Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal

V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bausto administracine tvarka,

skundą dėl 2015 m. sausio 30 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro nutarimo Nr. 30N-25148048-15 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas V. B. atžvilgiu surašytas už tai, kad 2014 m. gruodžio 29 d., 11.55 val., kelyje, Šiaulių aplinkelyje, Šiaulių m. sav., vairavo transporto priemonę „Man TGA26.320“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) susidedančią iš triašio vilkiko ir triašės puspriekabės ant kurios buvo vežama konteinerinė cisterna. Sąstato svoris su kroviniu 44,52 tonos, kai maksimalus leidžiamas svoris 40 tonų. Viršijo leistina svorį 4,52 tonos, neturėdamas specialaus leidimo, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ reikalavimus.

2015 m. sausio 30 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro nutarimu Nr. 30N-25148048-15 V. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 150,00 Eur dydžio bauda.

Teismo posėdžio metu atstovas advokatas Alvydas Buta palaikė V. B. skundą ir parodė, jog (duomenys neskelbtini) yra didelė įmonė, kurioje dirba daugiau kaip 20 darbuotojų, dar daugiau yra automobilių. Minėtoje įmonėje Valstybinė kelių transporto inspekcija prie susisiekimo ministerijos atliko patikrinimą, kuriame buvo nustatyta, jog teisės aktai, kurie nustato didžiagabaritinių krovinių pervežimo reikalavimus, nebuvo pažeisti. Administracinė atsakomybė numatyta dėl važiavimo be leidimo kelių transporto priemonėmis viršijant leidžiamą ašies apkrovą, cisternos viršsvoris siejamas su atitikimu ISO standartams. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, nei institucija, nei policija, nedavė atsakymo, kas yra ISO standartas ir kokį teisės aktą pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tai, kad konteinerinė cisterna atitinka ISO standartą buvo pateiktas šios konteinerinės cisternos sertifikatas, kuriame nurodyta, kad konteinerinė cisterna pagaminta pagal ISO standartą, šio sertifikato niekas neginčija, institucija šio sertifikato nepaneigė, todėl administracinė atsakomybė negalima.

Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro atstovė Erika Kliaugienė parodė, jog 2014 m. gruodžio 29 d., Šiaulių r., buvo sustabdytas vilkikas su puspriekabe, kurį patikrinus buvo nustatyta, kad sąstato svoris viršija leistiną svorį 4,52 tonos, kai leidžiamas svoris 40 tonų. Gabenant 44 tonų svorio konteinerinę cisterną, turi būti ant konteinerinės cisternos atitinkamas ženklinimas, t. y. „2DT5“, kuris nurodo, kad konteinerinė cisterna pagaminta pagal ISO standartus. Pareigūnai apžiūrėję prie konteinerinės cisternos, Nr. (duomenys neskelbtini), prikabintą lentelę, joje nerado užrašo „2DT5“. Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai telefonu, patvirtino, kad ant lentelės turi būti užrašas, nurodantis, kad konteinerinė cisterna pagaminta pagal ISO standartus. Vairuotojui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad konteinerinė cisterna pažymėta nebuvo, bei tai, kad viršijo leistiną svorį. Vairuotojas dokumentus, kuriuose nurodoma, kad konteinerinė cisterna pagaminta pagal ISO standartus, atsivežė tik į bylos nagrinėjimą, tačiau patikrinimo metu šių dokumentų neturėjo. Byloje yra pateiktos kitos konteinerinės cisternos fotonuotraukos, patikrinimo metu buvusi konteinerinė cisterna šiuo metu yra išvežta į Afriką, todėl neaišku ar byloje pateikti dokumentai yra būtent tikrintos konteinerinės cisternos dokumentai. Bylos medžiagoje prie Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. J. tarnybinio pranešimo yra fotonuotraukos, kuriose užfiksuota, kad patikrinimo metu buvo tikrinta konteinerinė cisterna, Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiose fotonuotraukose matyti, jog minėta konteinerinė cisterna nėra pažymėta, kad ji pagaminta pagal ISO standartus.

Atstovė paaiškino, jog Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatyme yra nurodyta, kas yra standartas. Tai jog prie konteinerinės cisternos turi būti pritvirtina lentelė, nurodanti, kad konteinerinė cisterna pagaminta pagal ISO standartus, nustato 2014 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-66 16.7 punktas ir 1996 m. liepos 25 d. Europos sąjungos direktyva Nr. 96/53/EB. Kelių eismo taisyklių 16. punkte nustatyta transporto priemonių vairuotojų pareiga tikrinančiam pareigūnui pateikti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus dokumentus. Prašo nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti.

