Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str.1 d.,4 d. bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, G. P. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Daiktinis įrodymas automobilis „Seat Toledo“, VIN: (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą perduotas teisėto savininko A. R. įgaliotam atstovui Lenkijos Respublikos firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. C., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktas teisėtam savininkui A. R..

Daiktinis įrodymas automobilis „BMW X5“, VIN: (duomenys neskelbtini), saugomas Policijos Departamento aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkui – draudimo AB „(duomenys neskelbtini)“, perduodant automobilį J. B. įgaliotam atstovui V. T..

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. O. 31050,00 litų civilinis ieškinys patenkintas visiškai, priteista iš G. P. 31050,00 Lt turtinės žalos atlyginimo A. O..

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteista iš G. P. nukentėjusiojo A. S. naudai 43.535,00 Lt žalos atlyginimo. Taip pat nukentėjusiajam pageidaujant, leista išsimontuoti iš automobilio „BMW“, X5 (duomenys neskelbtini), palydovinio sekimo sistemą ir pasiimti iš automobilio jo nupirktą atsarginį ratą. Dėl likusios dalies ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, siekdamas apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, 2008-01-07 8.25 val. aikštelėje šalia autobusų stoties, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, vengdamas atskleisti savo tapatybę bei pateikti savo asmens dokumentus, sakydamas, kad automobilis yra ne jo, o kito asmens, pateikdamas 2007-01-02 ispanišką pirkimo-pardavimo sutartį su kito asmens, kaip automobilio pardavėjo, duomenimis, nutylėdamas, kad automobilis „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ispaniški), VIN (duomenys neskelbtini), yra pagrobtas, pardavė šį 2008-01-02 Ispanijoje pagrobtą automobilį už 31.050 litų su Ispanijos transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ispanijos transporto priemonės techninių duomenų pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu suklaidindamas nukentėjusįjį A. O., apgaule savo naudai įgijo A. O. priklausantį turtą – 31.050 litų, tuo jam padarydamas 31.050 litų turtinę žalą.

