Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Vilijai Žukauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, ištekėjusi, dirba Klaipėdos "(duomenys neskelbtini) " gimnazija, anglų kalbos mokytoja, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

ji, 2017-12-12, apie 15.00 val., Klaipėdos m., Taikos pr., ties namu Nr. 48b, vairuodama automobilį "Hyundai Santa fe" valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), išvažiuodama iš teritorijos (kiemo) į pagrindinį kelią - į Taikos prospektą, elgdamasi neatsargiai, nedavė kelio jai iš dešinės pusės, dviračių taku važiavusiam dviratininkui A. P. (A. P.), ir jį partrenkė. Eismo įvykio metu, dėl patirtų sužalojimų, A. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais G. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio mėn. 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 102 p. (Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamoji G. G. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gruodžio 12 d. netyčia įvykdė nusikaltimą, vairuodama automobilį Santa Fe. Sustojus prieš sankryžą, turėjo apsidairyti ir tada tik važiuoti. Ji nepastebėjo dviratininko, kuris buvo jai iš dešinės. Iš pradžių manė, kad gal galimai ji kalta, gal dviratininkas kaltas, tačiau suprato, kad ji vairavo pavojingesnę transporto priemonę. Supranta, kad ji kalta buvo eismo įvykyje, nepastebėjusi dviratininko, sutinka su kaltinimu, prašo jai atleisti, vietoje negalėjo atsiprašyti nukentėjusiojo, nes buvo sukrėsta, kraujo buvo daug, norėjo pagelbėti, iškvietė greitąją pagalbą. Nėra piktybiška vairuotoja, vairuoja automobilį 15 metų, nėra turėjusi nuobaudų ar kokių įvykių. Tikisi, kad išmokėta kompensacija padės nukentėjusiajam užsimiršti skaudžius eismo padarinius. Nėra padariusi nusikaltimų, neturi pažeidimų, gyvenime yra sąžiningas žmogus, pavyzdį rodanti mama. Mano, ateityje nedarys jokių nusikaltimų.

Iš pirminio paaiškinimo matyti, kad A. P. paaiškino, kad 2017-12-12 apie 15 val., jis dviračiu važiavo nuo "Akropolio" pusės link SEB banko. Važiavo dviračių taku negreitai. Matė, kad išvažiavime iš kiemo į Taikos pr. stovi automobilis, kuris norėjo išvažiuoti į prospektą. Jis važiavo dviračiu pro automobilio priekį, atstumas buvo apie 1-1,5 metro ir tada vairuotoja pradėjo važiuoti. Ji kliudė jį su automobilio priekiniu bamperiu. Ji pataikė į dviračio galinę dalį. Jis krito į dešinę pusę ir sukdamasis su nulaužta kairės pusės stabdžių rankena persipjovė voką ir su rankenos galu susitrenkė akį. Eismo įvykio vietoje, po jo partrenkimo, jis pats prirakino dviratį prie stulpo. Dviratį paėmė jo darbo vietos - laivo agentas ir parvežė į laivą.(b.l. 55)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. (A. P.) parodė, kad 2017-12-12 apie 15.00 val., Klaipėdos m., jis, iš laivo dviračiu išvažiavo į banką "Swedbank". Iš banko, nuo prekybos centro "Akropolis", važiavo dviračiu, dviračių taku, per vidurį, normaliu greičiu. Artėdamas prie važiuojamosios kelio dalies, matė, kad jam iš kairės pusės, stovi automobilis, kurį vairavo moteris. Ji buvo sustojusi neprivažiavus susikirtimo su dviračių taku daugiau nei 1 m atstumu. Vairuotoja žvalgėsi į visas puses, todėl jis suprato, kad ji jį mato ir tikrai praleis pravažiuoti. Tuo metu, kai jis važiavo pro automobilio priekinę dalį ir jo dviračio priekinis ratas jau buvo už automobilio, vairuotoja staiga pajudėjo į priekį. Supratęs, kad ji atsitrenks į jį, jis pakėlė kairę koją. Automobilis priekiniu buferiu kliudė jo dviratį ties galine dalimi. Nuo smūgio, jis kartu su dviračiu nukrito. Dviratis krito ant dešinės pusės, o jis - ant dviračio, kaire akimi atsitrenkdamas į dviračio rankeną. Akis pradėjo stipriai kraujuoti. Vairuotoja sustojo, išlipo, buvo šoke ir visa drebėjo. Atvykę medikai jį išvežė į ligoninę. Vėliau gydėsi namuose. Nedarbingumą turėjo iki 2018 m. gegužės mėn. 15 d. Eismo įvykio metu jam buvo padarytas smegenų sukrėtimas, lūžo kaulas ties akimi, buvo pažeista akis. Dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti pusę metų. Žalos niekas jam neatlygino. Mano, kad dėl eismo įvykio kaltininkė yra automobilio vairuotoja, nes jis važiavo dviračių taku.( b.l. 57-58)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. S., dirbantis policijos pareigūnu, parodė, kad 2017-12-12 apie 15.02 val., buvo gautas iškvietimas dėl eismo įvykio, įvykusio Taikos pr. 48B, Klaipėdos m. Atvykęs į eismo įvykio vietą, pamatė, kad išvažiavime iš teritorijos-kiemo stovi automobilis "Hyundai Santa Fe", kurio priekinė dalis nuo važiuojamosios dalies krašto-Taikos pr. buvo 1,4 m atstumu, ant dviračių tako menamos linijos, kuris kerta minėtą išvažiavimą iš teritorijos. Toliau, prie apšvietimo stulpo, esančio ant šaligatvio, buvo prirakintas dviratis (kaip vėliau sužinojo, dviratį prirakino pats A. P.). Dviratininko eismo įvykio vietoje nebebuvo, jis buvo išvežtas į ligoninę. Automobilio, partrenkusio dviratininką, vairuotoja G. G., sakė, kad išvažiuodama iš kiemo į Taikos pr., žiūrėjo į kairę pusę, stebėdama parvažiuojančius automobilius, todėl nepastebėjo jai iš dešinės pusės, dviračių taku važiuojančio dviratininko. Nuvykęs į ligoninę, surašė Rusijos pil., A. P. paaiškinimą. Jam eismo įvykio metu buvo sužalota akis. Pagal eismo įvykio vietos apžiūrą ir eismo dalyvių paaiškinimus, mano, kad eismo įvykio kaltininkė yra automobilio vairuotoja G. G., kuri, išvažiuodama iš teritorijos (kiemo), nepraleido dviračių taku važiavusio dviratininko, jį partrenkė ir sužalojo (b.l. 115-116).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos tyrėjo tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017-12-12 apie 15.02 val. Klaipėdoje, Taikos pr. ties 48b namu, G. G., vairuodama automobilį "Hyundai Santafe", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš kiemo į pagrindinį kelią kliudė dviračių taku dviračiu važiavusį Rusijos pilietį A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 1).

