- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-04
- Bylos Nr.
- I-922-362/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00400-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius (pran.), Laisvutė Kartanaitė, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo
- Trečiasis asmuo
- žemės ūkio bendrovės „Agrowill Žadžiūnai“, valstybės įmonės Registrų centro
- Kategorijos
- 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Arvydo Martinavičiaus, kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus,
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens žemės ūkio bendrovės „Agrowill Žadžiūnai“ atstovei advokatei A. M.,
nedalyvaujant pareiškėjui V. P., trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo ir valstybės įmonės Registrų centro sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013-12-16 sprendimą Nr. csprl-1 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“; panaikinti VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2013-10-03 sprendimą įrašyti kiemo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į nekilnojamojo turto kadastrą; panaikinti daiktinių teisių į kiemo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją, atliktą 2013-10-03.
Skunde pareiškėjas ir pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjui V. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). VĮ Registrų centro Šiaulių filialas 2013-10-03 neteisėtai ir pažeidžiant teisinį reglamentavimą pareiškėjui V. P. nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė naują nekilnojamojo turto kadastro objektą – kiemo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kiemo aikštelė), ir šios Kiemo aikštelės bendrasavininkais įregistravo pareiškėją V. P. ir RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ (toliau – Teritorinio registratoriaus sprendimai). Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Teritorinio registratoriaus sprendimu, 2013-10-31 pateikė VĮ Registrų centrui skundą dėl VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2013-10-03 sprendimo ir inžinerinio statinio teisinės registracijos panaikinimo. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi V. P. skundą, 2013-12-16 priėmė sprendimą Nr. csprl-1 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (toliau – Centrinio registratoriaus sprendimas), kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo 2013-10-31 skundą ir paliko galioti Teritorinio registratoriaus sprendimus.
Nurodė, kad pareiškėjui naudojantis VĮ Registrų centro teikiama savitarnos paslauga 2013-10-02 tapo žinoma, kad VĮ Registrų centro Šiaulių filialas pareiškėjui V. P. priklausančio Žemės sklypo registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) būklę pakeitė į „tvarkomas“ ir 2.6 punkte pažymėjo, kad yra formuojamas naujas nekilnojamojo turto kadastro objektas – Kiemo aikštelė. Pažymėjo, kad V. P. nuo 1999-08-03 yra vienintelis Žemės sklypo savininkas, todėl dar 2000-10-30 pareiškėjas V. P. iš Žadžiūnų ŽŪB (dabar RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“), atstovaujamos A. Ž., pajaus grąžinimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į visą kada nors RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ turėtą asfaltuotą Kiemo aikštelę, esančią Žemės sklype. Pareiškėjas, siekdamas užkirsti kelią bet kokiems neteisėtiems veiksmas su jo nuosavybe, 2013-10-03 VĮ Registrų centro Šiaulių filialui kaip vienintelis Žemės sklypo ir Kiemo aikštelės savininkas pateikė prašymą dėl nuosavybės teisės į Kiemo aikštelę įregistravimo, pateikė Kiemo aikštelės nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus ir informavo VĮ Registrų centro Šiaulių filialą, kad yra vienintelis Žemės sklypo ir jame esančios Kiemo aikštelės savininkas.
VĮ Registrų centro Šiaulių filialas 2013-10-03 įrašė Kiemo aikštelės kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistravo pareiškėjo nuosavybės teisę į 1000/3821 dalį Kiemo aikštelės ir RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ nuosavybės teisę į 2821/3821 dalį Kiemo aikštelės, t. y. Teritorinis registratorius pripažino pareiškėją ir RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ bendrasavininkais.