Be to, G. P., siekdamas apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2009-09-20 9.30 val. aikštelėje šalia degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prisistatęs kito asmens, T., vardu, vengdamas atskleisti savo tapatybę bei pateikti savo asmens dokumentus, sakydamas, kad automobilis yra ne jo, o kito asmens, savo ranka į prancūzišką transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį įrašydamas kito asmens, kaip automobilio pardavėjo, duomenis, nutylėdamas, kad automobilis „BMW X5“ VIN (duomenys neskelbtini), yra pagrobtas ir pakeisti šio automobilio identifikaciniai numeriai į (duomenys neskelbtini) pardavė šį 2007-12-06 Vokietijoje pagrobtą automobilį už 42435 litų su Prancūzijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu suklaidindamas nukentėjusįjį A. S., apgaule savo naudai įgijo A. S. priklausantį didelės vertės turtą – 42435 litus, tuo jam padarydamas 42435 litų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-04-29 nuosprendžio dalį dėl automobilio „BMW X5“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini), grąžinimo draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kaip minėto automobilio savininkui, per įgaliotą atstovą Lenkijos pilietį J. B. ir jo įgaliotam atstovui, LR piliečiui V. T., panaikinti ir priimti naują sprendimą – automobilį „BMW X5“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini), palikti jam, A. S., bei sugriežtinti G. P. paskirtą bausmę. Nurodo, kad nesutinka su dalimi teismo išvadų dėl automobilio „BMW X5“, VIN (duomenys neskelbtini), grąžinimo įgaliotam atstovui V. T., nes ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu yra neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad minėtam automobiliui „BMWX5“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tirti ir teismui pateikti transporto priemonės įsigijimo dokumentai (Contract deVente (pirkimo-pardavimo sutartis), draudimo dokumentai su užrašu „Cajamar“, informacinis pranešimas apie automobilį, prancūziško registracijos liudijimo blankas), lydintys minėtą automobilį „BMW X5“ iš Prancūzijos, kaip kilmės šalies, yra tikri (nesuklastoti). Šių dokumentų turinys – antspaudai, įrašai keičiami nebuvo. Automobilio „BMW X5“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas – nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. – yra sąžiningas šios transporto priemonės įgijėjas. Iš sąžiningo įgijėjo negalima išreikalauti teisėtai ir pagrįstai įgytą daiktą, esant tikriems minėtą transporto priemonę lydintiems dokumentams, jis (nukentėjusysis) neturėjo pagrindo netikėti ir laikyti (numatyti) atliekamą pirkimo-pardavimo sandorį neteisėtu, todėl nėra pagrįstas teismo teiginys, kad pirkimo-pardavimo objektas (transporto priemonė) sandorio metu jau egzistavo pirkėjui (nukentėjusiajam) kaip vogtas daiktas. Teismas, spręsdamas grąžinti teisėtai jo pirktą autotransporto priemonę – automobilį „BMW X5“, VIN VBAFA71090LN10230, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrįstai ir neteisėtai, nusprendė automobilį grąžinti tariamam teisėtam savininkui – draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ per įgaliotą atstovą