Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00443-22 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

A. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirbanti VšĮ Akmenės rajono ligoninėje slaugytoja, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Č. smurtaudama nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2022 m. sausio 3 d. apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini) įėjimo į butą tarpduryje, būdama neblaivi, kai alkoholio kiekio tikrintuvu nustatytas 2,40 promilių girtumas, konflikto metu, vieną kartą sudavė delnu K. L. į veido kairę pusę, lūpų ir nosies srityje, taip padarydama odos nubrozdinimus veide, viršutinėje lūpoje, kas sukėlė nukentėjusiajai K. L. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais savo veiksmais A. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

A. Č. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 27 d., apklausta kaip įtariamoji, parodė, kad psichikos sveikatos centre neregistruota, save laiko psichiškai sveika, priklausomybių ligų centre taip pat neregistruota, su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, kalta prisipažįsta visiškai. 2022 m. sausio 3 d. apie 19.30 val. grįžo į savo namus (duomenys neskelbtini). Į namus grįžo truputį išgėrusi alkoholio ir prigulė pailsėti. Gulėdama lovoje išgirdo, kaip virš jos buto gyvenantys kaimynai ir jų vaikai triukšmauja. Girdėjosi vaikų cypimas, rėkavimas, šūkavimas ir lakstymas. Kadangi ji negalėjo ramiai pailsėti, atsikėlusi iš lovos nuėjo į virš jos esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), kur gyvena kaimynai P., bei kelis kartus pabeldė į duris. Buto duris atidarė kaimynų P. dukra K., jos pavardės nežino, kuri, kiek suprato, buvo atvykusi pas savo tėvus į svečius. Būdama buto tarpduryje A. Č. jai pasakė, kad jos vaikai kelia triukšmą, bei paprašė, kad netriukšmautų. Tuo metu jos viena ant kitos pradėjo šaukti ir tarpusavyje žodžiu konfliktuoti, ko pasekmėje ji, apimta emocijų, dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą K. į veido kairę pusę. Kur tiksliai jai kliuvo, ji nematė, todėl negali pasakyti. K. gindamasi tuo meta jai du kartus dešinės rankos delnu sudavė į kairės pusės žandą. Dėl jai suduotų smūgių ji jokių pretenzijų K. neturi, kadangi pati nuėjo ir su ja tarpusavyje sukonfliktavo. Po suduotų smūgių ji išėjo į savo butą. Tuo metu jų konfliktas tuo ir pasibaigė. Po15 minučių atvyko policijos pareigūnai, kuriems taip pat paaiškino visas įvykio aplinkybes. Gali pasakyti, kad alkoholis turėjo didelės įtakos tokiam jos poelgiui, nes atsirado daugiau drąsos. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi. Daugiau paaiškinti neturi ką (b. l. 66-69).

Motyvuojamoji dalis

Be A. Č. prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

– 2022 m. sausio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu, (duomenys neskelbtini). Namas daugiabutis, penkių aukštų. (Duomenys neskelbtini) (b. l. 1-7);

– 2022 m. sausio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole K. L. parodė, kad ji su mažamečiais vaikais K. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), ir L. L., gimusia (duomenys neskelbtini). Naujųjų Metų išvakarėse atėjo pas savo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko visa laiką buvo pas tėvus. 2022 m. sausio 3 d. 18.40 val. į šį butą pasibeldė kaimynė A. Č. Jai einant atidaryti durų, kaimynė pradėjo daužyti duris. Jai atidarius duris, A. sakė, kad apramintų savo vaikus, nes ji negalinti miegoti. Matėsi, kad A. akivaizdžiai girta. K. L. jai bandė paaiškinti, kad jos dukra 5 metų gal bėgiodama ir sukėlė kažkokį triukšmą, bandė paaiškinti, kad sudrausmins dukrą. Tada A. ją išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais. K. L. jai atsakė, kad eitų miegoti, o ne girtuokliautų. Tada A., stovėdama jos tėvų buto tarpduryje, vieną kartą delnu trenkė jai į veido sritį. Nuo smūgio iš karto pajuto skausmą lūpoje. Po smūgio ji A. delnu trenkė atgal. Tada iš kambario išėjo jos tėvas V. P., kuris A. pasakė, kad ramintųsi, kad eitų namo, ir uždarė buto duris. Apsižiūrėjusi savo veidą ji pastebėjo, kad kraujuoja iš apatinės lupos kairėje pusėje ir paraudę prie nosies kairėje pusėje. Greitosios medicininės pagalbos nesikvietė, pas medicinos ekspertus nevažiuos, civilinio ieškinio nereikš. Praėjus pusantros valandos skausmą tebejaučia lūpoje ir prie nosies. Taip pat, nori pasakyti, kad konflikto metu, kai jai trenkė į veidą, prie jos buvo priėjusi dukra L., kuri pradėjo verkti, klykti, kai nuėjo į virtuvę rado dukrą K., kuri susigūžusi kampe verkė. (b. l. 1-7);