Pareiškėjo V. P. įsitikinimu, VĮ Registrų centro Šiaulių filialas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. 1 p., 3 p., 4 p. ir 5 punktų pagrindu privalėjo atsisakyti įrašyti Kiemo aikštelės kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, o vadovaujantis NTRĮ 29 str. 1 p., 6 p. ir 8 punktų pagrindu VĮ Registrų centro Šiaulių filialas taip pat privalėjo atsisakyti įregistruoti RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ nuosavybės teisę į Kiemo aikštelę. Taip pat pareiškėjas nurodo, jog vadovaujantis NTKĮ 5 str. 2 d. 4 punktu, atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu negali būti statinys, kurio statybai ar rekonstravimui nereikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį. Pažymėjo, kad Kiemo aikštelė yra II grupės nesudėtingas statinys, todėl sistemiškai aiškinant LR statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p. ir 23 str. 1 d. 4 punkto nuostatas, taip pat atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 14 punktą ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 10 priedo 3.2 punktą, darytina vienareikšmiška išvada, kad Kiemo aikštelė laikoma nesudėtingu statiniu, kurio statybai ar rekonstravimui nereikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį.
Pagal NTKĮ 13 str. 2 dalį, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Šiuo atveju Teritoriniam registratoriui RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ nepateikė jokių oficialių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ galėtų būti Kiemo aikštelės savininkas. Priešingai, RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ kartu su prašymu įrašyti Kiemo aikštelės kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, VĮ Registrų centro Šiaulių filialui pateikė tik 1993-06-01 pajaus grąžinimo aktą, kuriame nurodyta tik tai, kad Žadžiūnų ŽŪB 1993-06-01 balanse yra apskaitytas „esfaltas“. Tačiau iš šio dokumento neįmanoma objektyviai identifikuoti, kad RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ galėtų būti būtent Kiemo aikštelės savininkas. RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ nepateikė jokių kitų oficialių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ galimai yra Kiemo aikštelės savininkas (NTKĮ 13 str. 2 d., 14 str. 1 p.). Remiantis NTKĮ 14 str. 3 punktu, dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą privalo sutapti su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis. Tačiau iš RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ pateikto 1993-06-01 pajaus grąžinimo akto neįmanoma nustatyti Kiemo aikštelės kadastrinių duomenų (akte nėra nurodytas nei „Esfalto“ adresas, plotas, tūris ir kiti parametrai), todėl toks RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ pateiktas 1993-06-01 pajaus grąžinimo aktas neatitinka NTKĮ 14 str. 3 punkte įtvirtinto reikalavimo, kad dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą privalo sutapti su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis.
Išvadą, kad VĮ Registrų centro Šiaulių filialas NTKĮ 14 str. 1 p. pagrindu privalėjo atsisakyti tenkinti RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ prašymą įrašyti Kiemo aikštelę į nekilnojamojo turto kadastrą, patvirtina vien jau ta aplinkybė, kad Kiemo aikštelė yra ne RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“, bet pareiškėjui V. P. nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype. Vadovaujantis LR statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 punktu, būtent Žemės sklypo savininkas turi statytojo teisę. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypo, kuriame yra Kiemo aikštelė, savininkas yra būtent pareiškėjas V. P. ir vadovaujantis LR statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 punktu, RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ privalomai turėjo gauti bei pateikti Teritoriniam registratoriui pareiškėjo V. P., kaip Žemės sklypo savininko, rašytinį sutikimą.
Taip pat pareiškėjas nurodo, kad VĮ Registrų centro Šiaulių filialas apskritai neturėjo teisės konstatuoti bendrosios dalinės pareiškėjo V. P. ir RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ nuosavybės į Kiemo aikštelę, kadangi tiek Teritorinio registratoriaus, tiek Centrinio registratoriaus kompetencijai priskiriamas tik juridinių faktų viešinimas, bet jokiu būdu ne juridinių faktų nustatymas ar konstatavimas, kas išimtinai priskiriama teismų diskrecijai. Taip pat atliekant kadastrinius matavimus statiniai yra fotografuojami, siekiant išsamiai ir vaizdžiai parodyti statinį. Tačiau Kiemo aikštelės kadastrinių duomenų byloje nėra šio statinio fotografijų, tai atitinkamai patvirtina faktą, kad tokio 3821 kv. m ploto Kiemo aikštelė apskritai neegzistuoja.
