- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-03
- Bylos Nr.
- 1-2127-935/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01661-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Kaltinamasis
- D. L., E. J., E. D.
- Advokatai
- Andželika Vosy
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
kaltinamojo D. L. gynėjui advokatui Jan Kučynski ir kaltinamojo E. D. gynėjai advokatei Andželikai Vosyliūtei,
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L. (D. L.), gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šešių klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 1 dalį 13 MGL bauda;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį 16 MGL bauda;Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais keturiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir D. L. paskirta viešųjų darbų bausmė keturiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai dirbti po trisdešimt valandų per mėnesį, ir 25 MGL (941,15 Eur) dydžio bauda,
E. J. (E. J.), gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ autokrautuvo vairuotoju, baustas administracine tvarka, teistas:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu E. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, E. J. buvo paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas devyniems mėnesiams, įpareigojant jį tęsti mokslą bei nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose;Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį 10 MGL bauda;Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį 10 MGL bauda,
E. D. (E. D.), gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kroviku, baustas administracine tvarka, neteistas,
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L., E. D. ir E. J. veikdami kartu 2014 m. lapkričio 5 d., apie 04.00 val., Šiaulių g. 3, Vilniuje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, panaudodami fizinį smurtą prieš P. K., t. y. D. L. staiga sudavus vieną smūgį P. K. į krūtinę, po ko E. J. sudavus vieną smūgį nukentėjusiajam į nosį, o nukentėjusiajam nukritus, D. L., E. D. ir E. J. spardė jį į kojas ir pilvo sritį, suduodami bendrais veiksmais nuo 5 iki 10 smūgių, pareikalavo nukentėjusiojo atiduoti su savimi turimus pinigus bei mobiliojo ryšio telefoną, ištraukė iš nukentėjusiojo P. K. striukės viršutinės kairės pusės kišenės 110 Lt (31,88 Eur) ir juos pagrobė, po ko visi pabėgo, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam P. K. fizinį skausmą ir padarė 110 Lt (31,88 Eur) turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais D. L., E. D., E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Teisme D. L. parodė, jog įvykio metu buvo neblaivus, todėl visko neatsimena. Teigė, kad paėmė pinigus iš nukentėjusiojo, vėliau pinigai buvo grąžinti, o nukentėjusysis pretenzijų neturėjo. Viskas galėjo vykti 2014 m. lapkričio 5 d. Iš pradžių gėrė vienas, vėliau mieste sutiko E. J. ir E. D., su jais sėdėjo kartu, gėrė alų. Tuomet prie jų priėjo nukentėjusysis ir šio draugas. Visi gėrė alų, o vėliau pradėjo muštis. Mušėsi su nukentėjusiuoju, vėliau iš nukentėjusiojo paėmė pinigus. Muštynės įvyko, kadangi nukentėjusysis pasakė ne tokį žodį. Pinigus paėmė visi trys, kaip buvo paimti pinigai, neprisiminė. D. L. aiškino, kad muštynių metu jis stovėjo ir žiūrėjo, buvo tamsu, todėl nieko nesimatė, jis nukentėjusiajam nieko nedarė, kas mušė nukentėjusįjį, nematė. Nukentėjusiojo draugas taip pat stovėjo ir žiūrėjo. Kur įvyko muštynės, D. L. nurodyti negalėjo, tačiau teigė, jog jos vyko ne toje vietoje, kur buvo sutiktas nukentėjusysis. D. L. teigė, jog jis pats pinigų neėmė ir nukentėjusiojo nemušė.
