Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-11-11 · Civilinė byla Nr. 2S-970-6112008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-11
Bylos Nr.
2S-970-6112008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė, Andžej Maciejevski (pran.)
Skolininkas
AB „Rytų skirstomieji tinklai“
Ieškovas
R. G.
Kategorijos
  • 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-970-611/08Procesinio sprendimo kategorija: 116.10.3; 122.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Danutės Kutrienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Valdo Čegliko pareiškimą dėl teismo sprendimų išaiškinimo, suinteresuoti asmenys skolininkas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir ieškovė R. G. .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, prašydamas išaiškinti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1451/2000, kurios pagrindu išduotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-1451/2000 dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį ir įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, kuriuo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ įpareigoti sudaryti su ieškove R. G. bendrabučio, esančio Širvintų g. 73-108 Vilniuje, nuomos sutartį ir pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat prašė išaiškinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4381/2001, kurio pagrindu išduotas teismo vykdomasis raštas Nr. 2-4381/2001 dėl įpareigojimo sudaryti bendrojo naudojimo patalpų nuomos ir pirkimo-pardavimo sutartis, kuriuo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ įpareigota sudaryti su ieškove R. G. bendrojo naudojimo patalpų, esančių Širvintų g. 73-108 Vilniuje: dalies mazgo ir dalies sanitarinio mazgo nuomos ir pirkimo-pardavimo sutartis. Nurodė, kad iškilo neaiškumų dėl teismo sprendimų vykdymo, negalima buvo nustatyti, ar teismo sprendimai yra nevykdomi dėl skolininko kaltės, ar ieškovė savo veiksmais ar neveikimu sprendimo vykdymą daro neįmanomu. Skolininkas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ tvirtino, jog parduodamų patalpų kaina turi būti nustatoma pagal rinkos vertę, o ieškovė teigė, kad parduodamų patalpų kaina turi būti nustatyta pagal privatizavimo procesą reglamentuojančius teisės aktus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-09-17 nutartimi pareiškėjo prašymus išaiškinti civilinėse bylose Nr. 2-1451/2000 ir Nr. 2-4381 teismo sprendimus sujungė ir išnagrinėjo kartu civilinėje byloje Nr. 2-1451/2000. Vykdymo procese iškilo neaiškumų, šalys nesusitarė dėl parduodamų patalpų vertės. Teismas išaiškino, jog sprendimuose nurodyto bendrabučio kambario, esančio Širvintų g. 73-108 Vilniuje, ir bendrojo naudojimo patalpų, esančių Širvintų g. 73-108 Vilniuje, dalies sanitarinių mazgų pardavimo kainos nustatymui turėjo būti taikomos civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojusios Butų privatizavimo įstatymo normos bei LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintos Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklės. Teismas pažymėjo, jog skolininkas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nepagrįstai kėlė parduodamų pagal Butų privatizavimo įstatymą patalpų kainos klausimą, nes iš bylų medžiagos ir teismo sprendimų buvo matyti, kad ieškovė dėl teisės gynimo kreipėsi į teismą galiojant Butų privatizavimo įstatymui ir jos ieškinys buvo patenkintas remiantis šiuo įstatymu. Konstatavo, kad skolininkas AB „Rytų skirstomieji tinklai“, neįvykdydamas teismo sprendimo, vilkino bylą ir nepagrįstai iškėlė rinkos kainos idėją.