Pagal NTKĮ 8 str. 3 d. 9 punktą, atliekant kadastrinius matavimus nustatomos inžinerinių statinių kontūrų ir (arba) ašių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Analogiškas reikalavimas įtvirtintas Nuostatų 32.2.4.1. punkte. Be to, vadovaujantis Nuostatų 32.2.4.1. punktu, inžinerinių statinių kadastro duomenys nustatomi iš užsakovo ar vykdytojo surinktos topografinės ar kartografinės medžiagos. Tai pat inžinerinių statinių planams sudaryti gali būti naudojama ne senesnė nei vienų metų kartografinė (topografinė) medžiaga. Pagal Nuostatų 32.2.3 punktą, nustatant statinių kadastro duomenis nustatomos statinio centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Nepaisant šių reikalavimų, Kiemo aikštelės kadastrinių duomenų byloje nėra pažymėtos nei centro koordinatės, nei ašių koordinatės, tai taip pat leidžia pagrįstai teigti, kad Kiemo aikštelės kadastriniai duomenys neatitinka NTKĮ 8 str. 3 dalyje ir Nuostatų 34 punkte įtvirtintų reikalavimų, kad nekilnojamojo daikto planai turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl šių priežasčių VĮ Registrų centro Šiaulių filialas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šiurkščiai pažeidė NTKĮ 17 str. 4 dalį ir Nuostatų 100 punkte įtvirtintą draudimą į kadastrą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Taigi VĮ Registrų centro Šiaulių filialas privalėjo NTKĮ 14 str. 5 punkto pagrindu atsisakyti įrašyti Kiemo aikštelės kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas jam įstatymu pavestas funkcijas, viešojo administravimo veiksmais nekuria, nekeičia ir nepanaikina tarp civilinių teisinių santykių subjektų susiklosčiusių teisinių santykių turinio. Pagal LR nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 8 str. 2 d., teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, susiklosčiusius tarp atitinkamų subjektų civilinius teisinius santykius patvirtinančius juridinius faktus. LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 4 str. 2 d. numatyta, jog kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą.
Vadovaujantis NTRĮ 5 str. 2 d., nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Pagal NTKĮ 12 str. l d. 3 p., atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą dokumentas yra rašytinis sandoris. NTKĮ 12 str. 2 d. numatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
Pagal NTRĮ 22 str. 1 d. 7 punktą, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra rašytiniai sandoriai.
2013-09-16 ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ pateikė prašymą įregistruoti kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teises į ją, 1993-06-01 pajaus grąžinimo aktą bei kiemo aikštelės kadastrinių matavimų bylą. Šiame akte nurodyta, kad ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ perduodamas 1989 m. statybos „esfaltas“. 2013-09-27 ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ pateikė papildomą paaiškinimą dėl įsigytos aikštelės dalies, kuriame nurodė, kad asfalto aikštelė b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyta 1989 m., pajaus grąžinimo akte, surašytame 1993 m. birželio 1 d., pažymėta eilės numerio stulpelyje 3 punkte. Atsakovas buvo gavęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-09-27 raštą Nr. 2D-15529-(19.18) į 2013-09-18 raštą Nr. (8.8.13)574.
Įvertinus aukščiau nurodytus dokumentus, kadastrinių matavimų byloje aprašyta kiemo aikštelė b1 buvo identifikuota kaip akte nurodyta ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ perduodamas 1989 m. statybos „esfaltas“ ir įregistruota nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėjas 2013-10-02 taip pat kreipėsi į atsakovą dėl nuosavybės teisių įregistravimo į kiemo aikštelę, kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į kiemo aikštelę pateikdamas 2000-10-30 pajaus grąžinimo sutartį.
ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ ir pareiškėjo pateiktų dokumentų pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ nuosavybės teisės į 2821/3821 ir pareiškėjo nuosavybės teisės į 1000/3821 kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, turi griežtai apibrėžtas kompetencijos ribas. Jis tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas.
