- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-15
- Bylos Nr.
- eI2-1546-776/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00416-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Erminijus Baziulis, Gitana Butrimaitė, Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gitanos Butrimaitės ir Giedrės Kairienės,
atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovei Agnei Užkuraitytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau– ir VSDFV Panevėžio skyrius) 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. VPE_SP6E-241 „Dėl atsisakymo A. M. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau– ir Fondo valdyba) 2023 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-6253 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. VPE_SP6E-241“ (toliau– ir Fondo valdybos sprendimas), bei įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių pareiškėjui A. M. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.
Pareiškėjas A. M. skunde nurodė ir teismo posėdžio metu jo atstovas paaiškino, kad Sprendimu nuspęsta neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, kadangi jis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-05199-20 (toliau - ir Baudžiamasis įsakymas) buvo nuteistas už nusikaltimo padarymą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas dirbo Vilniaus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ugniagesio gelbėtojo pareigose ir už tyčinio nusikaltimo padarymą, jam buvo atsisakyta skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nes nuteistiesiems už tyčinius nusikaltimus pareigūnų ir valstybinė karių pensija neskiriama. Su Sprendimu nesutiko ir jį apskundė Fondo valdybai. Fondo valdybos sprendimu skundas buvo atmestas. Sprendimas ir Fondo valdybos sprendimas yra nepagrįsti, nes Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu nebuvo konstatuota, kad jis padarė būtent tyčinį, o ne neatsargų nusikaltimą, tai yra jis nėra nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teismui nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėjas savo skunde teigia, kad Baudžiamajame įsakyme nėra teismo konstatuota, kad jis padarė tyčinį nusikaltimą. Bet Baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad jis padarė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, Baudžiamajame įsakyme yra nurodyta nusikalstamos veikos kaltės forma – tyčia. Pareiškėjas per nustatytą terminą Baudžiamojo įsakymo neapskundė. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kad pareiškėjas, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą, neatitinka pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo sąlygų ir ši valstybinė pensija jam nebuvo paskirta. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau - ir Pensijų įstatymas) 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Pensijų įstatyme nenumatyta jokių išimčių dėl minėtos normos taikymo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teismui nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas yra teistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nėra. Pareiškėjas skundo reikalavimus iš esmės grindžia teiginiu, kad minėtą nusikalstamą veiką jis padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo ir nurodo, kad Baudžiamajame įsakyme teismas nėra konstatavęs, kad pareiškėjas padarė būtent tyčinį, o ne neatsargų nusikaltimą, todėl „abejonė ar pareiškėjas buvo nuteistas už tyčinį ar neatsargų nusikaltimą turi būti aiškinama pareiškėjo naudai“. Pareiškėjo manymu, turi būti laikoma, kad jis padarė neatsargią nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir todėl jis įgyja teisę į pareigūnų pensiją. Pažymėtina, kad Baudžiamojo įsakymo dėstomojoje dalyje yra nurodyta, kad „A. M. padarė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui“. Taigi, pareiškėjo teiginys, esą nusikalstamą veiką jis padarė dėl neatsargumo, tėra niekuo nepagrįsta asmeninė pareiškėjo nuomonė.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. VPE_SP6E-241 „Dėl atsisakymo A. M. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-6253 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. VPE_SP6E-241“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-05199-20 buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. TE-7-207, kaip savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalis). VSDFV Panevėžio skyrius Sprendimu atsisakė skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pareiškėjui kaip nuteistam už tyčinio nusikaltimo padarymą asmeniui. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, jį apskundė Fondo valdybai. Fondo valdybos sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas. Nesutikdamas su Fondo valdybos sprendimu pareiškėjas pateikė skundą teismui.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimas ir mokėjimas reglamentuojamas specialiuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme ir šį įstatymą įgyvendinančiame bei detalizuojančiame poįstatyminiame teisės akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtintuose Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose.
Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams: 1) ištarnavusiems vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje, Vadovybės apsaugos tarnyboje 25 ir daugiau metų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pareigūnus ir karius; 2) ištarnavusiems prokuratūroje 20 ir daugiau metų ir sukakusiems Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių; 3) pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, susijusių su tarnyba; 4) atleistiems dėl sveikatos, kai yra žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, ir ištarnavusiems vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje, Vadovybės apsaugos tarnyboje 5 ir daugiau metų; 5) sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių) ir ištarnavusiems vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje, Vadovybės apsaugos tarnyboje 5 ir daugiau metų. Pensijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams, dėl pačių kaltės pašalintiems iš vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos, Vadovybės apsaugos tarnybos, valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 25 ar daugiau metų ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra ištarnavę 25 ar daugiau metų ir yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių), išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus.
Bylos duomenimis pareiškėjas formaliai atitiko Pensijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytą sąlygą. Tačiau Pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama.
Teismas pažymi, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo klausimus, 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į valstybės tarnybos specifiką, taip pat gali nustatyti, kad pareigūnams, inter alia šiurkščiai pažeidusiems Konstituciją ar įstatymus, sulaužiusiems priesaiką, padariusiems tyčinį nusikaltimą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Įstatymų leidėjas pasinaudojo minėta galimybe ir Pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtino nuostatą kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Tai yra, įstatymų leidėjas Pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatė imperatyvią pareigūno valstybinės pensijos skyrimo sąlygą – nebūti nuteistam už tyčinių nusikaltimų padarymą.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už nusikaltimo padarymą. Pareiškėjas tik ginčija aplinkybę, kad jis yra nuteistas būtent už tyčinio nusikaltimo padarymą, ir teigia, jog Baudžiamajame įsakyme Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai nepasisakė dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos tyčios ar neatsargumo pobūdžio. Bet toks pareiškėjo argumentas atmestinas kaip neatitinkantis nustatytų faktinių aplinkybių, nes Baudžiamajame įsakyme Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai konstatuoja, kad pareiškėjas „padarė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui“.
Taigi, pareiškėjas Baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, ir ši aplinkybė buvo teisėtas ir pakankamas pagrindas atsisakyti pareiškėjui skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal Pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalį.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. VPE_SP6E-241 „Dėl atsisakymo A. M. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. (18.2E) I-6253 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. VPE_SP6E-241“ yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo. Netenkinus prašymo panaikinti Sprendimą ir Fondo valdybos sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.
Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmetamas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atmesti kaip nepagrįstą.
A. M. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.