- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- N-62-1988-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-4-08-3-02582-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 50.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo D. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu D. L. administracinio teisės pažeidimo bylą, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹⁴ straipsnio („Neteisėtas asmens duomenų tvarkymas“) 1 dalį, nutraukė nenustatęs asmens veiksmuose pažeidimo sudėties. Teismas pažymėjo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas D. L., VĮ (duomenys neskelbtini) urėdui, surašytas už tai, jog įstaigos internetinėje svetainėje buvo paskelbti R. J. asmens duomenys (vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas ir informacija apie surašytą protokolą). Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos kontekste nagrinėtinas klausimas, ar egzistuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytos asmens duomenų teisėto tvarkymo (paskelbimo) sąlygos, t. y. ar buvo įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, ar surinktų asmens duomenų paskelbimas buvo atliktas dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas, ir ar duomenų subjekto interesai nėra svarbesni (asmens, kurio duomenys paviešinti, duomenų apsauga bei privataus gyvenimo neliečiamumas). Pasirėmęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei ATPK nuostatomis, taip pat teismų praktika, teismas priėjo išvadų, kad teisingumo sistema yra vienas esminių kiekvienos demokratinės visuomenės institutų, ypatinga vieta joje tenka nepriklausomiems teismams arba nagrinėjamu atveju valstybės įgaliotiems asmenims, todėl klausimai, susiję su teisingumo vykdymu ir teisingumo sistemos veikimu, neabejotinai priskirtini viešojo intereso klausimams, o šiuo atveju R. J., nubausto pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, asmens duomenys buvo paskelbti dėl teisėto intereso.
Teismas taip pat pažymėjo, jog bylos kontekste svarbiausia nustatyti, kokios apimties asmens domenų paskelbimas yra pateisinamas bei proporcingas siekiamam tikslui. ATPK 254 straipsnis numato, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama viešai. Siekiant didinti auklėjamąjį ir prevencinį administracinių teisės pažeidimų bylų proceso vaidmenį, tokios bylos gali būti nagrinėjamos tiesiogiai darbo kolektyvuose, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens mokymosi arba gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgęs į esamą reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad visais atvejais yra proporcingas siekiamam tikslui paviešinimas tokių duomenų, kurie sudaro teisės pažeidimo sudėtį bei kuriais remiamasi priimtame sprendime individualizuojant asmeniui skiriamą bausmę, taip pat tų duomenų, kurie leidžia visuomenei individualizuoti konkretų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, siekiant kontroliuoti teisingumo vykdymo procesą, tačiau neišviešinant duomenų, kurių paskelbimas būtų neproporcingas siekiamam tikslui (pvz. ypatingi asmens duomenys, kurie neturi įtakos pažeidimo kvalifikavimui ar nuobaudos individualizavimui). Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju buvo paviešinti asmens vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas bei administracinio teisės pažeidimo aplinkybės, jokie ypatingi duomenys ar duomenys, nesusiję su administracinio teisės pažeidimo byla, neišviešinti.
II.
Nesutikdama su Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo nutarimą ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog VĮ (duomenys neskelbtini) turi pasirinkti tokius prevencinius veiksmus ir jų įgyvendinimą, kurie nepažeistų ADTAĮ įtvirtinto reikalavimo tvarkyti asmens duomenis nepažeidžiant konstitucinės teisės į privatų gyvenimo neliečiamumą. Pažymi, jog visuomenei prieinamuose teismų sprendimuose esantys asmens duomenys nuasmeninami, todėl taikant analogiją šiuo atveju asmens duomenys neturėtų būti skelbiami viešai, o ATPK 254 straipsnyje įtvirtintas proceso viešumas nėra susijęs su asmens duomenų skelbimu. Pabrėžia, jog apylinkės teismas nepasisakė dėl visų administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų argumentų, o būtent dėl minėtų duomenų paskelbimo 2010 m. sausio 14 d., kai nutarimas priimtas tik 2010 m. sausio 13 d., be to, jį R. J. apskundė, galutinis sprendimas nėra priimtas. Mano, jog taip klaidinama visuomenė, kenkiama R. J. ir jo artimiesiems.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. L. prašo jį atmesti palaikydamas apylinkės teismo nutarimo motyvus. Papildomai nurodo, jog rinktis vienus ar kitus prevencijos būdus turi teisę pati urėdija, o apeliantas nepasvėrė, kad šiuo atveju yra svarbesnis urėdijos interesas (sutampantis ir su viešuoju interesu) vykdyti administracinių teisės pažeidimų prevenciją, o ne brakonieriaus interesas išlikti visuomenei nežinomam. Teigia, jog nėra jokio pagrindo lyginti teismų sprendimų su straipsniu urėdijos interneto svetainėje, o visuomenės neklaidino, nes skelbė tik tuo metu esamą informaciją. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jam surašytas protokolas neteisėtas, nes jį surašė ne pareigūnė, surašytas ne tinkamam pažeidimo subjektui, jo turinys neatitinka įstatymo reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas administracinio teisės pažeidimo protokolo reikšmę, ne kartą yra pabrėžęs, jog kartais administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas ir kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr.9, 31 psl., žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr.1, 328 psl.), todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas turi būti surašytas tik kompetentingo subjekto (ATPK 259 str. 1 d.). ATPK aiškiai išvardija asmenis, turinčius teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, atitinkamai ATPK 280 straipsnio 2 punktas numato, kad, ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išaiškina ir išsprendžia, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Šios nuostatos itin svarbios, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas, surašytas asmens, neturinčio tam teisės, yra niekinis ir nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o tokiai aplinkybei paaiškėjus, administracinio teisės pažeidimo bylos procesas, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, negali būti pradėtas, o pradėjus – turi būti nutrauktas, t. y. bylos nagrinėjimas iš esmės yra negalimas.