Atsiliepimas
Atsakovas nėra NTKĮ 11 straipsnyje 15 punkte nurodyta matininko veiklos kontrolę vykdanti Vyriausybės įgaliota institucija. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti aikštelės ir daiktinių teisių į ją įregistravimą, dokumentų, kurių pagrindu buvo įrašyti šie duomenys, neginčija.
Nurodė, kad įregistruojant kiemo aikštelę ir daiktines teises į ją atsakovas teisės aktų nepažeidė, pagrindų atsisakyti įregistruoti kiemo aikštelę ir daiktines teises į ją, kurie numatyti NTKĮ 14 str. ir NTRĮ 29 str., nenustatė, todėl skundas atmestinas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪB „Agrowil Žadžiūnai“ atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ nekilnojamojo turto registre 2013-10-03 įregistravo daiktą – kiemo aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisę į 2821/3821 dalis, t. y. į 2821 kv. m tos aikštelės, o nuosavybės atsiradimo pagrindu laikomas 1993-06-01 turto perdavimo aktas.
Šalies argumentai
Pareiškėjui V. P. (jo prašymu) buvo įregistruota nuosavybės teisė į 1000/3821 dalis, t. y. į 1000 kv. m tos pačios kiemo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės atsiradimo pagrindu laikomi 2000-10-30 pajaus grąžinimo sutartis ir važtaraštis.
Nurodė, kad pareiškėjas nuolat kartoja tą patį argumentą, kad jis yra vienintelis žemės sklypo (kuriame įregistruotas daiktas – aikštelė) savininkas, todėl neva jo teisės yra pažeistos/suvaržytos įregistravus ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ priklausantį nekilnojamąjį daiktą. Pažymėjo, kad pareiškėjui nuosavybės teisė į žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), atsirado, kai jame jau buvo pastatyta keletas ūkinių pastatų ir apskrities viršininko 1999-05-28 sprendimais buvo nustatytas servitutas naudotis 4,10 ha plotu (tuo metu egzistavusiai Žadžiūnų ŽŪB). Kaip matyti iš pateiktų registro duomenų, ginčo aikštelės statybos metai yra 1989, todėl šis statinys taip pat egzistavo minėtame žemės sklype iki pareiškėjas V. P. įgijo nuosavybės teisę į žemę.
Kaip ir nurodoma pareiškėjo skunde, daikto savininkas turi teisę teritoriniam registratoriui pateikti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, todėl ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ visiškai teisėtai ir pagrįstai pateikė tokį prašymą, nes asfalto aikštelę perėmė nuosavybėn pagal minėtą 1993-06-01 turto perdavimo aktą (už pajus).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo V. P., kaip žemės savininko, ir ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“, kaip statinio savininko, teisės yra lygios, nes įstatymas nuosavybės teisę visų savininkų gina vienodai. Asfalto aikštelės (kad ir nusidėvėjusios) egzistavimo faktas V. P. buvo žinomas, nes jis pats 2000 metais įgijo dalį tos pačios aikštelės (1000 kv. m) pagal 2000-10-30 pajaus grąžinimo sutartį. Pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą vėliau, nei jame atsirado (buvo įrengta) ginčo aikštelė, todėl jis neturi jokio pranašumo ir negali siekti apginti savo interesų, nepaisydamas kito savininko teisių, kitaip būtų pažeistas įstatyme įtvirtintų civilinių teisių ir pareigų įgyvendinimo principas.
