Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Dalyvaujant prokurorams Vigandui Jurevičiui, Arvydui Miečiui

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Anykščiai, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, teistas 1984-05-30 Anykščių r. apylinkės teismo , pagal LR BK 147 str.2 d. ( galiojusi iki 2003-05-01) 3 m. laisvės atėmimo, gyvenantis S. E., Anykščių raj., kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. 2008 m. spalio 16 d. apie 8 val., Anykščių r, kelio Radiškis-Anykščiai-Rokiškis 32,100 km., vairuodams automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkdamas priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį traktorių, nesiėme visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonėms ir nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 1950 9,106,133,141.3, punktų reikalavimus, dėl padarytų pažeidimų susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu važiuojamaja kelio dalimi dviratininku R. G., kuris dėl eismo įvykio metu patirto pilno nugaros smegenų nutraukimo kaklo 7-to slankstelio aukštyje, sutrikdžiusio gyvybinę veiklą, lūžus skeleto kaulams ir kaklo srities stuburui , mirė.

K. V. L. kaltu neprisipažino ir parodė, jog apie aštuntą valandą ryto važiavo žvejoti link Svėdasų. Prieš jį važiavo traktorius, jis pasiruošė lenkimui. Pradėjo manevrą ir pamatė dviratininką. Pradėjo stabdyti, ratai užsiblokavo. Pripažįsta, jog kirto ištisinę liniją, tačiau nepripažįsta, jog jis partrenkė dviratininką, nes dviratininkas į jį pats įvažiavo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. G. parodė, jog 2008-10-16 apie 8 val. vyras išvažiavo į parduotuvę. Po to jai pranešė, jog vyras partrenktas. Ji nuvažiavo į įvykio vietą, vyras jau buvo išvežtas. Su vyru pragyveno beveik keturiasdešimt metų, po išsiskyrė, pusę metų gyveno atsikirai, tačiau paskutinius septynis metus gyveno kartu. Nors iš naujo santuokos nebuvo sudarę, tačiau gyveno kaip faktinė šeima. Pagrindinis šeimos maitintojas buvo R. G.. Jis dirbo. Ji pati turėjo keletą operacijų, todėl negalėjo dirbti sunkaus darbo. Kol R. G. buvo gyvas, laikydavo gyvulius- karves, kiaules. Dabar ji negali laikyti gyvulių, pragyvena tik iš pensijos. Prašo atlyginti neturtinę žalą, jos dydį palieka spręsti teismui.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. P. parodė, jog įvykio metu žuvo jos tėvas ir trijų anūkų senelis. Po skyrybų ji atsikraustė pas tėvus. Tėvas buvo ir jos šeimos ramstis. Padėjo materialiai. Dėl tėvo žūties patyrė dvasinius išgyvenimus.

Liudytojas E. D. parodė, jog važiavo iš Anykščių į Mickūnų girininkiją. Priekyje važiavo didelė mašina ar traktorius. Priešais ją važiavo dar viena mašina. Priešais važiuojanti mašina parodė posūkį lenkimui į kairę. Ji taip pat pasižiūrėjo, kad mašinų nėra, pagalvojo irgi lenkti, tačiau nespėjusi išvažiuoti į priešingą juostą išgirdo trenksmą. Pati iškvietė policiją, greitąją pagalbą. Mano, jog dėl avarijos kaltas dviratininkas, kadangi važiavo keliu o ne dviratininkams skirtu taku.

L. S. B. parodė, jog važiavo keliu į Svėdasų pusę. Priešais jį važiavo dviratininkas. Jis važiavo dešine kelio puse, o dviratininkas kita kelio puse. Jiems prasilenkus išgirdo stabdžių cypimą ir garsą. Dviratininkas važiavo asfaltu palei žvyrkelį apie 0,5 m. atstumu nuo šalikelės.Oro sąlygos buvo normalios, dar nebuvo visiškai išaušę, nebuvo nei rūko, nei lijo.

L. R. Ž. parodė, jog gyvena tame pačiame kaime kaip ir R. G. ir B. G.. R. G. ir B. G. gyveno kartu. Gyveno kaip šeima. Sunkiuosius darbus nudirbdavo R. G., gyveno ūkiškai, laikė karve, kiaules. Po R. G. mirties B. G. gyvulių nebelaiko. Pagrindinis šeimos maitintojas buvo R. G..

Liudytoja B. Š. parodė, jog B. G. kartu su R. G. gyveno ūkiškai, laikė gyvulius, kartu vedė ūkį, dirbo. Po R. G. žūties šeimoje neliko rėmėjo. B. G. turėjusi keletą operacijų, todėl po R. G. mirties jai teko atsisakyti ūkio.