V. T.. Teismo nustatyta, kad automobilis „BMW X5“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra pavogtas iš Vokietijos piliečio 2007-12-06 Vokietijos teritorijoje, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisminio nagrinėjimo metu nėra nustatyta aplinkybė, kaip Vokietijos pilietis prarado savo nuosavybę, automobilį „BMW X5“, nenustatyta ir neaiškinta aplinkybė, kaip minėta transporto priemonė tapo Prancūzijos piliečio nuosavybė, ir byloje visiškai nėra duomenų apie tai, kad savininkas iš Prancūzijos prarado transporto priemonę prieš savo valią. Šios aplinkybės nustatymas turi ypatingą reikšmę priimant sprendimą dėl automobilio grąžinimo tariamam teisėtam savininkui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Prancūzijos teritorijoje būtų paduotas pareiškimas dėl automobilio „BMW X5“ vagystės. Teigia, kad šiuo atveju teismas savo veiksmais atsisakė ginti LR pilietį bei jo nuosavybę, byloje nėra ištirtos visos esminės aplinkybės, dėl kurių egzistavimo gali būti priimtas tikrai pagrįstas ir teisėtas sprendimas grąžinti automobilį „BMW X5“ draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ kaip teisėtam savininkui, priimtame nuosprendyje nutylėjimas tos aplinkybės, kad transporto priemonė ne vienus metus teisėtai išbuvo Prancūzijops teritorijoje, mašina buvo eksploatuojama Prancūzijos piliečio, kuriam teisėsaugos įstaigos neturi jokių pretenzijų, de fakto iškraipo realią loginę automobilio, kaip daikto, judėjimo seką. Kol nėra išaiškintos visos aplinkybės dėl šios transporto priemonės judėjimo, tol nėra pagrindo pripažinti, kad jis buvo neapdairus pirkėjas. Nurodomo klausimo aiškinimas nemažina ir nepašalina kaltinamojo G. P. kaltumo ir neatleidžia jo nuo atsakomybės, nes jo veikimas ir veiksmų eiliškumas, jų dinamika neginčijamai nustato, kad jam buvo žinoma apie tai, kad šis automobilis, „BMW X5“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra vogtas, žinojimo šaltinis ir pagrįstumas yra specifinė teisėsaugos įstaigų užduotis, ir atsakomybė už pasekmes negali būti perkeliama finansine prasme nukentėjusiajam.

Nurodo, kad prieš grąžinant transporto priemonę jo savininkui, kuris yra kitos valstybės draudimo įmonė, teismas privalo turėti (arba pavesti šių įrodymų surinkti) įrodymų, kad konkreti autotransporto priemonė iš savininko buvo tikrai pavogta, t.y. iš jo buvo neteisėtai paimta be paties savininko valios. Neatmetama galima versija, kad automobilio „BMW X5“ savininkas dalyvavo savo nuosavos ir tuo metu prabangios transporto priemonės vagystėje, taip siekdamas pasipelnyti iš draudimo bendrovių. Nepašalinant šios nors ir menkos abejonės dėl automobilio savininko sąžiningumo, teismas neturėtų skubėti grąžinti automobilio užsienio draudimo bendrovių atstovams. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad nei užsienio draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, nei jos įgaliotas atstovas Lenkijos pilietis J. B. ir nei jo atstovas Lietuvoje V. T. nėra pripažinti byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais, todėl ir šios transporto priemonės perdavimas jiems kelia pagrįstas abejones dėl tokio sprendimo pagrįstumo.