Taip pat pareiškėjas neturi objektyvių duomenų ir negali teigti, kad aikštelės plotas registro duomenų bazėje nurodytas neteisingai. Kaip matome iš 2014-01-08 rašto Nr. 1SS-(9.5.)-51, NŽT informavo pareiškėją, kad 2014-01-23 specialistai ketino atlikti faktinį patikrinimą vietoje, tačiau apie patikrinimo rezultatus duomenų prie skundo nėra pridėta. Pareiškėjas nepateikia objektyvių duomenų, kad ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ valdo (naudojasi) kokią nors kitą asfalto aikštelę kokioje nors kitoje vietoje, išskyrus šalia ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriame yra nustatytas servitutas ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ naudotis 4,10 ha plotu. Įvertinus tai, kad siekiant įregistruoti statinį, kadastriniai matavimai buvo užsakyti savininko ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“, nes 1993-06-01 įsigijimo dokumentas nėra nuginčytas, mano, kad matininkė tinkamai plane pažymėjo visus (to paties savininko – ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“) sklype esančius pastatus. Įvertinus tai, kad teritoriniam registratoriui buvo pateikti to paties statinio (aikštelės dalių) įsigijimo dokumentai dviejų savininkų, mano, kad teritorinis registratorius įregistravo dalinę nuosavybę tinkamai, nes jokių neaiškumų nekilo, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti įregistruoti ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ prašymu daikto – aikštelės ir nuosavybės teisės į dalį statinio.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus prašo pareiškėjo skundą atmesti bei priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimo nepateikė, jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 151).
Pareiškėjo V. P. skundas tenkintinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – VĮ Registrų centro 2013-12-16 sprendimo Nr. cspr1-1 ir VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2013-10-02 ir 2013-10-03 sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.
Byloje nustatyta, kad ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ 2013-09-16 valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui pateikė prašymą (b. l. 52) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti inžinerinį statinį – aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teises į ją. Kartu su prašymu ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ pateikė nekilnojamojo daikto – aikštelės kadastrinių matavimų bylą bei 1993-06-01 pajaus grąžinimo aktą. Atsakovas 2013-09-18 sprendimu Nr. (8.8.8)KDT-575 (b. l. 56) sprendimo priėmimą dėl ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ prašymo atidėjo vieno mėnesio terminui nurodydamas, kad „Negalime identifikuoti ar 1993 m. birželio 1 d. pajaus grąžinimo akte nurodytas „esfaltas“ yra ta pati prašoma įregistruoti aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))“. Taip pat šiame sprendime nurodyta, kad dėl nekilnojamojo daikto – aikštelės b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamąjį registrą yra išsiųstas paklausimas dėl tarnybinės pagalbos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui.
ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ 2013-09-27 atsakovui pateikė paaiškinamąjį raštą (b. l. 60), kuriame nurodė, „kad asfalto aikštelė b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyta 1989 m. pajaus grąžinimo akte surašytame 1993 birželio 1 d. pažymėta eilės numerio stulpelyje 3 punkte.“
V. P. 2013-10-02 atsakovui pateikė prašymą įregistruoti jo nuosavybės teises į aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 34, 53), 2000-10-30 pajaus grąžinimo sutartį bei 2000-10-30 važtaraštį.
Atsakovo 2013-10-02 sprendimu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas nekilnojamasis daiktas – 3821 kv. m ploto „kiti statiniai (inžineriniai) – Aikštelė b1“, 2013-10-03 sprendimu Nekilnojamojo turto registre į aikštelę įregistruotos bendrosios dalinės nuosavybės teisės – 1000/3821 dalių V. P. ir 2821/3821 dalių ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“.
Pareiškėjas, nesutikdamas su šiais atsakovo sprendimais, juos apskundė valstybės įmonei Registrų centrui. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2013-12-16 sprendimu Nr. cspr1-1 (b. l. 20-21) paliko galioti Šiaulių filialo 2013-10-02 ir 2013-10-03 priimtus sprendimus.