Teisme E. J. parodė, jog 2014 m. lapkričio 5 d. kartu su E. D. vartojo alkoholį parkelyje prie turgaus, po kiek laiko prie jų atėjo D. L.. Visi sėdėjo, išgėrinėjo, bendravo. Tuomet prie jų priėjo nukentėjusysis ir jo draugas. Išgėrė vieną litrą alaus, galvojo dar nusipirkti alkoholio. Ėjo visi kartu, t. y. jie trise ir nukentėjusysis su draugu, bendravo. Nukentėjusysis buvo išsitraukęs pinigus ir sakė, kad kai nueis į parduotuvę, kiek reikės, tiek duos pinigų. Einant į parduotuvę prasidėjo konfliktas, kadangi nukentėjusysis kažką pasakė E. D.. E. J. teigė, jog jis norėjo padėti E. D. apsiginti, todėl nukentėjusiajam galimai smogė į veidą. Kur tiksliai sudavė smūgį, negalėjo nurodyti. Konflikto vietoje buvo tamsu, muštynės vyko kieme. E. J. tvirtino, jog paėmė pinigus, tačiau neatsimena, kiek jų buvo. Muštynių metu nukentėjusysis buvo spardomas. Prieš konfliktą nukentėjusysis su E. D. ėjo priekyje, nuo jų šiek tiek buvo atsilikęs nukentėjusiojo draugas, o pats E. J. kartu su D. L. ėjo paskui nukentėjusiojo draugą. E. J. aiškino, jog pamatė, kad tarp E. D. ir nukentėjusiojo vyksta žodinis konfliktas, todėl jis pribėgo ir nukentėjusiajam smogė. Nukentėjusysis nukrito. Įvykio vietoje buvo bortelis, nukentėjusysis buvo neblaivus, todėl jis nukristi galėjo ir dėl šios priežasties. Kai nukentėjusysis nukrito, apsižodžiavo. Tuomet nukentėjusiajam buvo suduota pora smūgių. E. J. teigė, kad būtent jis ištraukė pinigus. Kiek nukentėjusiajam buvo suduota smūgių, negalėjo nurodyti, kojom galėjo būti suduoti du ar trys smūgiai. Tuo metu E. D. ir D. L. kalbėjo su nukentėjusiojo draugu, kuris reikalavo nutraukti muštynes. E. J. nurodė, jog jis neatsimena ar kiti asmenys mušė nukentėjusįjį. Ar pinigus iš tikrųjų paėmė jis, neatsimena. Įvykio metu buvo neblaivus. E. D. rėkė, norėjo juos išskirti. Vėliau trise pabėgo iš įvykio vietos. Pabėgo iš įvykio vietos, kadangi išgirdo, jog atvažiuoja policija. Įvykio metu D. L. buvo su tapkėmis, jos buvo juodos spalvos. E. D. nukentėjusiajam vieną kartą sudavė ranka. Gulėdamas nukentėjusysis bandė sugriebti už kojos, o E. D. pribėgo ir smogė su ranka į nukentėjusiojo kūną. Ar buvo suduota daugiau smūgių, negalėjo nurodyti. Susitarimo paimti pinigus iš nukentėjusiojo nebuvo. Ar buvo prašoma atiduoti pinigus, neatsimena. E. J. aiškino, jog E. D. bandė jį atitrauki nuo nukentėjusiojo, tačiau kuriuo momentu tai vyko, neatsimena. Konfliktą galėjo pradėti ir D. L.. E. D. nukentėjusiojo nespardė, tačiau sudavė smūgį ranka.
Teisme E. D. parodė, jog tą vakarą su E. J. išgėrinėjo parke, vėliau sutiko D. L.. Prie jų priėjo du vaikinai, paprašė cigarečių, pradėjo kartu bendrauti. Vaikinai paklausė, kur yra naktinė parduotuvė. Visi kartu ėjo į parduotuvę. Jis su nukentėjusiuoju ėjo priekyje, apsipyko. Tarp E. J. ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas. E. D. aiškino, jog jis norėjo sustabdyti konfliktą, kad nebūtų muštynių, priėjo ir sudavė vieną ar du smūgius nukentėjusiajam. Smūgius sudavė kumščiu. Tarp E. J. ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, jie įsikabino vienas kitam į striukes, nukentėjusysis nukrito. Nukentėjusiajam sudavė smūgį, kadangi norėjo išskirti. Tiek E. J., tiek nukentėjusysis buvo nukritę ant žemės, smūgį sudavė gulinčiam nukentėjusiajam. Nukentėjusysis pradėjo konfliktą. E. D. teigė, kad nuketėjusysis jį pasiuntė. Ką E. J. sakė nukentėjusiajam, neatsiminė. Nukentėjusiojo draugas pabėgo. Išgirdę policijos sirenas, visi pabėgo iš įvykio vietos. D. L. stovėjo ir šūkavo, nematė, kad jis būtų kam nors sudavęs smūgį. E. D. teigė, jog jis pinigų neėmė, kas paėmė pinigus nematė. Piniginė galėjo iškristi ir grumtynių metu. Smūgius nukentėjusiajam galėjo suduoti ir kojomis. Konflikto metu visą laiką buvo šalia E. J. ir nukentėjusiojo. Netinkamai reagavo į įvykius dėl alkoholio.