Šalies argumentai

Skolininkas UAB „Rytų skirstomieji tinklai“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-17 nutartį. Skolininkas mano, kad teismo nutartis yra nepagrįsta. Nurodo, kad nesutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-17 nutartyje esančiais motyvais, jog parduodamo buto kainos klausimas neturėjo kilti. Pažymi, jog 1995 m. butas priklausė AB „Lietuvos energija“ (filialui „Vilniaus elektros tinklai“ - AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pirmtakui), juridiniam asmeniui, siekiančiam pelno. Siekiant įgyvendinti privatizavimo teisę į butą, turėjo visų pirmiausiai būti nuginčijama AB „Lietuvos energija“ filialo „Vilniaus elektros tinklai“ nuosavybės teisė į butą, nes pagal Butų privatizavimo įstatymo nuostatas (2 ir 4 str.) privatizuojami galėjo būti tik valstybės ar savivaldybių įmonių balansuose esantys butai. AB „Lietuvos energija“ filialas “Vilniaus elektros tinklai“ neprieštaravo, kad butas ir dalis bendrojo naudojimo patalpų būtų perleisti ieškovei R. G. , tačiau tai nereiškė, jog AB „Lietuvos energija“ filialas “Vilniaus elektros tinklai“ sutiko perleisti turtą pagal privatizavimą reglamentavusių teisės aktų nuostatas. Taikant LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimo Nr. 309 patvirtintose Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėse nustatytus butų kainos apskaičiavimo principus būtų pažeisti juridinio asmens, kaip buto savininko, teisėti interesai gauti už turtą teisingą atlygį. Taip pat, skolininkas nesutinka su teismo motyvais, jog buto ir bendrojo naudojimo patalpų dalies kaina būtų skaičiuojama pagal LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintos Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėse nustatytus butų kainos apskaičiavimo principus ir mano, kad teismas iš esmės keičia 1998-04-27 ir 2001-10-09 teismo sprendimų turinį. Pažymėtina, kad teismas 1998-04-27 ir 2001-10-09 sprendimais numatė tik pareigą AB „Lietuvos energija“ filialui „Vilniaus elektros tinklai“ sudaryti su R. G. buto bei butui priskirtinos bendrojo naudojimo patalpų dalies nuomos bei pirkimo-pardavimo sutartis, nieko nepasisakydamas dėl esminių sutarčių sąlygų. Tokiu būdu esminių sutarties sąlygų nustatymas vadovaujantis LR CK 6.156 str. įtvirtinu sutarties laisvės principu paliktas spręsti šalims tarpusavio susitarimu. Šį teiginį pagrindžia aplinkybė, jog antstoliui V. Čeglikui kreipusis į teismą dėl baudos AB „Rytų skirstomieji tinklai“ skyrimo už 1998-04-27 ir 2001-10-09 sprendimų nevykdymą, teismas nutartimi atmetė antstolio pareiškimus ir konstatavo, kad sprendimuose teismui nepasisakius dėl buto pardavimo esminių sąlygų šalys turi teisę laisva valia dėl jų susitarti. Taip pat skolininkas nesutinka su teismo motyvu, jog UAB „Rytų skirstomieji tinklai“ vilkina 1998-04-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo vykdymą, ir kad laiku įvykdžius minėtą sprendimą buvo galima išvengti ginčų dėl bendrojo naudojimo patalpų, priskirtų butui ir dėl buto pardavimo kainos. Pažymi, jog AB „Lietuvos energija“ filialas „Vilniaus elektros tinklai“ po 1998-04-27 teismo įsigaliojimo neprieštaravo dėl buto nuomos bei pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, tačiau nesutiko su R. G. prašymu leisti privatizuoti šalia minėto buto esantį patalynės sandėlį, kadangi jis priklausė kitam savininkui. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, prašydama įpareigoti bendrovę vykdyti 1998-04-27 teismo sprendimą. Teismas prašymą patenkino, tačiau jis buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui, kuris nutartį panaikino kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Tarp ginčo šalių kilus nesusitarimui, kokia dalis bendrojo naudojimo patalpų priskirtina butui, R. G. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti Vilniaus elektros tinklus pagal 1997-02-07 inventorizaciją sudaryti su ja bendrojo naudojimo patalpų, plane pažymėtų indeksais 108-2, 108-3, 108-4, esančių bendrabutyje Širvintų g. 73 Vilniuje, nuomos bei pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas 2001-10-09 sprendime konstatavo, kad patalpos pažymėtos indeksu 108-4 nepriskirtos butui ir ieškovė neturi teisės į jas pretenduoti. Teismai nurodė, kad 1998-04-27 ir 2001-10-09 teismo sprendimų AB „Rytų skirstomieji tinklai“ negali vykdyti dėl išvardintų objektyvių priežasčių. Skolininkas mano, kad buto pardavimo kainos augimo rizika per visą ginčo laikotarpį dėl R. G. nesąžiningų veiksmų priskirtina pačiai R. G. . Taip pat, teismas 2008-09-17 nutartyje aiškindamas 1998-04-27 ir 2001-10-09 sprendimų aiškinimą iš esmės nedetalizavo, kaip bendrovė turėtų taikyti LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimo Nr. 309 patvirtintose Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėse nustatytus butų kainos apskaičiavimo principus, kai šiuo metu yra pasikeitęs ne tik buto savininko juridinis statusas, bet ir atsiskaitymo priemonės bei valiuta. Tokiu būdu lieka neapibrėžtos buto ir bendrojo naudojimo patalpų dalies įkainojimo šiuo metu galiojančia valiuta metodai bei procedūros.