Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus:

1) 2014 m. balandžio 4 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2014 m. gegužės 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis subendrinus su 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme - 1 metų laisvės apribojimo bausme;

3) 2015 m. vasario 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinus su 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme - 1 metų 5 penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams;

4) 2016 m. birželio 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinus su 2015 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 2018 m. rugpjūčio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 34 parų arešto bausme;

6) 2023 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 28 MGL (1400 Eur) bauda, bausmę atlikęs;

7) neįsiteisėjusiu (apskųstas apeliacine tvarka) 2025 m. sausio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį - 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu žmogui), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojų parodymai.

Liudytoja G. Č.-P. – policijos pareigūnė, parodė, kad byla buvo pradėta sausio 8-tą dieną pagal S. O. pareiškimą dėl smurto. Jos apklaustas nukentėjusysis tiek apklausos metu, tiek ir akistatoje tvirtino, kad jam sudavė O. K.. Nukentėjusysis laikėsi savo pirminių parodymų, jo nurodomos aplinkybės buvo vienodos. Apklaustas kaltinamasis neigė buvęs įvykio vietoje, atsisakė nurodyti su juo buvusius asmenis, sakė, kad nenori velti kitų žmonių.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Teismas remiasi šių paminėtų netiesioginių liudytojų aprašytais parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiojo ir paminėtų liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to - juos patvirtina ir byloje išnagrinėti rašytiniai įrodymai, tai yra:

teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam buvo konstatuotas sužalojimas kairėje smakro pusėje, tai yra pusėje, kuri atsukta į vairuotojo langą, kad sužalojimas galėjo būti padarytas kaltinime nurodytu laiku ir būdu, labiausiai tikėtina - buvo padarytas smūgiuojant kumščiu, sužalojimas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir teismo medicinos specialistui nukentėjusysis nurodė tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo aptartos vertinant nukentėjusiojo parodymų vienodumą ir nuoseklumą. Jokių duomenų, kad sužalojimą nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats, nėra. Taigi ir specialisto išvadoje nustatytas sužalojimų padarymo mechanizmas taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie smūgio sudavimą jam į veidą.

Dėl liudytojo K. Š. parodymų vertinimų. Liudytojas K. Š., kuris nurodė esąs kaltinamojo draugas, atvyko liudyti tik į teisiamąjį posėdį, anksčiau apie šį liudytoją žinoma nebuvo, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu atsisakė nurodyti kartu su juo buvusius asmenis. Vertinant šio liudytojo parodymus matyti, kad visiškai priešingai, nei nurodė nukentėjusysis ir netgi pats kaltinamasis, liudytojas kažkodėl tai nurodė, kad ne kaltinamasis, bet nukentėjusysis savo automobiliu užkirto kelią kaltinamajam, kad kaltinamojo automobilis sustojo ir stovėjo nukentėjusiojo automobilio gale. Taigi teismas net nebesiima toliau analizuoti šio liudytojo parodymų, nes ir tai, kas nurodyta, visiškai prieštarauja nustatytoms įvykio aplinkybėms, tame tarpe ir paties kaltinamojo parodymams. Esant tokiems esminiams prieštaravimams, teismas negali remtis liudytojo parodymais ir juos vertina kritiškai, kaip siekimą padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojas visgi nurodė, jog ne visą laiką stebėjo prie vairuotojo langelio vykstantį veiksmą, patvirtino, kad kaltinamasis buvo prie kito automobilio vairuotojo langelio.

Taigi išnagrinėjus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas kaltinamojo O. K. neprisipažinimą tyčia sudavus smūgį nukentėjusiajam vertina kritiškai, kaip kaltinamojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytą nusikaltimą.

