Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2014-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-47-215/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-01-06
Bylos Nr.
1-47-215/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
M. G., M. B.
Kaltinamasis
N. J.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 6 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui K. S.,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. D.,dalyvaujant prokurorei O. A.,nukentėjusiesiems M. G., M. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. , Mažeikių r., lietuvis, LR pilietis, 11 klasių išsilavinimo, dirbantis , gyv. , Mažeikiai, nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą: d., apie 18.50 val., prie parduotuvės „Aibė“, esančios Mažeikių r., Balėnų k., sudavė ranka M. G. į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, tuo padarydamas M. G. ūmaus periodo, lengvos formos galvos smegenų trauminę ligą, galvos smegenų sumušimą, pakauškaulio lūžimą ir odos nubrozdinimą veide.

N. J. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: d., apie 18.50 val., viešoje vietoje prie parduotuvės „Aibė“, esančios Mažeikių r., Balėnų k., matant pašaliniams žmonėms, tyčia, M. G. ir M. B. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, suduodamas rankomis į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių ir padarydamas M. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o M. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

K. N. J dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, parodė, jog su broliu Ž. J. buvo atvykęs pas savo tėvus. Nuėjo su broliu nuėjo į nusipirkti alaus, gėrimų ir limonado. Apsipirkus ir jau einant iš parduotuvės, tarpduryje prasilenkė su dviem jaunuoliais, nukentėjusiais, kurie ėjo į parduotuvę. Vieną M. B. žino tik iš matymo. Prasilenkiant ir išeinant iš parduotuvės jie apsižodžiavo. Jis su broliu nuėjo prie automobilio ir nutarė jų palaukti bei išsiaiškinti, kodėl jie juos išvadino necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusiesiems išėjus iš parduotuvės, jis sudavė kelis smūgius M. G. ir smūgį M. J.. Vėliau atvyko policiją ir išvežė į policijos komisariatą. Jis buvo neblaivus. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, sutarė dėl padarytų žalų atlyginimo, atsiprašė nukentėjusiųjų ir si jais susitaikė.

K. N. J po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškus, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinkant, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimus, nutrauktinas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokurorė (LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo N. J. visiško kaltės pripažinimo bei parodymų, jų kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

