- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-17
- Bylos Nr.
- AS-442-191-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją patikslinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr.13.6-5734 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės (miško) sklypus ir žemės reformos žemėtvarkos projektų patikslinimo Klaipėdos rajone“ 5 punktą ir vietoje „0,47 ha“ nurodyti „0,45 ha“; 2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr.13.6-5734 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės (miško) sklypus ir žemės reformos žemėtvarkos projektų patikslinimo Klaipėdos rajone“ 1 punktą; 3) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. sausio 13 d. įsakymo Nr.13.6-139 „Dėl Klaipėdos rajono Veiviržėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ 4 priedo „Perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai piliečiams, kurių žemė nepriskirta valstybės išperkamai“ sąrašo 28 eilutę; 4) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr.55/14849 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. M.“, išskyrus jo dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,45 ha; 5) įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją visiškai atkurti nuosavybės teises pareiškėjai į 4,41 ha žemės.
Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti jai skundo padavimo terminą.
Pareiškėja nurodė, kad jai ginčijamais aktais neteisingai buvo suformuoti žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui. Dėl netinkamo žemės sklypų suformavimo ji dar 2006 metais kreipėsi į prokuratūrą, prašydama iškelti baudžiamąją bylą. Ikiteisminis tyrimas pagal jos prašymą buvo nutrauktas, o galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje buvo priimtas 2008 m. sausio 3 d. (Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartis). Po to pareiškėja dėl iškilusios problemos kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininką, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, Seimą. Nepadėjus šioms institucijoms, ji 2008 m. spalio 31 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Kreipiantis į teismą, jai nepavyko iš karto tinkamai surašyti skundą ir dėl to taip pat buvo prarasta laiko. Pareiškėja nurodo, kad paminėtos aplinkybės turėtų būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir skundo padavimo terminas jai turėtų būti atnaujintas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 28 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjai skundo padavimo termino ir atsisakė priimti jos skundą.
Teismas nurodė, kad pareiškėja šiuo atveju praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą. Praleistas terminas pareiškėjai negali būti atnaujintas, nes jis buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, kurios objektyviai jai trukdė laiku paduoti skundą. Pareiškėja apie atsakovo priimtus sprendimus žinojo nuo jų priėmimo dienos ir jų įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Skundų rašymas įvairioms institucijoms negali pateisinti termino praleidimo.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 28 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jos nurodytas termino praleidimo priežastis ir nepagrįstai jai neatnaujino skundo padavimo termino. Pareiškėja neturi reikiamo išsilavinimo, todėl ji nežinojo, kur jai reikia kreiptis dėl iškilusios problemos, ir kreipėsi į jos prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytas institucijas. Jos nurodytos aplinkybės turėtų būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Pareiškėja taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra nurodytas procesinis sprendimas neatnaujinti jai skundo padavimo termino, todėl teismas negalėjo atsisakyti priimti jos skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas pareiškėjos skundo padavimo terminą, nepagrįstai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja skundžia aktus, kuriais jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, todėl šiuo atveju turi būti taikomas specialus 30 dienų skundo padavimo terminas, kurį numato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis.
Nepaisant nurodyto trūkumo, pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja skundo padavimo terminą šiuo atveju praleido, yra iš esmės teisinga. Pareiškėja iš esmės pripažįsta, jog ginčijami aktai jai buvo žinomi 2006 metais, tačiau skundą teismui ji padavė tik 2008 m. gruodžio 18 d., t. y. praleidusi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatytą 30 dienų skundo padavimo terminą.
Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis ir skundo padavimo terminas jai negali būti atnaujintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjos kreipimasis į prokuratūrą yra pačios pareiškėjos subjektyviai pasirinktas jos teisių gynimo būdas ir jis negali būti laikomas objektyvia priežastimi, pateisinančia termino praleidimą. Juolab, kad kreipimasis į prokuratūrą nesudarė pareiškėjai jokių teisinių kliūčių tuo pačiu metu atskirai ir jai pačiai kreiptis į teismą dėl atitinkamų aktų nuginčijimo. Taip pat termino praleidimo negali pateisinti ir kreipimasis į kitas institucijas, nes tokiam kreipimuisi nebuvo pagrindo.
Reikiamo išsilavinimo neturėjimas taip pat negali pateisinti termino praleidimo, nes pareiškėja, pati neturėdama reikiamų teisinių žinių, turėjo teisę nusisamdyti advokatą, o esant sunkiai materialinei padėčiai, turėjo teisę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavimo.
Skundo padavimo terminas pareiškėjai neatnaujintas pagrįstai ir pagrįstai atsisakyta priimti jos skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra iš esmės teisėta. Tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą ir panaikinti šią nutartį nėra pagrindo.
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra nurodytas procesinis sprendimas neatnaujinti jai skundo padavimo termino. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, šios nutarties rezoliucinėje dalyje iš tikrųjų nėra aiškiai nurodyta, ką teismas nusprendė dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą. Tačiau šis teismo nutarties trūkumas yra tik nutarties teksto formulavimo netikslumas, neturintis įtakos nutarties esmei. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties akivaizdu, kad būtent šia nutartimi buvo išspręstas pareiškėjos prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir šis prašymas buvo atmestas. Minėtas pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies formulavimo trūkumas ištaisytinas, nekeičiant pirmosios instancijos teismo nutarties esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 28 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant šios nutarties rezoliucinės dalies pirmosios ir antrosios pastraipų formuluotes ir šias pastraipas išdėstant taip:
„Pareiškėjos A. M. prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo atmesti ir neatnaujinti jai skundo padavimo termino.
Pareiškėjos A. M. skundą atsisakyti priimti ir šį skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.“
Nutartis neskundžiama.