- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-30
- Bylos Nr.
- ATP-709-380/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-01505-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. 2015 m. rugpjūčio 24 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 24 d., 17.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklą. Įvykio metu buvo apgadintas kelio ženklas. Iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasišalino nepranešęs policijai ir neužpildė eismo įvykio deklaracijos.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimu M. B. pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimą ir jam paskirta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, administracinė nuobauda – 28 Eur bauda. Administracinė byla pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant M. B. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, patraukiant M. B. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, paskiriant administracinę nuobaudą nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Teigia, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes, klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas. Priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Liudytoja J. N. nurodė, kad atvykusi į įvykio vietą pamatė tempiamą automobilį iš įvykio vietos. Policijos pareigūnai atvyko operatyviai, po pranešimo apie eismo įvykį iš kurio bandė pasišalinti M. B. praėjus 4 minutėms. Jei pareigūnai būtų atvykę į įvykio vietą šiek tiek vėliau, automobilis būtų nutemptas, tada būtų neaišku kas sukėlė eismo įvykį, žala nebūtų atlyginta. Atvykę pareigūnai nutraukė M. B. neteisėtus veiksmus ir išaiškino pažeidimą. Kelių eismo taisyklėse yra aiškiai nurodyta ką reikia daryti įvykus eismo įvykiui. Nenurodyta, jog pirmiausiai reikia skambinti draugui, kad ištrauktų iš griovio automobilį. Mano, kad M. B. turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
M. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Tauragės rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo. Teismų praktika numato, kad baudžiant asmenį pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teigia, kad davė parodymus apie tai, kad po įvykusio eismo įvykio siekė patraukti apgadintą automobilį nuo žalios vejos ant važiuojamos kelio dalies, baimindamasis galimų eismo įvykio pasekmių, jog ant vejos gali pradėti bėgti tepalai, o ne pasišalinti iš eismo įvykio vietos. S. G. patvirtino, jog jam M. B. skambino prašydamas ištraukti iš griovio automobilį. Policijos pareigūnai atvyko M. B. būnant eismo įvykio vietoje. Teigia, kad iš eismo įvykio vietos nepasišalino ir tokio tikslo neturėjo. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog M. B. siekė ir turėjo tikslą pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Teismas pagrįstai vertino tą aplinkybę, jog po eismo įvykio policijos pareigūnai nustatė, kad automobilį M. B. vairavo blaivas, todėl įvertinus tai yra pagrindas konstatuoti, kad M. B. elgesyje nenustatyta tyčia, o tuo pačiu ir priežastys, kurios leistų manyti, kad turėjo tikslą pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai.
M. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis vairavo automobilį „Opel Omega“ nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą, apgadino kelio ženklą, iš eismo įvykio vietos su kuria yra susijęs, pasišalino nepranešęs policijai ir neužpildė eismo įvykio deklaracijos. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus ir nepagrįstai nustatė, jog M. B. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, motyvuodamas tuo, kad M. B. neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio, o tik norėjo patraukti automobilį nuo žalios vejos.
Iš vyresniosios patrulės J. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), vairuotojas įvažiavo į stulpą ir bando pasišalinti iš įvykio vietos. Nuvykus į eismo įvykio vietą rado du automobilius. Automobilio „Audi“ vairuotojas S. G. tempė M. B. automobilį iš įvykio vietos (b. l. 3). M. B. teismo posėdžio metu teigė, kad iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Bijodamas, kad automobilio tepalai nepradėtų bėgti, ėmėsi priemonių ištraukti automobilį. Paskambino S. G. prašydamas padėti ištraukti automobilį. Ištraukus automobilį iš karto atvyko policijos pareigūnai. Nors M. B. teismo posėdžio metu teigė, kad nespėjo policijai pranešti apie įvykį, tačiau paaiškinime nurodė, jog nepranešė policijai, nes nežinojo kaip pasielgti (b. l. 25). S. G. patvirtino, jog paskambinus M. B., atvažiavo ir padėjo ištraukti automobilį iš griovio (b. l. 26). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad transporto priemonės „Opel Omega“ apgadinimai (b. l. 15). M. B. neneigia, kad atsitrenkė į kelio ženklą, apgadino jį. Nors apeliantas teigia, kad neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau nuotraukose užfiksuota automobilio padėtis, leidžia daryti išvadą, jog policijos pareigūnams atvykus vėliau, M. B. automobilis būtų nutemptas iš eismo įvykio vietos.
Kelių eismo taisyklių 219.1 punkte nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui vairuotojas nedelsiant sustoja, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui ir pažymi eismo įvykio vietą, neleidžia, kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, saugo eismo įvykio pėdsakus. Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nustatyta, kad M. B. atsitrenkęs į kelio ženklą ir jį apgadinęs, pirmiausiai paskambino draugui ir ištraukė automobilį iš griovio, nors turėjo pažymėti eismo įvykio vietą, saugoti eismo įvykio pėdsakus, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, pranešti apie eismo įvykį policijai. Kiekvienas vairuotojas privalo žinoti Kelių eismo taisykles ir laikytis nustatytų reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. B., suvokdamas, kad sukėlė eismo įvykį, apgadino kelio ženklą, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, policijai apie eismo įvykį nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimo dalis dėl bylos nutraukimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį naikintinas.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.
Skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį įvertinamas padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdis, pavojingumo laipsnis, administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens asmenybė, teisingumo ir protingumo kriterijus. M. B. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas ir pasišalino iš įvykio vietos. M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. M. B. nėra baustas už panašius pažeidimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 30). Įvertinus tai, skirtina minimali administracinė nuobauda, numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Paskirtoji nuobauda bendrintina su administracine bauda, paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimo dalį dėl bylos nutraukimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį panaikinti.
M. B. pripažinti kaltu, padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi nuobaudas, skirtas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį subendrinti ir paskirti M. B. galutinę nuobaudą 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.