-nukentėjusiojo M. G. parodymais ikiteisminio tyrimo kai jis parodė, kad dieną jis su savo sūnėnu M. B. ėjo į parduotuvę „Aibė“, esančią Balėnų kaime Mažeikių rajone. Įėjus į parduotuvę, pamatė, kad joje yra du vaikinai. Iš pradžių jis apsipažino ir vieną iš jaunuolių palaikė jam pažįstamu asmeniu ir prie jo priėjęs pasakė jam „ko čia įsivaizdini ir ko nesisveikini“. Kadangi buvo išgėręs, ką daugiau galėjo pasakyti, nepamena. Bet paskui pamatė, kad to vaikino jis nepažįsta o tik apsipažino. Tie du vaikinai, buvę parduotuvėje, apsipirkę išėjo į lauką. Jam parduotuvėje nusipirkus alkoholio, jie su M išėjo į lauką. Išėjus iš parduotuvės vienas iš vaikinų pasakė, kad reikia pakalbėti. Jam atsisukus, net nepajuto, kaip staiga gavo vieną smūgį į dešinę akį, po kurio jis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Kiek paskui buvo jam suduota smūgių ar įspirta pasakyti negali, nes buvo praradęs sąmonę. K. M. buvo toliau nuo jo, ar jam buvo suduoti smūgiai, jis nematė. Kai atsipeikėjo, aplinkui jį nieko nebebuvo. Jis atsistojęs grįžo pas savo seserį E. B. į namus, pas kurią buvo atvažiavęs į svečius, kur ten apsiprausė, nes buvo kruvinas, apibrozdintas, bet namie nieko nebuvo. Tada apsiprausus grįžo vėl prie parduotuvės, nes manė, kad pametė savo telefoną. Einant vėl nuo parduotuvės, pamatė, kad gatvėje yra susirinkę keletas žmonių. Pamatė, kad ten yra tie du jaunuoliai, sesuo A. B., M ir dar keletas žmonių. Prie jų priėjus, vienas iš jaunuolių jau norėjo taikytis, siūlė pinigų, bet jis nesutiko. Tada atvažiavo policijos pareigūnai, kurie tuos jaunuolius išsivežė. Kadangi blogai jautėsi, paprašė, kad vienas pažįstamas jį nuvežtų į ligoninės priėmimo skyrių. Kartu važiavo ir M. B.. Nuvykus į ligoninę, jam buvo diagnozuotas pakauškaulio lūžimas, po kurio buvo nuvežtas į K. U. ligoninę, kurioje gydėsi apie 10 dienų, o paskui 24 dienas reabilitavosi Šventojoje sveikatos centre „Energetikas“. Dėl patirtų sužalojimų, reikš civilinį ieškinį 20 000 litų turtinės ir moralinės žalos, kadangi iki dabar vartoja vaistus, kurie stimuliuoja smegenų veiklą. Be to, po sumušimo jam iki šiol užeina skaudėti galvą. Jaučiasi nebe taip gerai kaip iki sumušimo. Kiek prisimena, prie jo priėjo ir jį mušė tik vienas iš dviejų prie parduotuvės „Aibė“ sutiktų vaikinų. Kad kitas jaunuolis būtų mušęs neatsimena. Po sąmonės praradimo apie įvykį išviso labai mažai ką pamena. Negali tvirtinti, kad tas jį mušęs jaunuolis spardė ir kojomis (47-48 b.l.);

-nukentėjusiojo M. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu kai jis parodė, kad d., apie 19.00 val., jis su dėde M. G. ėjo į parduotuvę „Aibė“, iš jos išeidinėjo iš matymo pažįstami vaikinai, M juos žodžiais užkabino pasakydamas „o kokie pyderai eina“. M taip pasakė, nes buvo užgėręs. Išėjus iš parduotuvės, vienas iš buvusių vaikinų su raudona maikute priėjęs prie jo su Mindaugu, pradėjo aiškintis kodėl M juos išvadino necenzūriniais žodžiais. Kitas tuo metu sėdėjo mašinoje. Tas vaikinas su raudona maike prie M priėjęs sudavė iš kumščio keletą smūgių į veidą ir kitas kūno vietas. Kiek smūgių buvo neatsimena bet galėjo būti ne mažiau 10. Tas vaikinas iš kojų jo nespardė, o mušė rankos kumščiais. K. M. nukrito ant žemės, jis pripuolė jam padėti atsikelti. Kai jis atsistojo, tada tas vaikinas su raudona maike pasiėmęs iš M rankų stiklinį butelį alaus, trenkė juo vieną kartą Mindaugui per galvą. T. M. vėl nukrito, prarasdamas sąmonę. Kadangi jis Mindaugą bandė užstoti, sakydamas „gal nebereikia mušti M“, tas vaikinas pradėjo pulti ant jo, o jis tuo tarpu trauktis, bet jam jį pasivijus, jis porą kartų ranka jam trenkė į veidą, po ko jis parklupo ant kelių. Tada jis atsikėlęs ėjo pažiūrėti kaip laikosi M, jis dar be sąmonės gulėjo ant žemės. Jis nuėjęs pas jį bandė jam padėti atsikelti, bet iš mašinos išlipo kitas, kartu buvęs, vaikinas ir pamatęs, kad M guli ant žemės, priėjęs taip pat bandė padėti jam atsikelti. Tas, kuris mušė su raudona maike, stovėjo, žiūrėjo ir nieko nedarė. K. M. atsistojo, tie vaikinai išvažiavo. Antras vaikinas, kuris sėdėjo mašinoje ir kuris padėjo Mindaugui atsikelti, nei jo nei M nemušė (50-51 b. l.);