Teismas pažymi, kad šiame sprendime nagrinėjamas tik atsakovo veiksmų, įregistruojant nekilnojamąjį daiktą bei nuosavybės teises, teisėtumas ir pagrįstumas bei nepasisakys dėl pareiškėjo V. P. ir ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ nuosavybės teisių dėl ginčijamos kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kadangi toks ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme. Administraciniam teismui, nagrinėjančiam bylas dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, t. y. vykdančiam viešojo administravimo subjekto kontrolę, yra pavesta nagrinėti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veikla) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str.). Kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 str. 2 d.). Ši kadastro tvarkytojo kompetencija nėra susijusi su tikrinimu, kuris iš asmenų turi daiktines teises į inžinerinius statinius, kurių duomenys į kadastrą buvo įrašyti netiksliai. Nei Kadastro tvarkytojas, sprendžiantis klausimą dėl kadastro duomenų įrašymo, nei administracinis teismas, tikrinantis Kadastro tvarkytojo veiksmų ir sprendimų teisėtumą, negali spręsti ginčo dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas dėl daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, jis gali būti inicijuojamas bendrosios kompetencijos teisme.
Nekilnojamųjų daiktų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Kadastro nuostatai), nuosavybės teisių įregistravimą reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – Įstatymas) reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę.
Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registro paskirtis yra paviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, paviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikdama patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Prašymai įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikiami ir nagrinėjami Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Kadastro nuostatai įpareigoja Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją patikrinti pateiktus dokumentus (Kadastro nuostatų 88 p.). Kai pateikti dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus ir jų pakanka duomenims įrašyti, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašo į Nekilnojamojo turto kadastrą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 1 d., Kadastro nuostatų 90 p.).
Įstatymo 14 straipsnis nustato kadastro tvarkytojų teisę atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų; šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi. Nustatęs nors vieną iš paminėtame Įstatymo straipsnyje nurodytų aplinkybių, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas turi atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Pirmiau nurodytos nuostatos suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą bei daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą procedūra paprastai yra pradedama suinteresuotam asmeniui pateikus prašymą ir teisės aktuose nustatytus dokumentus (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 2 d., 13 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str.). Nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 2 d., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d.).
Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui Nekilnojamojo turto registre būtini duomenys (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 1, 2, 3 d.). Tam, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas galėtų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, turi būti abi įstatymo nustatytos sąlygos: Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d.) ir turi būti pateikiami teisės aktų reikalavimus atitinkantys dokumentai, nurodyti šio įstatymo 22 straipsnyje, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą.
Atsakovas skundžiamus sprendimus priėmė remdamasis ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ pateiktu 1993-06-01 pajaus grąžinimo aktu, nekilnojamojo daikto – aikštelės kadastrinių matavimų byla bei ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ 2013-09-27 paaiškinamuoju raštu. Pažymėtina, kad atsakovas, gavęs suinteresuoto asmens prašymą, pajaus grąžinimo aktą bei nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą 2013-09-18 sprendimu Nr. (8.8.8.)KDT-575 sprendimo dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo priėmimą buvo atidėjęs mėnesiui, kadangi pateiktuose dokumentuose nepakako duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui identifikuoti.
1993-06-01 pajaus grąžinimo akto (b. l. 54-55) 3 eilutėje nurodyta, jog Žadžiūnų žemės ūkio bendrovei grąžinamas „esfaltas“, įsigijimo metai 1989. Jokių kitų duomenų (vieta, plotas, ribos ir pan.) nėra nurodyta, todėl teismas vertina, kad atsakovas pagrįstai buvo nustatęs mėnesio terminą atidėti sprendimo priėmimą dėl to, kad pateiktų dokumentų nepakako būtinų duomenų nekilnojamojo daikto identifikavimui. Pažymėtina, kad vadovaujantis aukščiau nurodytų teisės aktų normomis, kadastro tvarkytojas privalo patikrinti pateiktus dokumentus. Jei duomenų nepakanka ar pateikti dokumentai neatitinka įstatymų reikalavimų, nekilnojamas daiktas negali būti registruojamas. Kaip nurodė atsakovas, kaip papildomi dokumentai buvo pateikti ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ 2013-09-27 paaiškinamasis raštas (b. l. 60) bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-09-27 raštas Nr. 2D-15529-(19.18) (b. l. 59). Teismas, įvertinęs šių dokumentų turinį, konstatuoja, kad juose esanti informacija niekaip nepatvirtina fakto, kad pajaus grąžinimo akte minimas „esfaltas“ bei kadastrinių matavimų byloje nurodyta bei prašoma įregistruoti aikštelė yra vienas ir tas pats objektas. Teismas pažymi, kad pakankamu pagrindu identifikuoti nekilnojamąjį daiktą negali būti paties suinteresuoto asmens paaiškinimas, kuriame nėra jokių patikslintų duomenų, tik nuoroda į jau anksčiau pateiktą dokumentą. Taip pat teismas vertina, kad minėtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-09-27 raštas Nr. 2D-15529-(19.18) niekaip nesusijęs su ginčo objekto identifikavimu, kadangi šiame rašte tik nurodyta, jog savavališkos statybos aktas Nr. SSA-60-130620-00026 surašytas kiemo aikštelei, esančiai už norimos įregistruoti aikštelės b1 ribų.