Teisme nukentėjusysis P. K. parodė, jog kartu su T. V. nusprendė nueiti nusipirkti cigarečių. Sutiko D. L., E. J. ir E. D., kurių paprašė cigarečių, šie asmenys pasiūlė nueiti į kiemą parūkyti, su šiais asmenimis pabendravo. D. L., E. J. ir E. D. anksčiau nepažinojo. Ėjo pirkti cigarečių, pakeliui užėjo į kiemelį. Vaikinai ėjo priekyje, tačiau ar visi trys ėjo priekyje, negalėjo nurodyti. Nukentėjusysis teigė, jog jam po kiek laiko buvo suduotas smūgis į krūtinę ir jis pargriuvo, buvo spardomas, užsidengė galvą. P. K. negalėjo nurodyti, ar nukrito po pirmo ar po antro smūgio. Nukentėjusysis teigė, jog iš jo buvo reikalaujama atiduoti pinigus, telefoną, kai buvo paimti pinigai, asmenys nubėgo. Eidamas link namų paskambino į policiją. P. K. teigė, jog jo manymu, pirmą smūgį sudavė D. L., vėliau buvo suduotas dar vienas smūgis, stengėsi užsidengti veidą, todėl, kas sudavė kitus smūgius, nematė. Kas spardė, nematė. Pinigus buvo reikalaujama atiduoti du ar tris kartus, tuomet jis atsegė kišenę ir iš jos buvo ištraukti pinigai. Pinigus laikė užsegamoje kišenėje, piniginės neturėjo. Pats smurto nevartojo, nieko kaltinamiesiems nesakė. Kai buvo paimti pinigai, telefono niekas nebereikalavo. Spardė tikrai ne vienas asmuo, spardė iš dviejų pusių, iš šonų. Prieštaraujančių smurtui nebuvo, niekas nesakė, kad gal nereikia ar pan. D. L. įvykio metu buvo su tapkėmis. Žalą atlygino visi trys kaltinamieji, visi atsiprašė. Nukentėjusysis nurodė, jog įvykį atsimena ir pasakoja tik tai, ką atsimena. Kai kaltinamieji šalinosi iš įvykio vietos, jokių sirenų negirdėjo. Po to, kai buvo paimti pinigai, smūgių nebebuvo. Kišenę, kurioje buvo pinigai, galėjo atsegti ir kaltinamieji. Tuo metu, kai buvo atseginėjama kišenė, smūgiai nebuvo sudavinėjami. Iš savo draugo sužinojo, kad šis draugas galimai grūmėsi su E. D., tačiau pats tokių grumtynių nematė.
Šalies argumentai
D. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014 m. lapkričio 5 d. jis vaikščiojo po senamiestį ir prie poliklinikos, kurios pavadinimo nežino, tačiau ji yra netoli Ševčenkos paminklo, pamatė iš matymo pažįstamą vaikiną vardu E., kuris gyvena Rudaminos kaime, Vilniaus rajone. E. buvo kartu su vaikinu, kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, šio vaikino vardo nežino. „(duomenys neskelbtini)“ taip pat gyvena Rudaminos kaime, šį vaikiną pažinojo tik iš matymo. E. buvo su juodos spalvos striuke, sportinėmis juodomis kelnėmis ir baltais sportiniais batais, o jo draugas su šviesios spalvos striuke ir tamsiomis kelnėmis. Jie visi išgėrė vieną butelį alaus, kurio talpa buvo 1,5 litro. Tuomet prie jų priėjo dar du vaikinai, kurių niekada anksčiau nebuvo matęs, ir pasiūlė kartu išgerti alaus. D. L. vaikinų apibūdinti, atpažinti negalėjo, taip pat negalėjo nurodyti, kaip vaikinai buvo apsirengę. Abu vaikinai buvo išgėrę. Šie du vaikinai turėjo butelį alaus. Visi kartu netoli minėtos poliklinikos gėrė alų, kai išgėrė alų, E. pasiūlė nueiti nupirkti dar alaus, vienas iš priėjusių vaikinų išsitraukė iš striukės viršutinės kišenės pinigų. Tuomet E. kartu su savo draugu, pasiūlė asmeniui, kuris turėjo pinigų, nueiti atokiau. D. L. negirdėjo, kokiu tikslu buvo pasiūlyta nueiti atokiau. Tada minėti asmenys nuėjo, kur tamsiau ir jis pamatė, kad E. su savo draugu pradėjo