Nenustačius, kad Prancūzijos pilietis, savininkas automobilio „BMW X5“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas minėto automobilio įgijėjas ir kad jis savo nuosavybę prarado prieš jo valią, sprendimas perduoti minėtą automobilį draudimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ per įgaliotą atstovą, yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, paliekant automobilį nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S. kaip jo nuosavybę.

Taip pat nurodo, kad už BK 182 straipsnio 2 dalyje padarytus nusikalstamus veiksmus sankcijoje numatyta bausmė iki 8 metų laisvės atėmimo. Nenustačius kaltinamojo G. P. nusikalstamos veikos lengvinančių aplinkybių, teismas be pagrindo sušvelnino jam bausmę, skirdamas jam 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. 2007 m. Šakių rajono apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu skyrė G. P. 10 MGL baudą, tačiau kaltinamojo elgesys parodo, kad jis ir toliau negerbia visuomenei priimtino elgesio ir nesiruošia paklusti priimtoms moralinėms nuostatoms. Atsižvelgiant į tai mano, kad turinčiam polinkį nusikalsti asmeniui 2 metų 6 mėn. bausmės skyrimas yra pernelyg sušvelninta bausmė.

Teismo posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistasis ir jo gynėja prašė G. P. apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pastarajame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, o tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“, Teismų praktika Nr. 27, 320–388 psl.). Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių, t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo (kasacinė byla Nr. 2K-32/2010). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008). Todėl šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Taigi, kitų proceso dalyvių, tarp jų ir nuteistojo, nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus (kasacinė byla Nr. 2K-122/2011).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal nuteistojo apeliacinį skundą dėl jo nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai G. P. pripažino kaltu ir nuteisė už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šio straipsnio reikalavimus įvykdė: apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, nurodė, kuriais iš jų grindžiama G. P. kaltė. Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė.

Nuteistasis apeliaciniame skunde neigia sukčiavęs parduodant nukentėjusiajam A. S. automobilį bei neigia iš viso pardavęs nukentėjusiajam A. O. automobilį „Seat Toledo“. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, ištyręs baudžiamosios bylos medžiagą, apelianto G. P. teiginius, kuriais jis neigia kaltę laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad nuteistojo apeliaciniame skunde deklaruojamą nekaltumą paneigia bylos duomenys.

Nukentėjusysis A. O. viso tyrimo metu tvirtino, kad automobilį „Seat Toledo“ jam pardavė G. P.. Tokius nukentėjusiojo A. O. parodymus patvirtina akistatos, parodymo atpažinti pagal nuotrauką bei asmens parodymo atpažinti protokoluose užfiksuoti duomenys. Kadangi nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje esantys duomenys, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. O. parodymų patikimumu. Be to, byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad rankraštinius įrašus esančius pateiktame tirti 2007-01-02 blanke „CONTRATO DE COMPRA-VENTE“ (automobilis „Seat Toledo“ ((duomenys neskelbtini))) parašė G. P. (2 t. 95–97 b.l.). Nors nuteistasis skunde pateikia versiją, kad tą blanką jis galėjo užpildyti automobilių turguje, paprašytas automobilių perpardavinėtojų, tarp kurių turi daug pažįstamų, nuteistasis nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jis minėtą dokumentą užpildė paprašytas pažįstamo automobilių perpardavinėtojo automobilių turguje, kad užpildytą minėtą dokumentą jis atidavė, sau nepasiliko. Taip pat nėra byloje duomenų, nei patvirtinančių, nei paneigiančių, kad minėto automobilio nuteistasis nebuvo įgijęs, kadangi nė vienas šioje byloje nurodytas automobilis nebuvo registruotas nuteistojo vardu kaip jo asmeninė nuosavybė. Kadangi tokių duomenų byloje nėra, teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo A. O. parodymais, jog jam automobilį „Seat Toledo“ su dokumentu „Contrato de Compra-Vente“, pasirašytu paties G. P., perdavė būtent pats nuteistasis. Taigi, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. O. parodymų patikimumu, kai juos patvirtina byloje esantys kiti įrodymai. Nepagrįstas nuteistojo teiginys, kad nukentėjusysis A. O. yra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi siekia gauti žalos atlyginimą, tačiau byloje nėra nustatyta, kad nuteistasis ir nukentėjusysis anksčiau buvo pažįstami, kad tarp jų buvo nesutarimų. Todėl teismas laiko, kad nukentėjusysis neturėjo tikslo apkalbėti nuteistojo, siekdamas gauti tik žalos atlyginimo už nupirktą ir teisėtam savininkui grąžintą automobilį „Seat Toledo“. Atsižvelgus į tai, kad automobilis „Seat Toledo“ nuo 2008-01-02 buvo paieškomas kaip pavogtas Albokso mieste, Almerijos provincijoje, Ispanijoje, kad nukentėjusiajam G. P. nurodė, jog parduoda ne savo automobilį, kad susitikęs su pirkėju nepateikė savo asmens dokumentų, neatskleidė savo asmens tapatybės, nors nukentėjusysis to ir nereikalavo, kad blankas „Contrato de Compra-Vente“ pasirašytas paties nuteistojo, kad po pinigų gavimo nebepavyko susiekti mobiliojo ryšio telefonu su automobilio pardavėju, kad nukentėjusysis neturėjo pagrindo apkalbėti nuteistojo, daroma išvada, kad šių aplinkybių visuma sudaro apgaulės, būdingo sukčiavimui, požymio visumą. Taigi, pagrįstai G. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra pagrindo šią skundžiamo nuosprendžio dalį panaikinti. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas dėl jo išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį netenkinamas.