Taigi atsižvelgus į tai bei į D. L. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, pirmiausia nustatytina, ar pastarajam surašiusi 2010 m. liepos 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.2K-30(2.7) Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė R. A. turėjo tam teisę.
ATPK (redakcija, galiojusi protokolo surašymo metu) 259¹ straipsnio 1 dalis numatė, jog administracinių teisės pažeidimų bylose pagal ATPK 214¹⁴ straipsnį teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnai. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2010 m. kovo 30 d. įsakymu „Dėl įgaliojimų surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus suteikimo“ įgaliojimai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus pagal ATPK 214¹⁴ straipsnį suteikti inspekcijos Prevencijos skyriaus vedėjui, šio skyriaus vyriausiesiems specialistams bei Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjui ir šio skyriaus vyriausiesiems specialistams (b. l. 43). Atitinkamai pagal Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.2. punktą, tokiam karjeros valstybės tarnautojui priklausė administracinių teisės pažeidimų protokolų pagal Inspekcijos suteiktus įgaliojimus surašymo funkcija (b. l. 44 – 45). Iš ATPK 259¹ straipsnio analizės matyti, kad teisė surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus pirmiausia siejama su instituciniu žinybingumu, o ne, kaip klaidingai nurodo D. L., vien tik su konkretaus jį surašančio asmens statusu atitinkamoje institucijoje. Taigi iš to, kas nustatyta bei įvertinus tuo metu buvusią Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos struktūrą, darytina išvada, jog R. A. buvo tinkamai įgaliota suformuluoti D. L. atitinkamą administracinį kaltinimą ir jį procesiškai įforminti administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.2K-30(2.7), tačiau, išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinis kaltinimas pareikštas netinkamam subjektui.
ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia asmens duomenų tvarkymas pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. ADTAĮ 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ATPK 214¹⁴ straipsnio sankcijoje pažeidimo subjektas nekonkretizuotas, todėl, įvertinus pačios normos turinį, administracinio teisės pažeidimo protokole pareikštą kaltinimą (jis orientuotas tik į konkrečių duomenų išviešinimą, o ne organizacinių duomenų apsaugos priemonių neįgyvendinimą) bei administracinės atsakomybės subjekto sampratą (ATPK 8 str. 1 d., 12 str., 19 str.), nustatant tinkamą atsakomybės subjektą šiuo atveju būtina išsiaiškinti, kas atliko konkretų su asmens duomenimis veiksmą, kuris neatitinka ADTAĮ reikalavimų.
Bylos medžiaga patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas D. L. surašytas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ištyrus R. J. skundą ir nustačius, kad VĮ (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje buvo neteisėtai paskelbti R. J. asmens duomenys. Pažymėtina, jog minėtą pranešimą ruošė ir paskelbė ryšių su visuomene specialistė J. L., byloje neginčijamų duomenų apie tai, kad D. L. būtų davęs pastarajai nurodymą, kaip tvarkyti galimų pažeidėjų duomenis, nėra (b. l. 38), todėl įvertinus tai, kas nustatyta bei J. L. pareigas bei atsakomybę (žr. pareiginių nuostatų 1.1, 2.3, 2.5, 4.1 punktus – b. l. 21 – 22), darytina išvada, jog šiuo atveju D. L. atsakomybėn patrauktas nepagrįstai (ATPK 250 str. 1 p.). Nustačius tokią aplinkybę ir įvertinus asmeniui inkriminuoto pažeidimo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistu kaip priimtas tuo pačiu pagrindu, tačiau nutarimo motyvacija keistina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.