mušti abu priėjusius vaikinus. Kodėl buvo mušami vaikinai, paaiškinti negalėjo, joks konfliktas nebuvo kilęs. Tuomet pamatė, kad „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo smaugti vaikiną, kuris neturėjo pinigų, tuo metu E. abejomis rankomis, kumščiais trankė vaikiną, kuris turėjo pinigų. Smūgiai buvo suduoti į veido sritį, kiek smūgių buvo suduota, nurodyti negalėjo. Po to matė, jog E. pastūmė vaikiną, kuris turėjo pinigų, ir šis nukrito, o „(duomenys neskelbtini)“ pastūmė kitą vaikiną, kuris taip pat nukrito. Jis pats nei vieno iš vaikinų nemušė, stovėjo šalia ir prašė, kad E. ir „(duomenys neskelbtini)“ nemuštų vaikinų. Vaikinams pargriuvus, E. ir „(duomenys neskelbtini)“ juos spardė, kiek kartų buvo įspirta, nurodyti negalėjo. Kai vaikinai jau gulėjo, pamatė, kad E. paėmė iš vieno iš vaikinų viršutinės striukės kišenės pinigus, kiek, pasakyti negalėjo, nes pats tų pinigų neėmė ir jų neturėjo. „(duomenys neskelbtini)“ jokių pinigų iš nieko neėmė, jis tik mušė. Visas įvykis truko apie 10 minučių. Jis pats asmeniškai negirdėjo, kad E. ir „(duomenys neskelbtini)“ prieš tai būtų susitarę apiplėšti ir sumušti asmenis. Iš karto po įvykio atvažiavo policijos pareigūnai, E. ir „(duomenys neskelbtini)“ pamatė policijos patrulių ekipažą ir pradėjo bėgti, nubėgo link kažkokių krūmų, o jis, kadangi nieko nedarė, niekur nebėgo. Viso įvykio metu, kai minėti du vaikinai buvo mušami, jokių įrankių nei E., nei „(duomenys neskelbtini)“ nenaudojo, mušė tik rankomis ir kojomis. (t. 1, b. l. 48-50)
Papildomos apklausos metu D. L. parodė, jog tiksliai nepamena, kas vyko tą naktį, kai jis susitiko su E. ir jo pažįstamu. Pamena, kad trise išgėrė alaus. Prie jų priėjo dar du jam nepažįstami vaikinai. Jie priėjo ir pasiūlė kartu išgerti, kadangi turėjo su savimi 1 litro talpos plastikinį butelį alaus. Kaip atrodė abu vaikinai, pasakyti negali, nes neprisimena. Abu vaikinai buvo jau išgėrę. Kas vyko toliau, dėl per daug suvartoto alaus, pamena miglotai. Pamena, kad tarp jų ir vaikinų kilo konfliktas, tačiau nepamena jo priežasčių. Pamena susistumdymą, kas kam sudavė, nepamena. Neatmeta galimybės, kad ir jis pats susistumdymo metu galėjo suduoti smūgį vaikinui, tačiau kokį ir kur nepamena. Po to kažkas iš vaikinų, ar tai E., ar tai jo draugas atėmė pinigus iš nukentėjusiojo. Pamena tik tiek, kad tikrai nuskriaudė tuos vaikinus ir norėjo pabėgti, tačiau jam nepavyko ir buvo sulaikytas. Nukentėjusiajam žalą atlygino. (t. 1, b. l. 66-67)
Šalies argumentai
E. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014 m. lapkričio 5 d., apie 01.00 val., jis kartu su E. D. ir D. L. buvo parke, esančiame netoli Halės turgaus. Jiems besėdint parke, prie jų priėjo du vaikinai – vienas aukštas tamsiaplaukis, kitas vaikinas žemesnis šviesių plaukų. Vaikinai prie jų priėjo ir paprašė cigaretės. Vaikinai su savimi turėjo 1 litro talpos alaus butelį ir pasiūlė išgerti. Jie prieš tai nieko negėrė, tiesiog sėdėjo ir bendravo. Su atėjusiais vaikinais bendravo apie vieną valandą, gėrė jų alų, tuo metu, kaip jam atrodo, buvo apie 1-2 val. nakties. Jie su E. D. buvo labai neblaivūs, nes prieš tai gėrė alkoholinius gėrimus dvi dienas. Tuomet, kai baigėsi alus, visi nusprendė nueiti link centro ir nusipirkti dar alaus. Nupirkti alaus pasiūlė aukštas