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylų duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998-04-27 sprendimu buvo patenkintas ieškovės R. G. ieškinys, teismas įpareigojo atsakovą Vilniaus elektros tinklus sudaryti su ieškove R. G. bendrabučio, esančio Širvintų g.73-108, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį (civilinės bylos Nr.2⁴-902/98 b.l.146-147, 191-192). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-10-09 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-4381-33/2001 buvo patenkintas ieškovės R. G. ieškinys, atsakovas SP UAB „Lietuvos energija“ filialas „Vilniaus elektros tinklai“ buvo įpareigotas sudaryti su ieškove bendro naudojimo patalpų, esančių Širvintų g.73-108, Vilniuje, pirkimo pardavimo sutartį. Kaip matyti iš civilinių bylų medžiagos ir byloje esančių Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998-04-27 sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 1998-11-03 nutarties turinio, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-10-09 sprendimo, ieškovės ieškiniai bei teismų procesiniai sprendimai iš esmės buvo grindžiami LR butų privatizavimo įstatymo ir kitų butų privatizavimą reglamentuojančiais teisės aktais, ieškovės tėvas pagal tuo metu galiojusį LR butų privatizavimo įstatymą buvo pateikęs prašymą privatizuoti aukščiau minėtą butą, o ieškovė yra jo įstatyminė įpėdinė, t.y. ginčas kilęs iš buto privatizavimo teisinių santykių. Pagal LR butų privatizavimo įstatymo 2 str. 1 d. ir 4 str. 1 d. galėjo būti privatizuojami kambariai bendrabučiuose, priklausantys įmonėms, įstaigoms organizacijoms. Atsižvelgiant į minėtos įstatymo normos formuluotę ir įstatymo leidėjo valią aprūpinti asmenis būstu, pripažintina, kad atsakovo balanse esantys bendrabučio butai taip pat galėjo būti privatizuoti LR butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Minėto įstatymo įgyvendinimą reglamentavo LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr.309 patvirtintos Valstybinio ir visuomeninio butų privatizavimo taisyklės (su vėlesniais pakeitimais). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtų aplinkybių visumą, pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai išaiškino, kad ieškovei parduodamų patalpų kaina turi būti nustatoma pagal civilinių teisinių santykių tarp šalių atsiradimo metu galiojusios LR butų privatizavimo įstatymo ir kitų privatizavimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų (LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr.309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų privatizavimo taisyklių) normos. Kadangi butas ir bendro naudojimo patalpos ieškovei turi būti perleidžiamos pagal privatizavimo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, todėl šiuo atveju šalys nėra laisvos susitarti dėl perleidžiamo buto kainos, ją nustato minėti teisės aktai. Atsakovo nurodomos teismo 2008-02-21 ir 2008-03-06 nutartys šioje byloje teisinės reikšmės neturi, kadangi šiose bylose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimų išaiškinimo ir ieškovei perleistinų patalpų kainai nustatyti taikytinų principų. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo atskirojo skundo argumentą, kad skundžiama nutartimi teismas plečiamai aiškina 1998-04-27 ir 2001-10-09 teismo sprendimų turinį ir esmę, nes skundžiama nutartimi aiškinamų teismo sprendimų turinys nebuvo pakeistas, bylų duomenys patvirtina, kad ginčas tarp šalių buvo kilęs iš privatizavimo teisinių santykių, todėl ir kaina turi būti nustatoma pagal šiuos santykius reguliuojančius teisės aktus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimų išaiškinimo, nepažeidė LR CPK 278 str. nustatytas teismo sprendimo aiškinimo taisyklių, išsamiai pasisakė dėl visų bylos aplinkybių, jas teisingai įvertino. Kiti apelianto nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtais motyvais, konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-17 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista (LR CPK 278 str., 337 str. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti galioti nepakeista.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiTeisėjai Neringa ŠvedienėDanutė Kutrienė