Kaip jau buvo minėta, pagal Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktą kadastro tvarkytojas privalo atsisakyti registruoti nekilnojamąjį daiktą, jei dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis. Įvertinęs pateiktus dokumentus teismas konstatuoja, kad atsakovas, turėdamas tik 1993-06-01 pajaus grąžinimo aktą, negalėjo nustatyti ir konstatuoti, jog šiame dokumente minimas „esfaltas“ yra ta pati nekilnojamojo daikto – aikštelės kadastrinių matavimų byloje nurodyta aikštelė b1.
Taip pat pažymėtina, kad kaip atskiras pagrindas atsisakyti registruoti nekilnojamąjį daiktą nurodytas Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte – jei šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje. Minėtoje nuostatoje įtvirtinta, kad įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą ir ribas Lietuvos teritorijoje. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nustatė (2014-02-18 raštas Nr. 1SS-(10.5.)-422, b. l. 89-95), kad matininkės J. J. atliktų kadastrinių matavimų metu parengtame statinių išdėstymo plane nenurodytos suformuotos aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kontūro koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, taip pažeidžiant Kadastro nuostatų reikalavimus.
Teismas kritiškai vertina Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2013-12-16 sprendime Nr. cspr1-1 išdėstytus argumentus – „V. P. pats pateikė prašymą teritoriniam registratoriui dėl savo nuosavybės teisių įregistravimo į aikštelę, kas suponuoja išvadą apie tai, kad V. P. sutiko ir neprieštaravo dėl kiemo aikštelės kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą“ – bei pažymi, kad Kadastro tvarkytojo kompetencijai nėra priskirtina interpretuoti pateiktus dokumentus bei nesant atitinkamų dokumentų bei duomenų daryti išvadas dėl asmens valios.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 bei 5 punktais, privalėjo atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto – aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą. Taip pat pažymėtina, kad nesant faktinio bei teisinio pagrindo įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, negali būti registruojamos ir daiktinės teisės. Teismui nustačius, kad priimant skundžiamus atsakovo sprendimus buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2013-10-02 sprendimas įrašyti kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į Nekilnojamojo turto kadastrą, 2013-10-03 sprendimas įregistruoti ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ nuosavybės teises į kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2013-12-16 sprendimas Nr. cspr1-1 yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands). Todėl konstatavus, kad priimant skundžiamus sprendimus atsakovas nesilaikė imperatyvios Įstatymo nuostatos atsisakyti registruoti nekilnojamąjį daiktą bei daiktines teises į jį,
Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 44 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ teismo prašė pareiškėjo V. P. skundą atmesti bei palikti galioti atsakovo sprendimus, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, punktu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. skundą patenkinti.
Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2013-10-02 sprendimą įrašyti kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į Nekilnojamojo turto kadastrą, 2013-10-03 sprendimą įregistruoti ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ nuosavybės teises į kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2013-12-16 sprendimą Nr. cspr1-1.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.