-liudytojo Ž. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu kai jis parodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį, dienos ir valandos nepamena, buvo vakaras, su broliu N. J. buvo atvykę pas savo tėvus į Balėnų kaimą, Mažeikių rajone. Vakare, kartu su broliu automobiliu nuvažiavo į kaime esančią parduotuvę „Aibė“. Jis norėjo nusipirkti limonado, o brolis alaus. Tuo metu jis dar alkoholio gėręs nebuvo. Įėjus į parduotuvę, apsipirkus ir jau einant iš parduotuvės, tarpduryje prasilenkė su dviem jam nepažįstamais jaunuoliais, kurie ėjo į parduotuvę. Prasilenkiant ir išeinant iš parduotuvės vienas žemesnis praplikęs, jiems pasakė, „o kokie pyderastai eina“. Vaikinai jau buvo gerokai apsvaigę nuo alkoholio. Po šių žodžių jie su broliu nuėjo prie automobilio ir įlipus į automobilį, nutarė jų palaukti bei išsiaiškinti, kodėl jie juos vadina „pyderastais“. Jiems išėjus iš parduotuvės, brolis, išlipęs iš automobilio, prie jų priėjo ir matė, kaip pradėjo ant jų šaukti, kodėl vadina „pyderais“. Kai brolis sudavė vaikinams smūgius nespėjo pamatyti, nes tuo metu lipo iš automobilio, norėdamas eiti prie jų. Jam priėjus, pamatė, kad tas praplikęs, kuris juos išvadino „pyderais“ sėdi jau ant žemės, o kitas stovėjo šalia. Priėjęs prie to, kur buvo ant žemės, jo paklausė ar viskas gerai. Jis patvirtino, kad viskas gerai. Po šito sėdo į mašiną ir išvažiavo pas tėvus. Prieš tai matė, kad prie jų atbėgo keletas žmonių. Grįžus namo pas tėvus, pradėjo gerti alkoholinius gėrimus. Bebūnant namuose ir išėjus į kiemą pamatė, kad prie tėvų namų gatvėje po muštynių susirinko žmonės. Brolis ten jau buvo nuėjęs ir kažką su jais aiškinosi. Jis taip pat nuėjo ant gatvės. Gatvėje buvo atėję ir tie vaikinai, kuriuos brolis sumušė. Jie ten pradėjo aiškintis dėl įvykusių muštynių. Su praplikusiu žemesniu buvęs aukštesnis vaikinas, patvirtino, kad jis nieko nemušė. Gatvėje bebūnant, atvyko policijos pareigūnai, kurie juos pristatė į policiją. Tų jaunuolių jis nemušė, tai padarė brolis (b. l. 70, 74);

