Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-635-485/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-18
Bylos Nr.
1S-635-485/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika (pirm.), Ramūnas Antanavičius, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
R. S.
Bylos Nr. 1S-635-485/2016
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Danguolės Šiugždinytės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 - iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. kovo 14 d. nutarimą, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas 2010-05-21 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 str. 2 d. 4 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2009-06-09 nuosprendžiu ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė (įsiteisėjimo d. 2010-12-22).

2011-02-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 1 p., 6, 9 dalimis, 2010-05-21 nuosprendis subendrintas su 2010-02-18 nuosprendžiu ir paskirta galutinė 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2011-10-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2010-05-21 ir 2010-02-18 nuosprendžiais, galutinė paskirta bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo (įsiteisėjimo d. 2011-12-06).

2013-06-14 Klaipėdos apygardos teismas pagal BK 181 str. 3 d., 111 str. 2 d., 182 str. 2 d., 187 str. 2 d., 63 str. 1, 6, 9 d. paskirtas bausmes subendrino su 2003-11-05; 2004-08-27; 2008-04-11; 2010-02-18 ir 2010-05-21 paskirtomis bausmėmis ir paskyrė galutinę 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (įsiteisėjimo d. 2015-06-30).

2015-09-02 Klaipėdos apygardos teismas pagal BK 63 str. 1, 4, 9 d., 2013-06-14 nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su 2011-10-28 nuosprendžiu ir paskyrė galutinę 8 metų laisvės atėmimo bausmę (įsiteisėjimo d. 2015-09-17).

Anksčiau teistas.

Bausmės pradžia – 2010-08-27, bausmės pabaiga – 2017-08-15.

2016 m. kovo 14 d. nutarimu Komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nustatant baudžiamojo poveikio priemones.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė motyvuojant tuo, kad nuteistasis R. S. nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei teismas nemano, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. S. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį ir prašo taikyti lygtinį paleidimą. Nurodo, kad įvykdė socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, t. y. laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tęsė darbinę veiklą pataisos namuose bei dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Jo nuomone, negali būti atsisakymo, patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo, priežastis pareiškėjo padarytų nusikaltimų sunkumas ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, kuris nesikeitė nuo 2015-10-26. Teigia, kad tokia teismo išvada yra tik formalus atsakymas. Neneigia, kad jo elgesys buvo nepriekaištingas, tačiau nurodo, jog tris kartus yra skatintas, motyvuotas dirbti, galiojančių nuobaudų neturi, iškylančias problemas sprendžia tik su pataisos namų administracijos darbuotojais, kriminalinės subkultūros nesilaiko, paleistas lygtinai ketina dirbti vadybininko pareigose. Tvirtina, kad suprato savo elgesį ir pasekmes, padarė tinkamas išvadas ir stengsis socializuotis normaliame gyvenime. Dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, kaltę pripažinęs, priteistą civilinį ieškinį atlygina pagal finansines galimybes, palaiko ryšius su artimaisiais. Teismas skundžiamojoje nutartyje vertino padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, tačiau skiriant bausmę tas jau buvo padaryta teismo, kuris priėmė nuosprendį. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo reikšmę, o nuteistieji neskatinami taisytis. Nuteistasis įsipareigoja vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, mano, kad yra visi pagrindai tenkinti jo skundą ir jis yra tinkamai pasiruošęs atlikti bausmę neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas probacijos tarnybos.

Atsiliepimas

Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis R. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis dalyvavo privalomoje naujai atvykusių adaptacijos programoje kur turėjo būti motyvuotas pataisos namuose elgtis nepriekaištingai, tačiau nepaisant to, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir išimtinai teigiamas. Bylos duomenys rodo, kad nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, to neneigia ir pats nuteistasis, padaryti 5 režimo reikalavimo pažeidimai. Tai, kad ankstesnės paskirtos 5 nuobaudos šiuo metu negalioja, o nuteistasis skatintas 3 kartus, atsižvelgiant į nuobaudų ir paskatinimų santykį, neleidžia nuteistojo elgesio vertinti itin neabejotinai pozityvios pažangos aspektu. Pažymėtina, kad kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. Nors ir pastebimas motyvas taisytis, stengtis, o tai patvirtina du paskatinimai 2015 metais, tačiau apibendrinant visa tai rodo jo polinkį visgi pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir kol kas užkerta kelią vienareikšmiškai išvadai dėl nuteistojo galimybės toliau būti taisomu neizoliuojant jo nuo visuomenės.

Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. S. priklauso vidutinei rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 54 balai, kurie nepakitę nuo ankstesnio jo vertinimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be to, socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo kriminogeniniais veiksniais vis tik išlieka gyvenimo stilius ir draugai; nusikalstamo elgesio istorija.

Skunde nuteistasis nurodo eilę jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, jo siekius būti doru ir pozityviu piliečiu, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti, tačiau atsižvelgus į bylos duomenis, elgesį atliekant paskirtą bausmę pataisos namuose, teismas daro išvadą, jog nepakanka duomenų, kad būtų priimtas kitoks procesinis sprendimas nei priėmė Kaišiadorių rajono apylinkės teismas. Skundo argumentai, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, atsisakė formaliai, tačiau su tokiu teiginiu aukštesnysis teismas nesutinka, kadangi teismas tinkamai įvertino ir patikrino Komisijos nutarimo teisėtumą bei faktines aplinkybes.

Apibendrinus visa kas išdėstyta, įvertinus skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, atsižvelgiant į nuteistojo pastangas taisytis ir norą vykdyti paskirtus įpareigojimus, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat yra vertinama, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju išvadai, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos R. S. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo ir jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo R. S. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas RemeikaRamūnas AntanavičiusDanguolė Šiugždinytė