Liudytojas D. G. parodė, kad pareigūnas D. J., sustabdęs jo vadovaujamos įmonės vilkiką, atliekančio jūrinio konteinerio pervežimą, triašiu vilkiku ir triaše puspriekabe, kuris atitinka ISO standartus, jo vairuotojui paskyrė administracinę nuobaudą, už leistino gabenamo svorio viršijimą. Atliekant jūrinio konteinerio pervežimą su triaše konteinerine puspriekabe, leistinas maksimalus svoris yra iki 45 tonų, šiuo atveju buvo 44,5 tonos bendro svorio, todėl leistinas svoris viršytas nebuvo, tam specialaus leidimo nereikėjo. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakyme nurodyta, kad su triašiu vilkiku triaše puspriekabe galima pervežti konteinerį iki 45 tonų. Šiame įsakyme taip pat nurodyta, kad Lietuvos teritorijoje įleidžiamos ir leidžiamos važiuoti Lietuvos keliais transporto priemonės, kurios maksimalų svorį viršija iki 1 tonos, tokioms transporto priemonėms specialus leidimas nereikalingas. Tikrinimo metu, gabenamo svorio numatyta paklaida viršyta nebuvo.

Liudytojas paaiškino, jog jo vadovaujamoje įmonėje pervežimai atliekami trys metai. Įmonė teikia jūrinių konteinerių pervežimo paslaugą nuo uosto iki pasikrovimo arba iškrovimo vietos. Būtent tikrinimo metu buvęs konteineris priklauso Vokiečių jūrinei kompanijai, kuri užsiima skystų krovinių gabenimu laivais ir turi apie 10-12 tūkst. konteinerių. Minėta kompanija į juos kreipėsi su užsakymu dėl tam tikro krovinio pervežimo. Šie konteineriai yra skirti skystiems kroviniams gabenti, tai 20 pėdų konteinerinė cisterna, 6 metrų ilgio. Kadangi šiais konteineriais yra gabenami maistiniai produktai, jie privalo būti sertifikuoti ISO standartu. Konteineris tai stačiakampė metalinė dėžė, šie konteineriai skirti generaliniam, t.y. supakuotiems kroviniams gabenti. Jo vadovaujama įmonė gabena skystą maistinį produktą - gliukozę, kurio temperatūra gabenimo metu siekia virš 60 laipsnių. Pareigūnas konteinerį įvardijo kaip cisterną, tai tas pats konteineris tik kito porūšio, skirtas skystiems kroviniams gabenti. Tik su konteinerine puspriekabe galima pervežti konteinerį cisterną. Cisterna yra kitokia transporto priemonė, tai multimodaliniam pervežimam skirtas konteineris, kuris užsikeliamas tik ant konteinerinės puspriekabės, su kita transporto priemone jo vežti negalima, kadangi yra specialūs tvirtinimo taškai. Cisternai leistinas svoris yra iki 40 tonų. Vieninteliam jūriniam konteineriui leistina svoris, su paklaida, yra 45 tonos. Į standartinį konteinerį nėra galimybių supilti 24 tonų skysto produkto, šis konteineris atitinka visus ISO standartus, nes į jį kraunamas maistinis produktas, kitaip tiek siuntėjas, tiek gavėjas neleistų į jį krauti krovinio, jei konteineris neatitinktų tam tikrų reikalavimų. Kiekvienas toks konteineris yra pažymėtas pagal ISO standartą, t .y. „2DT5“ kodu, kurio kiekviena raidė ir skaičius turi tam tikrą reikšmę ISO sertifikavime. Pirmoji raidė reiškia konteinerio dydį, antroji - specifikaciją ir t.t. Kodas yra ant kiekvieno konteinerio priekio, šono, gale, didelėmis raidėmis. Konteineriai gabenami Panevėžio įmonės į Klaipėdos uostą, toliau jie išplukdomi į Vakarų Europą. Įmonę nuolatos yra tikrinama Valstybinės kelių transporto inspekcijos, muitinės departamento, Klaipėdos kelių policijos, taipogi ir Suomijos, Latvijos pareigūnų, tačiau niekada nebuvo pripažinta, kad buvo padaryti pažeidimai ir, kad jie neatitiktų ISO standartų. 2014 m. birželio mėn. Valstybinė Kelių transporto inspekcija tikrino visą įmonės veiklą, buvo paėmusi apie 600 krovinio pervežimo dokumentų, tame tarpe buvo ir tokių pat identiškų krovinių dokumentai, jie pripažino, kad ta veikla, kuri yra vykdoma yra leistina ir jokių pažeidimų nenustatyta.