Ekspertas V. Š. patvirtino savo duotą išvadą ir paaiškino jog autoįvykį sąlygojo tai, kad vairuotojas lenkė toje vietoje kur lenkimas draudžiamas, o dviratininkas privalėjo važiuoti dviračių taku. Dviratininkas judėjo iš kairės į dešinę savo kryptimi. Vairuotojui stabdant automobilis tapo nebevaldomas.

Iš byloje esančio 2008-10-16 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, ir prie jo esančios schemos, fotolentelių matyti , kad eismo įvykio vieta yra kelio Anykščių r. K. R.-Anykščiai-Rokiškis 32,1 km. Schemoje užfiksuoti mašinų išsidėstymas, įvykio pėdsakai ir kitos detalės ( b.l. 8- 17).

Iš byloje esančio 2008-10-16 transporto priemonės apžiūros techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užfiksuoti automobilio sugadinimai ( b.l. 18-19).

Iš byloje esančio 2008-10-16 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo matyti , jog avarijos metu sugadintas dviratis ( b.l. 20-21 ).

Iš byloje esančio 2007-10-11 M. R. universiteto teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 7566/08(01) matyti, jog V. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta ( b.l. 64)

Iš byloje esančio 2008-10-17 M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr.M 571/08(05) matyti, jog R. G. mirties priežastis –pilnas nugaros smegenų nutraukimas kaklo 7-to kaklo slankstelio aukštyje, sutrikdęs gyvybinę smegenų veiklą, padarytas įvykio metu , lūžus skeleto kaulams ir kaklo srities stuburui

( b.l.-40-41).

Iš byloje esančio 2009-09-10 Lietuvos teismo medicinos ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1071(09) matyti, jog tai, kad automobilio „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. L. lenkė įvažiuodamas į kelio Anykščiai-Rokiškis važiuojamosios dalies priešpriešinio eismo juostą, į kurią įvažiuoti buvo draudžiama, šiuo atveju sąlygojo eismo įvykio kilimą. Dviratininko R. G. veiksmai, esant kad šalia kelio pėsčiųjų ir dviračių takui, važiavo Rokiškis –Anykščiai važiuojamąja dalimi, sudarydamas transporto priemonėms kliūtį, techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą ( b.l. 48-54).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo V. L. kaltė, jog jis 2008 m. spalio 16 d. apie 8 val., Anykščių r, kelio Radiškis-Anykščiai-Rokiškis 32,100 km., vairuodamas automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkdamas priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį traktorių, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonėms ir nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 1950 9,106,133,141.3, punktų reikalavimus, dėl padarytų pažeidimų susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu važiuojamąja kelio dalimi dviratininku R. G., kuris dėl eismo įvykio metu patirto pilno nugaros smegenų nutraukimo kaklo 7-to slankstelio aukštyje, sutrukdžiusio gyvybinę veiklą, lūžus skeleto kaulams ir kaklo srities stuburui, mirė, visiškai įrodyta. Nors pats V. L. savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad pats dviratininkas įvažiavo į jį. Tačiau, kaip paaiškino ekspertas, patvirtindamas savo duotą išvadą, jog lenkimas toje vietoje yra draudžiamas. T. V. L. kirsdamas ištisinę ženklinimo juostą pažeidė kelių eismo taisykles, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, be to, neįsitikinęs, jog priešais nėra kliūties, susidūrė su dviratininku, ko pasekoje dviratininkas žuvo. V. L. padaryti kelių taisyklių pažeidimai yra būtinoji padarinių sąlyga. Byloje nustatyta, jog dviratininkas taip pat pažeidė kelių eismo taisykles, tai yra važiavo važiuojamąja kelio dalimi, kai privalėjo važiuoti toje vietoje esančiu dviračių taku. Jeigu dviratininkas būtų važiavęs dviračiu taku, būtų išvengta susidūrimo. Toks dviratininko keliu eismo taisyklių pažeidimas taip pat yra būtinoji padarinių sąlyga. Tačiau, nors dviratininkas ir pažeidė kelių eismo taisykles, važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, esant toje vietoje dviračių takui, neatleidžia kaltinamojo V. L. nuo draudimo kirsti ištisinę kelio ženklinimo liniją ir pareigos įsitikinti, jog prieš lenkimą kelias yra laisvas bei pasirinkti tokį greitį, jog pamačius kliūtį galėtų sustabdyti savo transporto priemonę. Todėl V. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 281 str.5d.