Iš 2017-12-12 tyrėjo Ž. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad G. G. eismo įvykio metu buvo blaivi (asmens blaivumo testu nustatytos 0,00 promilės).(b.l. 20)

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykis įvyko Taikos pr., ties namu Nr. 48 B, Klaipėdos m., išvažiavime iš teritorijos (kiemo) į Taikos pr., kur išvažiavimą kerta dviračių takas (b.l. 24-31).

Iš automobilio "Hyundai Santa Fe" valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad automobiliui apgadintas priekinis valstybinis numerio ženklas. Protokole užfiksuota, kad automobilio stabdžiai veikė tolygiai (b.l. 32-35).

Iš dviračio "Scocomfort" apžiūros protokolo matyti, kad dviračiui nulaužta kairės pusės stabdžių rankenėlė (b.l. 36-39).

Specialisto išvadoje Nr. 11K-268(18) konstatuota, kad eismo įvykio metu į Taikos pr. iš įvažiavimo į kiemą įvažinėjęs automobilis "Hyundai Santa Fe" valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neprivažiuodamas važiuojamųjų dalių sankirtos, priekinės dalies viduriu, susidūrė su skersai jo judėjimo krypties, iš dešinės į kairę dviračiu važiavusiu A. P.. Susidūrimas įvyko automobiliui "Hyundai Santa Fe" valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), dešinės pusės ratais esant apie 1-1,1 m atstumu nuo dešiniojo įvažiavimo važiuojamosios dalies krašto, neprivažiuojant vietos, kurioje jis aptiktas stovintis po eismo įvykio. Susidūrimas įvyko įvažiavimo į kiemus važiuojamojoje dalyje, automobiliui "Hyundai Santa Fe" valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), dešinės pusės ratais esant apie 1-1,1 m atstumu nuo dešiniojo įvažiavimo važiuojamosios dalies krašto, neprivažiuojant vietos, kurioje jis aptiktas stovintis po eismo įvykio, o automobiliui iš dešinės į kairę važiuojamąją dalį kirtęs dviratininkas buvo ties automobilio priekine dalimi. Techniniu požiūriu automobilio "Hyundai Santa Fe" valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotoja G. G. privalėjo elgtis taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, prieš pradėdama važiuoti ir įvažiuodama į kelią, privalėjo duoti kelią juo važiavusioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Techniniu požiūriu dviratininkas A. P. privalėjo elgtis taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalėjo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąja dalį, į kurią kiti vairuotojai suka. Susidūrimo metu dviratininkas buvo ties automobilio priekine dalimi. Jeigu susidūrimo metu automobilis "Hyundai Santa Fe" valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo apie 1 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o skersai važiuojamosios dalies važiavusio dviračio galinė dalis buvo menamoje automobilio dešiniojo šono linijoje, tai nuo važiuojamosios dalies krašto iki susidūrimo vietos 6 km/h greičiu važiavęs dviratininkas judėjo apie 2,76 sek., 8 km/h greičiu judėjęs-apie 2,07 sek., 10 km/h greičiu judėjęs- apie 1,66 sek., o 12 km/h greičiu judėjęs- apie 1,38 sek. Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio "Hyundai Santa Fe" valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotoja G. G., įvažiuodama į kelią, davusi kelią dviračių taku važiavusiam dviratininkui A. P., būtų išvengusi susidūrimo, tai yra turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo (b.l.47-53).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 13071/2017(01) konstatuojama, kad A. P. kraujyje eilo alkoholio nerasta (b.l. 54).