-liudytojo D. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu kai jis parodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį, dienos nepamena, apie 18.00 val., jis atvažiavo į parduotuvę „Aibė“, esančią Balėnų k., Mažeikių r. Jam atvažiavus į parduotuvę ir į ją einant, atsitiktinai sutiko pažįstamą M. G., kuris buvo kartu su M. B.. Jie taip pat kartu su juo ėjo į parduotuvę. Jiems visiems einant į parduotuvę iš parduotuvės išeidinėjo broliai Jonušai, kuriuos žino iš matymo, nes Balėnų kaime gyvena jų senelė, pas kurią jie kartas nuo karto atvažiuoja. Jų vardų nežino. Matė, kad jie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Einant į parduotuvę girdėjo, kad G su B ir J dėl kažko apsižodžiavo, bet dėl ko negirdėjo. Išgirdo tik kažkokius šūkavimus. Jam apsipirkus parduotuvėje, jis pirmas išėjo ir nuėjo į savo automobilį. Sėdėdamas mašinoje matė, kad broliai Jonušai taip pat sėdėjo savo automobilyje tamsiai raudonos spalvos, numerių nepamena ir kažko laukė. Tada pamatė , kad iš parduotuvės išėjo M. B. su M. G.. Jiems išėjus, sėdėję mašinoje Jonušai, prasidarę dureles vėl kažką G ir B pasakė ir jie vėl apsižodžiavo, bet apie ką kalbėjo, negirdėjo, nes buvo šiek tiek toliau. Tada matė, kad G su B jau norėjus nueiti, vienas iš Jonušų, jam atrodo, kad jaunesnis, iššokęs iš automobilio puolė prie M. G. ir su ranka vieną kartą trenkė į galvos sritį. Po smūgio jam susilenkus su koja spyrė į pilvą, po ko M. G. nukrito. Kai M. G. nukrito ant žemės, jaunesnis Jjį spardė į galvą bei į kitas kūno vietas. Kiek kartų įspyrė, tikrai pasakyti negali, bet spyrių galėjo būti daugiau negu dešimt. Jam bespardant nuo mašinos atbėgo ir antrasis J. Ar jis mušė G nematė. Tada abu atsitraukė nuo ant žemės gulėjusio M. G. ir jaunesnysis J priėjo prie M. B., kuriam kiek pamena, vieną kartą trenkė į veidą. Ar daugiau kartų trenkė B nematė. Tada M. G. atsistojo ir vėl tas jaunesnis J iš kojos vieną kartą G spyrė į pilvą, po ko jis vėl nukrito ant žemės. Ar daugiau kartų paskui mušė nebematė, nes išvažiavo namo. Po įvykio Jonušų nebuvo sutikęs (53 b. l.);

-2013-09-11 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 141/13 (13) kurioje nurodyta, kad M. G. nustatytas galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, lengva forma, galvos smegenų sumušimas, pakauškaulio lūžimas ir odos nubrozdinimas veide. Sužalojimai galėjo būti padaryti 1-o kontakto su kietu buku daiktu metu. Pakauškaulio lūžimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (43 b. l.);

-Mažeikių rajono policijos komisariato policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2013-08-03, apie 19.01 val. gavom pranešimą, kad Balėnų kaime, Mažeikių rajone, yra sumušti du piliečiai. Nuvykus buvo sulaikyti N. J. ir Ž. J., kurie galimai padarė nusikalstamą veiką, o nukentėjusieji M. G. ir M. B. buvo pristatyti į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių (9, 10 b.l.).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio, galiojusio nusikalstamos veikos, padarytos 2013 m. rugpjūčio 3 d., metu (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys dėl įvairių socialinių normų įtakos, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.

Išoriniai nusikalstamos veikos požymiai, kvalifikuojantys viešosios tvarkos pažeidimą nusikaltimu, yra įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei tokia veika sukelti padariniai – visuomenės viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei viešosios tvarkos sutrikdymas yra vertinamieji požymiai, kurių turinys atskleidžiamas teismui įvertinus visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismų praktika pripažįsta, jog įžūlus elgesys yra tais atvejais kai pavartojamas fizinis smurtas. Visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymu pripažįstami tokie atvejai kai sutrinka įmonės, įstaigos, organizacijos įprastinis darbo, veiklos ritmas, viešosios vietos rimtis ir tvarka, t.y. atsiranda padariniai, numatyti įstatymo dispozicijoje (2K-34/2008, 2K-180/2008, 2K-311/2009).

Bylos duomenys – nukentėjusiųjų M. G., M. B. , liudytojo Ž. J. parodymai – patvirtina, kad N. J. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – viešoje vietoje, prie parduotuvės, Balėnų kaime, Mažeikių rajone, dienos metu, be pateisinamos priežasties rankomis sudavė smūgius nukentėjusiesiems. Tariamas necenzūrinių žodžius vartojimas negali būti priežastimi vartoti smurtą kitų žmonių atžvilgiu. Įžūlus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus dėl chuliganiškų paskatų ir tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokė savo veiksmus ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (LAT nutartis Nr. 2K-796/2007). N. J. veiksmai buvo įvykdyti viešoje vietoje, todėl teismas sprendžia, kad tokiais veiksmais kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis smurtaudamas suprato, kad daro tai viešojoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiesiems, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai patirs neigiamų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka. N. J. veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. G. sveikata ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą M. B..

Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl N. J. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytus nusikaltimus, t. y. pažeidus viešąją tvarką bei nesunkiai sužalojus žmones.

Šalintinas iš kaltinimo smūgių sudavimas kojomis, nes tai nėra nustatyta, kad jie buvo suduoti, nes to nepatvirtino nukentėję ikiteisminio tyrimo metu.

K. N. J atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei sutarė padarytos žalos atlyginimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, jog nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pagal LR BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos trys būtinosios N. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nes: 1) kaltinamasis N. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas; 2) sutarė su nukentėjusiais dėl padarytos žalos atlyginimo ir 3) susitaikė su nukentėjusiaisiais bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jis anksčiau nėra teistas, turi pastovią darbo vietą, nors yra baustas administracine tvarka, bet anksčiau nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, kaltinamasis N. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas veikas, patvirtintinas susitarimas dėl žalos atlyginimo ir baudžiamoji byla nutrauktina (LR BK 38 straipsnio 1 dalis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Išaiškintina kaltinamajam N. J., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

K. N. J iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).

Pažymėtina, jog teismų praktika plėtojama ta linkme, kad ieškiniai dėl žalos atlyginimo nutraukus baudžiamąją bylą išsprendžiami iš esmės, t. y. priimamas vienas iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų – ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Nuosprendis atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti bylą yra išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese, kuris priimamas iš esmės išnagrinėjus bylą.

Nukentėjusysis M. G. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad žalos atlyginimo su kaltinamuoju susitarė, ieškinys atmestinas, ir šioje dalyje byla nutrauktina ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (LR Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29-34 straipsniai) pagal savo kompetenciją CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka.

Apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjusieji M. G. ir M. B. dėl kaltinamojo N. J. nusikalstamos veikos buvo sužaloti ir už jiems VšĮ Mažeikių ligoninė, VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, UAB „Energetikas“ suteiktas asmens sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 3473,15 Lt, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ikiteisminio tyrimo metu pareikštas 3473,15 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieškinys dėl socialinio draudimo išmokų atlyginimo tenkintinas visiškai. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis N. J. neteisėtais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį M. B., kuris tapo laikinai nedarbingas ir už nedarbingumo laikotarpį nuo 2013-08-05 iki 2013-08-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius jam priskaičiavo 393,84 Lt ir išmokėjo 311,13 Lt dydžio ligos pašalpą, todėl šią žalą privalo atlyginti ją padaręs kaltinamasis ( CK 6.263, 6.280, 6.290 straipsniai)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235, 273, 297 - 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

N. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal padarytas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiais bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsniu, baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti kaltinamojo N. J. ir nukentėjusiųjų M. G. bei M. B. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo N. J. įsipareigoja nukentėjusiajam M. G. 10000,00 Lt (dešimties tūkstančių litų) neturtinę žalą atlyginti iki 2016 m. vasario 1 d., pervedant pinigus į nukentėjusiojo M. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajam M. B. 500,00 Lt (penkių šimtų litų) žalą atlyginti iki 2014 m. vasario 1 d.

K. N. J iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Šalinti iš kaltinimo smūgių sudavimą kojomis.

Nukentėjusiojo M. G. civilinį ieškinį atmesti.

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo N J. V. ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 3473,15 (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt tris litus 15 ct) už nukentėjusiesiems M. G. ir M. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo N J. V. socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui 393,84 (tris šimtus devyniasdešimt tris litus 84 ct) žalos atlyginimo.

I. N. J, jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas K. S.