliuką, prašė V. S. jį atiduoti ir vartojo necenzūrinius žodžius. Į V. S. namą užėjęs nei jis, nei sugyventinė nebuvo ir nukentėjusiojo nemušė. Paaiškino, kad nukentėjusiojo anksčiau nėra matęs ir jo nepažįsta. Mano, kad nukentėjusįjį galėjo sumušti V. S. sūnus, kuris prieš kelias dienas buvo sugrįžęs iš užsienio, o po to dingo.

Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK reagavimo skyriaus tyrėjo V. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-06-26 apie 18 val. 42 min. patruliuojant nustatytame maršrute, Kaišiadorių r., r. š. „ (duomenys neskelbtini)“, kartu su Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK RS tyrėja S. S., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš 7 min. pažįstamas atėjo neblaivus trenkė sugyventiniui į veidą, kaklą. Dusina vyrą 62 m. Išeidamas pagrasino, kad padegs namus. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja V. S., gim.(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad viskas vyko pas ją namuose, kuomet buvo kambaryje kartu su savo draugu V. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Pas ją atėjęs iš matymo pažįstamas vyriškis S. Š. konfliktavo žodžiu dėl peilio, apie kurį pranešėja nieko nežino, tuomet V. Š. pradėjo moterį ginti. S. Š. kumščiu sudavė 4-5 kartus į krūtinę ir šonkaulius. Ir iš karto pasišalino. Tuomet pranešėja paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Atvykę greitosios med. pagalbos medikai V. Š. išvežė į Kauno klinikas, nes šis pradėjo skustis sveikatos sutrikimas. Kadangi V. Š. yra Kauno klinikose su juo nepavyko atlikti procesinių veiksmų, tikslinga patikslinti įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 124-125). Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas S. Š. dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam V. Š., pasitvirtino. Kaltinamasis S. Š. veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į fiziškai silpnesnio nukentėjusiojo sveikatą ir norėjo taip veikti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. Š. aiškinimas, kad jis 2022 m. birželio 26 d. laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 18.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, nesudavė nukentėjusiajam V. Š. smūgių į dešinės pusės šoną bei veido sritį neatitinka tikrovės ir vertinamas kaip siekimas išvengti atsakomybės.

Teismas kritiškai vertina liudytojos J. T. duotus parodymus ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu, kad kaltinamasis S. Š. nesudavė nukentėjusiajam smūgių, kaip norą padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės. Jos duotus parodymus paneigia nukentėjusiojo V. Š., liudytojos V. S. parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymnai.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad S. Š. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam V. Š. yra pilnai įrodyta ir tai visiškai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis S. Š. panaudodamas prieš nukentėjusįjį V. Š. fizinį smurtą – ne mažiau kaip penkis kartus suduodamas kumščiu nukentėjusiajam V. Š. į dešinės pusės šoną ir veidą sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad nukentėjusiajam V. Š. fizinį skausmą sukėlė be jokios priežasties, nukentėjusiajam miegant, smurtiniai veiksmai pasireiškė kumščiu suduodant smūgius nukentėjusiajam į dešinį šoną ir veidą, kas rodo, kad kaltinamasis tuo momentu buvo neigiamai nusistatęs prieš nukentėjusįjį V. Š. ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę, nurodydamas, jog buvo tik žodinis konfliktas su nukentėjusiuoju, smūgių kumščiu nukentėjusiajam V. Š. nesudavė, tačiau ištirti įrodymai: nukentėjusiojo V. Š., liudytojos V. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, V. S. tarnybinis pranešimas, kitų objektų apžiūros protokolai, Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis S. Š. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. Š.. Teismas neturi pagrindo nesiremti nukentėjusiojo V. Š., liudytojos V. S. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, nes jie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami S. Š. kaltei dėl fizinio skausmo sukėlimo V. Š. pagrįsti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. Š. įtarime buvo nurodyta kaip sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ikiteisminio tyrimo metu S. Š. alkoholio kiekio matuokliu nebuvo tikrinamas neblaivumas po įvykio ar vėliau. Todėl teismas laiko, kad nebuvo surinkta įrodymų, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamasis S. Š. 2022 metų birželio 26 dieną laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 18.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia rankomis sudavė nukentėjusiajam V. Š. ne mažiau kaip penkis smūgius į dešinės pusės šoną bei veido sritį, tuo nukentėjusiajam V. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo S. Š. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam V. Š. visiškai įrodyta ir kaltinamojo veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laikytina kvalifikuota ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Skiriant bausmę kaltinamajam S. Š., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis).

Skiriant bausmę kaltinamajam S. Š. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo S. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59, 60 straipsniai). Kaltinamasis S. Š. anksčiau teistas šešis kartus, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 163-167), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės grupei (t. 1, b. l. 195), Pravieniškių seniūnija rašytinių gyventojų nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (t. 1, b. l. 193). Paskutiniu teismo nuosprendžiu kaltinamajam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau ji poveikio nepadarė, nes atlikęs paskirtą bausmę, kaltinamasis vėl padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam skirtina mažesnė už vidutinio dydžio laisvės atėmimo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą minimaliam terminui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu, S. Š. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo parodyto pasitikėjimo. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu S. Š. skirtini Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte, 8 punkte numatyti įpareigojimai: per bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam S. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. Š. pareiškė 200 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b. l. 34).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo S. Š. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis V. Š. patyrė fizinį skausmą, dėl ko jis be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusiojo V. Š. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajam buvo diagnozuota krūtinės ląstos sumušimas, tracheostomos funkcijos sutrikimas. Nukentėjusysis dėl to tam tikrą laiką jautė skausmą, dėl to patyrė nepatogumus ir diskomfortą. Kaltinamojo veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas, Kauno klinikose jam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Dėl to buvo sumažėjusios ir jo bendravimo bei kitos veiklos galimybės. Taigi yra duomenys apie nukentėjusysis buvo patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus.

Taigi, įvertinus tai, kad dėl smūgių sudavimo nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau jis jautė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus todėl yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys 200 eurų neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes V. Š. sveikatai ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 191,30 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 94-95). Ieškinys pareikštas dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiajam V. Š. suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis LSMU ligoninės Kauno klinikose. Kaip nurodyta ieškinyje, informacinės sistemos duomenimis, nukentėjusiajam V. Š. 2022 m. birželio 26 d. LSMU ligoninės Kauno klinikose suteiktos paslaugos: atlikta kompiuterinė tomografija, stebėjimo paslauga dėl tracheostomos funkcijos sutrikimo. Už paciento gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 191,30 eurų sumą. Civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo S. Š..

Daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: CD diskas su garso įrašu, CD diskas su vaizdo kameros įrašu, esantys baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje (Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendžia:

S. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7 punkto, 8 punkto pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės atidėjimo laiką: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Nukentėjusiojo V. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti ir priteisti S. Š. nukentėjusiojo V. Š. naudai 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai solidariai iš kaltinamojo S. Š. 191,30 eurą (vieno šimto devyniasdešimt vieno euro 30 ct) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: CD diską su garso įrašu, CD diską su vaizdo kameros įrašu, esančius baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).