Liudytojas parodė, jog po šio patikrinimo, nuvykus į Klaipėdos Valstybinę kelių transporto inspekciją, jos pareigūnai žodžiu paaiškino, kad įmonė turi teisę atlikti tokį pervežimą, kuomet yra naudojamas trijų ašių vilkikas, trijų ašių konteinerinė puspriekabė ir kuomet yra vežamas 20 pėdų konteineris, pagamintas pagal ISO standartą. 44 tonos su paklaida ne didesne nei 1 tona, yra leistinas svoris. Į Klaipėdos Valstybinę kelių transporto inspekciją taipogi buvo kreiptasi ir raštu, atsakyme taip pat patvirtinta ir paaiškinta pagal kokį ISO standartą nustatomas konteinerio atitikimas ISO standartams. Dokumentas, kuriame nurodyta, kad tikrintas konteineris pagamintas pagal ISO standartą, po patikrinimo buvo gautas iš Vokiečių kompanijos. Popierinis dokumentas neturi lydėti konteinerio Tokiems konteineriams neišduodamas atskiras dokumentas ar techninis pasas, nurodantis, kad konteineris pagamintas pagal ISO standartą, kadangi jie pastoviai gabenami. Todėl ant konteinerių klijuojami skaičiai žymintys ISO standartą, taip pat ant konteinerių ir ant jų esančioje saugumo lentelėje yra ir kitų daug skaičių, nurodančių tam tikrus konteinerio techninius parametrus. Tai, kad konteineris pagamintas pagal ISO standartą, konkretaus užrašo ant konteinerių nurodyta nėra, visi ISO sertifikavimai išreiškiami tam tikrais kodais. Kiekvienas konteineris turi savo numerį, pagal kurį galima patikrinti kam konteineris priklauso, tokia informacija yra viešai prieinama. Fotonuotraukose yra užfiksuotas identiškas konteineris, skiriasi tik jo numeris. Nėra tekę vežti tokį pat nepažymėtą konteinerį. Pareigūnas surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame nenurodė koks konkretus teisės aktas buvo pažeistas.

Talpyklos konteinerio pradinio patikros sertifikatu nustatyta, jog sertifikate nurodyto talpyklos konteinerio Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog sertifikate yra nurodyta, kad talpykla konteineris pagamintas pagal specifikaciją - ISO 1496-3 (b. l. 9).

Valstybinės kelių transporto inspekcijos elektroniniu laišku nustatyta, jog Valstybinė kelių transporto inspekcija nurodė, kad didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“, 16.7. punktas numato, kad transporto priemonių junginio bendroji masė gali būti ne didesnė kaip 44 tonos, kai 20, 30, 40, 45 pėdų konteineriai (pagaminti pagal ISO standartus) vežami triašiu vilkiku, sujungtu su dviaše ar triaše puspriekabe. Nustatyta, kad konteineriai, pagalminti pagal ISO standartus, turi būti pažymėti ir paženklinti vadovaujantis standartu ISO 6346 ir jo priedais (b. l. 11).

Konteinerio dydžio kodais pagal ISO 6346 nustatyta, jog simboliai „2DT5“ nurodo, kad konteineris pagamintas pagal ISO 6346 standartą (b. l. 12-17).

Transportavimo taros informacija nustatyta, jog 20 pėdų aukščio, kubinės talpos, pavojingų skysčių transportavimo konteinerio standartas ISO 6346:1995, dydžio tipo kodas „2DT5“ (b. l. 18-19).

Fotolentelėmis užfiksuotas konteineris, analogiškas ginčo konteineriui, kuris pažymėtas kodais „2DT5“ (b. l. 20).

Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. J. tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog 2014 m. gruodžio 29 d., apie 11.55 val., jam dirbant kartu su Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu S. G. ir patruliu K. J., kelyje A18, 14 km, buvo sustabdyta transporto priemonė „Man TGA“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Lag“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad N-3 kategorijos transporto priemonę vairuoja V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatyta, jog minėtas vairuotojas vairavo transporto priemonę susidedančią iš triašio vilkiko ir triašės puspriekabės ant kurios buvo vežama konteinerinė cisterna, kurios sąstato svoris su kroviniu 44,52 tonos, kai maksimalus leidžiamas svoris 40 tonų, viršijo leistiną svorį 4,52 tonos, vairuotojas neturėjo specialaus leidimo. Nustatyta, jog apžiūrėjus prie konteinerinės cisternos pritvirtintą lentelę, užrašo, kad konteinerinė cisterna pagaminta pagal ISO nėra. Nustatyta, jog mobiliuoju telefonu buvo bendrauta su Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnais, kurie patvirtino, kad ant lentelės turi būti užrašas, nurodantis, kad konteineris pagamintas pagal ISO (b. l. 24).

Fotolentelėmis užfiksuoti konteinerio Nr. (duomenys neskelbtini) techniniai duomenys (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių bei kitas aplinkybes turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 3 dalis numato, jog važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, bet ne daugiau kaip 2 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, bet ne daugiau kaip 4 t, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Ši teisės norma numato atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje. Kodekso norma yra blanketinė, todėl, siekiant patraukti asmenį atsakomybėn už jos pažeidimą, asmens veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal kitą teisės aktą, į kurį ši norma ir nukreipia. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas surašytas už Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pažeidimą.

Tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę reglamentuoja 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 96/53/EB, nustatančią tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę. Įgyvendinant nurodytą direktyvą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2002 m. vasario 18 d. priėmė įsakymą Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“, kurio 16.6. punkte nustatyta, kad automobilių ir jų junginių, susidedančių iš triašio automobilio, sukabinto su dviaše arba triaše puspriekabe, didžiausia leidžiama bendroji masė yra 40 tonų, o to paties įsakymo 16.7. punkte nurodyta, kad automobilių ir jų junginių, susidedančio iš triašio automobilio, sujungto su dviaše ar triaše puspriekabe 20, 30, 40, 45 pėdų konteinerių (pagamintų pagal ISO standartus) kombinuotam vežimui – didžiausia leistina bendroji masė 44 tonos. Iš šių teisės normų matyti, kad didžiausia leistina bendroji masė – 40 ar 44 tonos priklauso nuo to, ar konteineris pagamintas pagal ISO standartus.

Asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik jo veikoje nustačius visus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę. Ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo asmuo kaltas, kitos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, nustatomos remiantis įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinių teisės pažeidimų protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnis).

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006, N575-344/12).

Ištyrus byloje esančius įrodymus – atstovo advokato Alvydo Butos, Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro atstovės Erikos Kliaugienės ir D. G. parodymus, taip pat rašytinę bylos medžiagą – policijos pareigūno D. J. tarnybinį pranešimą, akivaizdžiai nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 29 d., 11.55 val., kelyje, Šiaulių aplinkelyje, Šiaulių m. sav., V. B. vairavo transporto priemonę „Man TGA26.320“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) susidedančią iš triašio vilkiko ir triašės puspriekabės ant kurios buvo vežama konteinerinė cisterna, kurios sąstato svoris su kroviniu 44,52 tonos, tačiau nesurinkta jokių pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad konteinerinė cisterna nebuvo pažymėta „2DT5“ kodu, kuris norodo, kad konteinerinė cisterna pagaminta pagal ISO standartą, ir tikrinimo metu viršijo, konteineriams pagamintiems pagal ISO standartus, leistiną svorį. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas D. G. argumentuotai ir aiškiai paaiškino, kad konteinerinė cisterna buvo pažymėta „2DT5“ kodu, kuris parodo tam tikrus konteinerinės cisternos techinius duomenis ir tai, jog konteinerinė cisterna pagaminta pagal ISO standartą. Be to, jog konteinerinė cisterna Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminta pagal ISO 1496-3 standartą, neginčytinai ir objektyviai įrodyta konteinerinės cisternos beloje esančiu patikros sertifikatu.

Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro atstovė Erika Kliaugienė pozicijos, palaikant surašytą nutarimą ir dėstant pažeidimo esmę, argumentuotų ir aiškiai išreikštų motyvų neįvardijo. Atsižvelgiant į pareigūno D. J. tarnybinį pranešimą ir prie jo pridėtas fotolenteles, akivaizdu, jog policijos pareigūnas surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą vadovavosi, ant konteinerinės cisternos saugumo lentelėje esančiais nurodytais tam tikrais konteinerio techniniais parametrais. Be to, iš byloje pateiktų fotolentelių matyti, jog fotonuotraukos yra labai nekokybiškos, nustatyti, visus konteinerinės cisternos techninius duomenis nėra jokių galimybių. Iš pateiktų fotolentelių, taipogi nėra galimybių nustatyti, ar tikrinimo metu iš tiesų konteinerinė cisterna Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pažymėta „2DT5“ ženklu, kadangi fotonuotraukos užfiksuotos apimant ne visą konteinerinę cisterną, bet tik tam tikrą plotą informacijos, nurodančios tam tikrus techninius duomenis.

Tokiu būdu, darytina išvada, kad išnagrinėjus šią administracinę bylą, byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. kaltę. Nesant vieno iš būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, negali kilti ir teisinės pasekmės bei atsakomybė už administracinių teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 3 dalyje.

Įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą, konstatuotina, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, jog 2014 m. gruodžio 29 d., 11.55 val., kelyje, Šiaulių aplinkelyje, Šiaulių m. sav., V. B. vairavo transporto priemonę „Man TGA26.320“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), susidedančią iš triašio vilkiko ir triašės puspriekabės ant kurios buvo vežama nepažymėta „2DT5“ ženklu konteinerinė cisterna Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo teisės aktais nustatytą leistiną svorį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

V. B. skundą tenkinti.

Panaikinti 2015 m. sausio 30 d. Klaipėdos APVK Kelių policijos biuro nutarimą Nr. 30N-25148048-15.

Administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.