Specialisto išvadoje Nr. G 174/2018(03) konstatuojama, kad A. P. nustatyti kūno sužalojimai : kairės akies obuolio sumušimas, kraujosruvos po akies obuolio jungine bei kraujo išsiliejimas akies priekinėje kameroje, viršutinio voko muštinė žaizda, kairės akiduobės-kaukolės pamato priekinės duobės kairės pusės skeveldrinis lūžis, galvos smegenų kairiosios priekinės kaktinės skilties sumušimas bei krūtinės ląstos sumušimas. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi automobiliui partrenkus dviratininką. Sužalojimai atsirado dviratininkui griūnant - atsitrenkus kairės akies akiduobės sritimi bei krūtine. Smūginio trauminio kontakto su automobiliu žymių kūne nenustatyta, kas tikėtina, kad automobilio smūgis kliuvo į dviratį. Eismo įvykio metu A. P. padarytas sužalojimas-kaukolės pamato kaulų lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 79-80).

Tokiu būdu aukščiau nurodytų įrodymu visuma neabejotinai pagrindžia, kad G. G., vairuodama automobilį "Hyundai Santa fe", išvažiuodama iš teritorijos (kiemo) į pagrindinį kelią - į Taikos prospektą, nedavė kelio jai iš dešinės pusės, dviračių taku važiavusiam dviratininkui A. P. (A. P.), ir jį partrenkė, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio mėn. 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 102 p. (Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) reikalavimus, kas lėmė šio eismo įvykio kilimą. Tokia G. G. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje sudėties požymius, todėl kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, jog ji pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.

Kaltinamoji G. G. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą neatsargiems nusikaltimams. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, tačiau nagrinėjant bylą teisme G. G. kaltę pripažino visiškai, atsiprašė ir prašė nukentėjusiojo atstovui perduoti jos nuoširdų atsiprašymą nukentėjusiajam, pateikė teismui 2019-10-22 sudarytą susitarimą dėl susitaikymo su nukentėjusiuoju ir prašymo nutraukti baudžiamąją bylą jos atžvilgiu (t. 2 b. l. 43). Iš minėto susitarimo matyti, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atlygino susitarime numatytą sumą dėl turtinės – 8151,92 Eur ir neturtinės – 5 000 Eur žalos atlyginimo, viso 13 151,92 Eur (t. 2 b. l. 41, 42, 43) į nukentėjusiojo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą. Teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę – neteista, dirba Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje (t. 1 b. l. 157), administracine tvarka bausta vieną kartą 2015 m. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (neparodė įspėjamojo posūkio signalo), kuris nelaikytinas itin šiurkščiu. Nuosprendžio priėmimo dieną galiojančių nuobaudų neturi. Aptartos aplinkybės rodo, kad G. G. nėra linkusi pažeidinėti įstatymus, dirba, gailisi dėl savo elgesio ir išgyvena dėl šio įvykio pasekmių, kas taip pat rodo, kad kritiškai vertina savo elgesį, kad padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, padaryta neatsargia kaltės forma, todėl teismo vertinimu, yra visos sąlygos BK 38 straipsnio nuostatų taikymui kaltinamosios atžvilgiu ir G. G. atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, patvirtinant 2019-10-22 teismui pateiktą sudarytą G. G. ir A. P. susitarimą dėl žalos atlyginimo (t. 2 b. l. 43-44). Svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) skyrimo tikslingumą, teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamąją itin teigiamai charakterizuojančią medžiagą ir daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra tikslinga skirti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes įstatymų, tame tarpe ir Kelių eismo taisyklių laikymasis gali būti užtikrinti ir be šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

Kaltinamajai G. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kadangi nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą atlygino civilinis atsakovas AB “Lietuvos draudimas”, todėl civilinis procesas nutrauktinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD skaitmeninės laikmenos, su apžiūros metu darytomis nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais, 254 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

G. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, jai susitaikius su nukentėjusiuoju A. P. (A. P.), ir baudžiamąją bylą G. G. atžvilgiu nutraukti.

G. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesą dėl A. P. (A. P.) pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD skaitmenines laikmenas, su apžiūros metu darytomis nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės išaiškintina, kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.