V. L. padarė neatsargią nusikalstamą veiką, jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė bausmė laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, teismas atsižvelgia ir į tai, jog dviratininko kelių eismo taisyklių pažeidimas taip pat yra būtinoji padarinių sąlyga. Nukentėjusioji B. G. prašo griežtai nebausti. V. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai V. L. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Atlikdamas bausmę laisvėje, kaltinamasis galės rūpintis žalos atlyginimu. Sutinkamai su LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnio reikalavimais, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nukentėjusiosios B. G. ir R. P. pateikė civilinį ieškinį ir prašo iš solidariai kaltinamojo ir draudimo įmonės priteisti 5147,36 Lt turtinės žalos ir 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu B. G. nurodė, jog prašo priteisti neturtinę žalą, kadangi turtinę žalą jai atlygino draudimas. B. G. posėdžio metu paaiškino, jog su R. G. santuokoje pragyveno daug metu, po to išsituokė, pusę metų gyveno atskirai. Tačiau vėliau vėl pradėjo gyventi kartu ir pragyveno kartu dar septynis metus iki R. G. žūties. Nors su R. G. buvo išsituokusi ir iš naujo santuokos nebesudarė, tačiau gyveno kaip faktinė šeima, vedė su R. G. bendrą ūkį. Pati turėjo keletą operacijų, todėl pagrindinis šeimos maitintojas buvo R. G.. Po R. G. mirties jos materialinė padėtis pablogėjo, nes neteko pagrindinio rėmėjo. Dėl sveikatos būklės negali laikyti gyvulių. Pragyvena tik iš pensijos. R. P. nurodė, jog po skyrybų, ji su vaikais grįžo gyventi pas tėvus. Tėvas R. G. jos vaikams atstojo ir senelį, ir tėvą, rūpinosi, padėjo materialiai. Dėl tėvo mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, nes ji neteko tėvo, o jos vaikai senelio. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais , kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Neturtinė žala padaroma fizinių kančių ir didelių dvasinių išgyvenimų sukėlimu. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Kaip nustatyta nukentėjusioji B. G. nors ir buvo išsituokusi su R. G., tačiau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Posėdžio metu apklaustos liudytojos patvirtino, jog B. G. ir R. G. gyveno kartu. Pagrindiniu šeimos rėmėju buvo R. G., dirbo, rūpinosi ūkiu. Pati B. G. dėl sveikatos būklės negali dirbti, turėjo keletą operacijų. Po R. G. žūties B. G. reikėjo atsisakyti ūkio, nes negali dirbti. Taigi kaip nustatyta, nukentėjusioji B. G. dėl įvykusios avarijos, kurios metu žuvo R. G. patyrė dvasinius išgyvenimus, kadangi žuvo jos vaikų tėvas, taip pat patyrė ir materialinius nepriteklius, nes R. G. vedė bendrą ūkį, augino gyvulius, didžiausius darbus nudirbdavo R. G.. Tokie išgyvenimai yra ypač dideli, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. N. R. P. neteko tėvo, jos vaikai senelio. Kaip nurodė teismo posėdžio metu, tėvas padėdavo ir jai, ir jos vaikams. Ji po skyrybų grįžo gyventi pas tėvus. Tėvai ją ir jos vaikus remdavo materialiai. Dabar po tėvo žūties, jos materialinė padėtis pablogėjo. Nurodė, jog dėl tėvo žūties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Todėl ji turi teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Žmogaus gyvybė yra absoliuti vertybė, todėl išgyvenimai sukelti pažeidus šią vertybę yra ypač dideli. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą . Viena iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. K. V. L. padarė nusikalstamą veiką laikomą neatsargia. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, jog ir pats R. G. važiuodamas keliu, kai privalėjo važiuoti dviračių taku, pažeidė kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Todėl teismas, įvertinęs visas eismo įvykio padarymo aplinkybes, paties R. G. veiksmų priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, mano, jog nukentėjusiųjų B. G. ir R. P. ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog kaltinamasis V. L. vairavo automobilį O. V., valt. Nr.(duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB DK „PZU Lietuva“. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, draudimo kompanija B. G. išmokėjo laidojimo išlaidoms atlyginti 5112,20 Lt dydžio draudimo išmoką. Neturtinės žalos draudimo kompanija nėra atlyginusi, todėl vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimis iš draudimo kompanijos priteistina 3452, 80 Lt ( 1000 eurų) neturtinei žalai atlyginti, likusi dalis neturtinės žalos priteistina iš kaltinamojo V. L.. Kitoje dalyje B. G. ir R. P. ieškiniai atmestini.

Iš kaltinamojo V. L. priteistinos B. G. turėtos teisinės pagalbos išlaidos 400 Lt (b.l. 162 ) ( LR (duomenys neskelbtini).).

Kardomoji priemonė iki įsiteisės nuosprendis paliktina rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str., 304 str., 307 str.

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą dviems metams ir šešiems mėnesiams.

Pritaikyti LR baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą ir V. L. paskirtos bausmės vykdymą atidėti dviems metams, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Pritaikyti LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir V. L. atimti teisę vairuoti transporto priemonę vieneriems metams.

Kardomąją priemonę, kol įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią- rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

B. G. ir R. P. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti joms iš UAB DK PZU Lietuva 3452, 80 Lt, o iš kaltinamojo V. L. kiekvienai po 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo V. L. B. G. 400 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.