Taip pat netenkinamas G. P. skundas dėl jo išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes G. P. kaltė padarius šį jam inkriminuotą nusikaltimą taip pat yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nuteistasis neneigia, kad pardavė nukentėjusiajam A. S. automobilį „BMW X5“, tačiau tvirtina, kad pats nežinojo, jog šis automobilis yra vogtas, todėl jo veikoje nėra būtinojo sukčiavimo požymio – apgaulės. Nuteistasis parodė, jog automobilį pats pirko iš pažįstamo, vardu R., kad VĮ “Regitra” kartu su minėtu R. patikrino automobilį, ir viskas buvo gerai, kad automobilis turėjo defektų, todėl jis buvo remontuojamas Panevėžyje, ir ten, laukdamas, kol bus suremontuotas automobilis, interneto kavinėje internete įdėjo skelbimą apie automobilio pardavimą bei nurodė R. mobiliojo ryšio telefoną, kadangi jis pats rusiškai nesupranta, o tokios markės automobiliais daugiausia domisi rusai. Ši nuteistojo versija yra nepagrįsta, nes nuteistasis nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jis minėtą automobilį pirko iš jo nurodyto asmens, vardu Rimvydas, kad automobilis buvo remontuojamas Panevėžyje. Be to, nuteistojo tvirtinimas apie asmenį, vardu R., yra deklaratyvus, nes apeliantas nepateikė jokių šio asmens duomenų, kurie būtų leidę ikiteisminio tyrimo pareigūnams patvirtinti nuteistojo nurodytą automobilio pardavimo versiją. Kadangi automobilį G. P. nusipirko, juo naudojosi kaip nuosavu, jį remontavo, pranešė, kad parduoda, save laikė pardavėju, rodo, kad jis elgėsi nesąžiningai, kadangi ne pats automobilį tikrino VĮ „Regitra“, o patikėjo mažai pažįstamo asmens, vardu R., tvirtinimu, kad „su automobiliu viskas gerai“, t. y. automobilis nėra vogtas. Tačiau byloje nustatyta priešingai, būtent VĮ „Regitra“ darbuotojai ir pranešė policijos pareigūnams, jog automobilio „BMW X5“ identifikaciniai numeriai neatitinka dokumentuose nurodytų. Todėl nepagrįsta nuteistojo versija, jog jis kartu su R. minėtą automobilį patikrino VĮ „Regitra“, ir nebuvo nustatyta, kad automobilis vogtas. Byloje taip pat nustatyta, kad skelbimas apie parduodamą automobilį buvo įdėtas interneto puslapyje Panevėžyje, prisijungus mobiliojo ryšio telefonu, kuris neva priklauso R.. Tačiau tai yra nelogiška, kadangi skelbimas apie automobilio pardavimą buvo įdėtas interneto puslapyje pasinaudojus mobiliojo ryšio telefono numeriu, kuris buvo nurodytas skelbime kaip automobilio pardavėjo. Nuteistojo teigimu, skelbime buvo nurodytas jo mažai pažįstamo asmens, vardu R., mobiliojo ryšio telefonas, kadangi tokios markės automobiliais daugiausiai domisi rusai, o jis pats (apeliantas) rusiškai nesupranta. Ši nuteistojo versija paneigta nuosekliais nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, jog, nors G. P. rusiškai gerai nekalbėjo, tačiau suprato, kalbėjo ir lietuviškai, ir rusiškai, o žodžius, kuris jis nemokėjo pasakyti rusiškai, išversdavo liudytoja S. S.. Pastebėtina, kad pats nuteistasis rodė kelią, iki kur jį pavežė nukentėjusysis, todėl logiška, kad G. P. susikalbėjo su nukentėjusiuoju. Be to, nukentėjusiajam buvo nurodyta, kad automobilį atvarys ne pats pardavėjas, o jo brolis, dėl to nukentėjusysis buvo apgautas. Todėl nelogiška, kad nuteistasis, pats būdamas automobilio pardavėju, prisistatytu kitu asmeniu. Nukentėjusysis ir liudytoja parodė, kad automobilį atvaręs asmuo jiems prisistatė vardu T.. Nors nuteistasis neigia prisistatęs, o ypač vardu T., tačiau teismas nenustatė, kad nukentėjusysis ir liudytoja yra suinteresuoti apkalbėti G. P., kadangi anksčiau nebuvo pažįstami, piktumų jokių neturėjo, be to, nukentėjusysis ir liudytoja parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teisingai nurodo nuteistasis, kad jam būnant su nukentėjusiuoju, pastarasis mobiliojo ryšio telefonu kalbėjo su R. dėl automobilio pirkimo, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusysis buvo suklaidintas dėl automobilio pardavėjo, kadangi jis nežinojo, jog automobilį parduoda būtent G. P., kad būtent minimas R. pakalbėjęs su nukentėjusiuoju, iš karto skambindavo G. P. ir tokiu būdu tarpininkavo parduodant automobilį. Byloje taip pat nustatyta, kad būtent pats nuteistasis nukentėjusiojo paprašė pavežti jį iki merginos, gyvenančios (duomenys neskelbtini) kaime. Šią aplinkybę patvirtino pats nuteistasis akistatos su liudytoja S. S. metu (2 t. 74 b. l.). Nors nuteistasis teigia, kad taip nurodęs todėl, kad bijojęs dėl gautų didelių pinigų, norėjęs apsisaugoti, tačiau ši nuteistojo versija yra nepagrįsta, kadangi automobilio pirkimas-pardavimas įvyko degalinėje, kurios teritorija yra filmuojama, todėl galėjo nueiti į degalinę prie kitų žmonių, kol nukentėjusysis išvažiuos, o šiuo atveju pats nuteistasis paprašė nukentėjusiojo, kad jį nuvežtų pas merginą. Be to, telefoninio pokalbio metu nukentėjusiajam buvo nurodyta, kad automobilį atvarys pardavėju prisistačiusio asmens brolis, kuris dažnai važiuoja į (duomenys neskelbtini) kaimą pas merginą. Pastebėtina ir tai, kad tik perdavus automobilį ir už jį sumokėjus pinigus, skelbime nurodytas telefono numeris buvo išjungtas, kad nukentėjusysis nebegalėtų prisiskambinti ir pareikalauti grąžinti pinigus už automobilį.