– 2022 m. sausio 21 d. V. P. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2022 m. sausio 3 d. pas jį namuose (duomenys neskelbtini), visą dieną svečiavosi jo dukra K. L., kartu su anūkėmis K., kuriai 5 metai, ir L., kuriai metai laiko. Jiems visiems kartu būnant bute, apie 18.00 val. į buto duris pasigirdo beldimas, jis tuo metu buvo virtuvėje, beldimą girdėjo, tačiau kas atidarė buto duris jis nematė. Tik iš karto išgirdo garsų šūkavimą ir rėkavimą, iš sklindančio balso suprato, kad atėjo kaimynė A., bei išgirdo, kaip tarp jo dukros K. ir A. vyksta žodinis konfliktas. Tai išgirdęs, ėjo link buto durų, pažiūrėti, kas vyksta. Nuėjęs pamatė kaimynę A., kuri buvo neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti. Kai nuėjo prie buto durų išgirdo, kaip A. jo dukrą K. vadina necenzūriniais žodžiais. Tai išgirdęs, jis savo dukrai K. pasakė, kad ji eitų į kambarį, o kaimynei A. – kad nusiramintų ir eitų namo. Kai jo dukra K. nuėjo į butą, jis, uždaręs buto duris, pamatė, kad K. yra prakirsta viršutinė lūpą. Jos paklausė, kodėl įvyko konfliktas ir kas atsitiko. K. jam pasakė, kad kaimynė A. atėjusi pradėjo priekaištauti, dėl jo anūkių keliamo triukšmo, bei kad pastaroji negali ramiai ilsėtis ir kad ranka jo dukrai K. vieną kartą sudavė į veido sritį, ko pasekmėje prakirto lūpą. Gali pasakyti, kad anūkės tik namuose lakstė, tačiau jokio didelio triukšmo nekėlė. Taip pat gali pasakyti, kad jis gyvena ketvirtame aukšte, o kaimynė A. po juo trečiame aukšte, todėl ne pirmas kartas, kai pas jį į svečius atvažiavus dukrai kartu su anūkėmis, A. kelia konfliktus, dėl jo anūkių keliamo triukšmo. Jo anūkės yra nedidelio amžiaus, t. y. 1 metukų ir 5 metukų, todėl jų keliamas triukšmas, jo nuomone, yra nedidelis. Daugiau paaiškinti neturi ką (b. l. 46-49);

– 2022 m. sausio 6 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis nukentėjusiosios K. L. apžiūros duomenimis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, nurodyta, kad: K. L. nustatyti odos nubrozdinimai veide, viršutinėje lūpoje; nustatyti kūno sužalojimai padaryti su kietu buku daiktu(-ais); K. L. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis, pasisakyti apie sužalojimų padarymo galimybę griuvimo metu atsitrenkiant į aplinkoje esančius daiktus galima pateikus konkrečias atsitrenkimo aplinkybes, nurodant daiktus bei jų savybes; K. L. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 1 trauminio poveikio metu; K. L. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku; K. L. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 33-34);

– 2022 m. sausio 3 d. alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 19.25 val. A. Č. nustatytas 2,40 promilių girtumas, 19.29 val. K. L. nustatyta 0,00 promilių (b. l. 40-41).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad 2022 m. sausio 3 d. apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, A. Č. panaudojo smurtą prieš K. L. ir ją sužalojo, sukeldama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Bylos aplinkybės yra aiškios, A. Č. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios K. L. ir liudytojo V. P. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga. A. Č. veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Prokuroras prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti A. Č. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį, bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu.

A. Č. su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 75-78).

Nukentėjusiajai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (b. l. 79-80).

Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus. A. Č. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. A. Č. neteista; administracine tvarka bausta (b. l. 54-57). Apie psichiatrinį gydymą ir įskaita, priklausomybės ligų gydymą ir įskaitą duomenų nėra.

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji A. Č. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji A. Č. nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Pagal BK 41 straipsnį, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus prokuroro prašomą, BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant bausmės terminą trumpesnį už jos vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis), vietoje intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), taip pat uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, tuo pačiu įspėjant kaltinamąją, kad nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmė bus keičiama areštu.

Laikinai sulaikyta A. Č. nebuvo.

Pradėjus bausmės vykdymą, 2022 m. sausio 27 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina (b. l. 70-72).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti A. Č. 2022 m. sausio 27 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

– be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

– vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus;

– nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus ir draudimus.

Išaiškinti A. Č., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti A. Č., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.