Ar kaltinamojo veiksmai nesudaro BK 294 straipsnio sudėties teismas nevertina, nes prokuroro kaltinamajam inkriminuota veika yra lengvesnė ir teismas neturi jokio teisinio pagrindo kaltinamojo veiką kvalifikuoti nei pagal griežtesnę atsakomybę numatantį straipsnį, nei esmines faktines aplinkybes keisti iš esmės skirtingomis.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Ne vieną kartą teistas už smurtines veikas, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas – smūgis kumščiu nukentėjusiajam į veidą, sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė.

Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – smurtaudamas kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.

Teismas, išanalizavęs surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad O. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl menkavertės dingsties; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 7 kartus, paskutinis jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dar neįsiteisęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, dirba, 2020 metais gydytas dėl ūminio polimorfinio psichozinio sutrikimo su šizofrenijos simptomais, priklausomybės ligų priežiūros grupėje neįrašytas. 2024 m. rugpjūčio 5 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad šiuo metu O. K. nekonstatuojamas joks psichikos sutrikimas, jis yra psichiškai sveikas.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais – mažesnė nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis), skiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalis).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 106-109), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusysis S. O. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo (1 t., b. l. 39-42), kurį teisiamojo posėdžio metu palaikė.

Nukentėjusysis teisme nurodė, kad kaltinamasis grasino susidoroti su juo, grasino sunaikinti turtą, dėl parašyto pareiškimo grasino pakasti, užmušti, sudeginti, sakė, kad atsiųs kitus žmones, kas jį įbaugino. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad dėl nusikaltimo jis gaišo laiką, negalėjo dirbti, jam skaudėjo daugiau nei savaitė laiko, buvo mėlynė ir guzas. Yra sukrėstas, ir dabar bijo, nežino ko galima tikėtis iš tokio žmogaus.

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko, nes kaltės nepripažino.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamasis, aktyvaus eismo laiku, pagrindinėje mieto gatvėje, padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, užblokavęs ir sustabdęs taip pat automobiliu važiavusį nukentėjusįjį, ne tik sukėlė pavojų eismo saugumui, bet, su kaltinamuoju išlipus bei prie nukentėjusiojo automobilio priėjus ir kitiems nepažįstamiems asmenims, kurie akivaizdžiai dėl savo buvimo sukėlė nukentėjusiajam dar didesnį nesaugumo jausmą, kaltinamasis grasino susidoroti su nukentėjusiuoju ir tyčia smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjusiajam sudavė kumščiu į gyvybiškai ir estetiškai svarbią kūno dalį - veidą, dėl ko sužalojo nukentėjusįjį, sukėlė jam skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Todėl teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta buvo.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, teismo aptartas nusikaltimo padarymo aplinkybes, į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, į jo patirtus išgyvenimus, taip pat atsižvelgiant į kitus įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas nustato, kad nukentėjusiajam už nusikalstamą veiką atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 500,00 Eur, nes toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka bylos aplinkybes, kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, nurodytą sumą neturtinei žalai atlyginti priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Prokuroro 2025 m. sausio 24 d. nutarimu iki 2025 m. liepos 24 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo O. K. turtui – automobiliui „Toyota Avensis“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 64-71), neišnykus jo taikymo pagrindui – civilinio ieškinio užtikrinimui, paliktinas galioti iki išieškojimo pagal priteistą civilinį ieškinį pradžios, o žalą atlyginus geranoriškai arba antstoliui pradėjus vykdyti žalos išieškojimą, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304, 305 straipsniais, 307, 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas žmogui), ir nuteisti – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės laiku įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio (smurtinio) pataisos programoje; 2) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti, kad nuteistasis privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus / draudimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus / draudimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų/draudimų), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią arešto bausmę.

Priteisti iš kaltinamojo O. K. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam S. O., gim. (duomenys neskelbtini).

Prokuroro 2025 m. sausio 24 d. nutarimu iki 2025 m. liepos 24 d. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą O. K. turtui – automobiliui „Toyota Avensis“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šioje byloje priteisto civilinio ieškinio išieškojimo vykdymo pradžios, pradėjus išieškojimą – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).