Įvertinus šių paminėtų aplinkybių visumą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo veiksmuose nustatė sukčiavimo pagrindinį požymį – apgaulę, dėl to kolegija sutinka, kad nuteistasis, suklaidindamas nukentėjusįjį A. S., apgaulė savo naudai įgijo nukentėjusiajam priklausantį didelės vertės turtą – pinigus. Taigi, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje dėl G. P. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį yra teisingas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bausmės

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. S. prašo skirti G. P. griežtesnę bausmę, kadangi nuteistasis jau buvo kartą teistas, ir tai rodo, kad jis toliau negerbia visuomenei priimtino elgesio ir nesiruošia paklusti priimtiems moralinėms nuostatams, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dėl to nepagrįstai jam paskirta per švelni bausmė.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. P. bausmę už skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad G. P. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, dirba, išlaiko nepilnametį vaiką, tačiau padarė didelę žalą nukentėjusiesiems, nėra nė kiek žalos atlyginęs, padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimą.

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) ją sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nors BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas tik laisvės atėmimas iki 8 metų (vidurkis lygus 4 metai 1 mėnuo 15 dienų), tačiau atsižvelgus į tai, kad G. P. teistumas yra išnykęs, kad jis dirba ir išlaiko mažametį vaiką, teismas skyrė bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kolegija nenustatė, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas pažeidė bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas, kad bausmė G. P. būtų paskirta per švelni, todėl daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistajam skirti griežtesnę bausmę. Todėl nukentėjusiojo A. S. apeliacinis skundas dėl bausmės G. P. griežtinimo netenkinamas.

Dėl automobilio „BMW X5“ grąžinimo

Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta automobilį „BMW X5“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Policijos Departamento aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui draudimo AB „(duomenys neskelbtini)“, perduodant automobilį įgaliotam J. B. asmeniui V. T..

Iš bylos duomenų matyti, kad 2007-12-06 iš P. B. buvo pavogtas automobilis „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį draudimo kompanija „(duomenys neskelbtini)“ kompensavo patirtus nuostolius ir minėta draudimo kompanija tapo šio automobilio savininke. Taip pat nustatyta, kad automobilis nukentėjusiajam buvo parduotas pasinaudojant Prancūzijos piliečiui priklausančio tokio pat, tik kitos spalvos automobilio dokumentais. Nors minėti dokumentai nėra suklastoti, tačiau jie išduoti ne tam automobiliui (ne tas VIN numeris yra nurodytas). Taigi nėra pagrindo manyti, kad minėtas automobilis buvo pagrobtas iš Prancūzijos piliečio, dėl to konstatuojama, kad Vokietijos draudimo kompanija yra teisėtas automobilio „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas.

Kaip skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, jog aplinkybė, kad sutarties objektas (automobilis) yra vogtas, egzistavo jau sandorio sudarymo metu. Įstatymuose nustatyta, kad, pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius (CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalys, 6.323 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo tiesiogiai leidžiama pirkėjui, iš kurio paimamas vogtas automobilis, reikalauti pardavėją grąžinti sumokėtą kainą. Šią pirkėjo teisę suponuoja sutartinių santykių su pardavėju egzistavimas bei faktas, kad pardavėjas pardavė daiktą nebūdamas jo savininkas. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006).

Iš bylos matyti, kad viso tyrimo metu nukentėjusysis A. S. prašė priteisti jam patirtą žalą dėl automobilio, ir ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas prašymas leisti išsimontuoti iš minėto automobilio palydovinio sekimo sistemą. Tačiau prašymas nukentėjusiajam A. S. grąžinti automobilį atsirado tik baigiant bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, motyvuojant tuo, kad nenustatyta, kokiu būdu automobilis atsirado pas Prancūzijos pilietį.

Vokietijos draudimo kompanija yra teisėtas automobilio savininkas, byloje yra pateikti Lenkijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo J. B. dokumentai, patvirtinantys, jog jis yra įgaliotas Vokietijos draudimo kompanijos asmuo pargabenti automobilį teisėtam savininkui. Taip pat minėta Lenkijos firma pateikė įgaliojimą, kuriame nurodyta, jog V. T. įgaliojamas atstovauti įmonę dėl automobilio pargabenimo. Taigi byloje yra visi reikalingi dokumentai, kad minėtas automobilis būtų grąžintas teisėtam savininkui – draudimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, o nukentėjusiajam A. S. būtų kompensuoti jo patirti nuostoliai. Šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu tai yra padaryta. Taigi pirmosios instancijos teismas grąžindamas automobilį teisėtam savininkui baudžiamojo proceso kodekso bei civilinės teisės normų nepažeidė. Dėl to skundžiamas nuosprendis šioje dalyje taip pat nekeičiamas.

Remiantis to, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 103-105 straipsnius, teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Byloje yra pateikta pažyma, jog nukentėjusiam iš teismo sąskaitos atlyginta jo turėtos kelionės išlaidos į teismo posėdį – 203,32 Lt. Šios proceso išlaidos priteistinos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103–105 straipsniais,

nutarė:

nuteistojo G. P. ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžio atmesti.

Iš G. P. išieškoti proceso išlaidas – 203,32 Lt – už nukentėjusiojo turėtas išlaidas kelionei.