vaikinas. Visi kartu pradėjo eiti. E. J. teigė, jog jis buvo labai neblaivus, todėl negali pasakyti kodėl, bet tarp jų visų prasidėjo konfliktas. Jis nieko negali patikslinti, kas ką kam sakė, nes nieko neprisimena. Prisimena, kad D. L. pradėjo pyktis su aukštesniu vaikinu, negali pasakyti, kas buvo ir dėl ko, tačiau jis dešine ranka trenkė aukštesniam vaikinui į krūtinę ir ta pačia ranka pastūmė tą vaikiną, vaikinas nukrito ant žemės. Jis taip pasielgė, kadangi aukštesnis vaikinas pradėjo konfliktuoti su D. L.. Kaip nukrito vaikinas neprisimena, jam atrodo, jog ant šono. Tuomet D. L. pradėjo kojomis spardyti nukentėjusįjį, spyrė maždaug 2-3 kartus, jis pats nukentėjusiojo nespardė ir daugiau jo nemušė. Ar nukentėjusįjį mušė E. D., jis pasakyti negalėjo, nes buvo labai neblaivus ir neprisimena, be to, ten buvo labai tamsu. Žemesnio vaikino nei jis, nei kiti nemušė. Iš nukentėjusiojo jokių pinigų neėmė. Kai jie visi buvo parke, nukentėjusysis jam davė 10 Lt (dvi monetas po penkis litus) tam, kad nusipirktų alaus. Nematė, kad D. L. ar E. D. iš nukentėjusiojo būtų ėmę kokius nors pinigus. Jie žinojo, kad nukentėjusysis turi pinigų, nes jis norėjo eiti nupirkti alaus, bet kiek nežinojo. Po to, kai jie sumušė aukštesnįjį vaikiną, visi trys pabėgo link Lietuvos kino teatro. Tuomet jie pamatė policijos patrulių ekipažą ir pradėjo bėgti, jis su E. D. pabėgo pro kiemus, o D. L. turbūt sulaikė pareigūnai. Tą dieną nukentėjusysis ir jo draugas taip pat buvo neblaivūs. Įvykio metu jis buvo apsirengęs juoda striuke, džinsinėmis kelnėmis, jo draugas E. D. buvo apsirengęs pilkos spalvos striuke ir, kiek prisimena, buvo su džinsinėmis kelnėmis. D. L. buvo apsirengęs sportiniais drabužiais. (t. 2, b. l. 81-83)
E. J. papildomus apklausos metu parodė, jog įvykio metu buvo neblaivus, vartojo alkoholį tris dienas. Dėl per daug suvartoto alkoholio negali pasakyti priežasčių, dėl kurių kilo konfliktas tarp D. L. ir nukentėjusiojo. Konfliktą pradėjo D. L., pamena, kad nukentėjusiajam lyg ir sudavė vieną smūgį į krūtinę, taip pat vieną kartą spyrė jam koja, kur spyrė, nepamena. Viskas vyko labai greitai, ar reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų ir telefono, nepamena. Ar E. D. buvo priėjęs prie nukentėjusiojo ir jį mušė, nepamena, tačiau E. D. tikrai buvo šalia. Kas ištraukė nukentėjusiajam pinigus iš striukės kišenės, nežino, neatsimena, kad pinigus būtų ištraukęs jis. Pamena, kad jis su E. D. po įvykio nubėgo, kur buvo D. L., nežino. Po to sužinojo, kad D. L. sulaikė policija. E. J. teigė, kad jis tikrai prisidėjo prie nukentėjusiojo mušimo. Nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą atlygino, jo atsiprašė, susitaikė. (t. 2, b. l. 94)
Šalies argumentai
E. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2014 m. lapkričio 5 d. jis su E. J. sėdėjo parke, kokiame tiksliai parke nurodyti negali, nes neprisimena. Jie su E. J. sėdėjo ant suoliukų, bendravo, abu buvo neblaivūs, nes buvo neseniai išėję iš baro. Buvo vėlu, tikslios valandos pasakyti negali. Prie jų priėjo E. J. pažįstamas, jo vardo nežino, jis taip pat prisėdo prie jų, pradėjo bendrauti. Vyras buvo aukštas, su juoda kepure, šlepetėmis. Tuo metu prie jų priėjo dar du vaikinai – vienas vaikinas buvo aukštas, o kitas žemesnis, abu buvo su striukėmis, aukštesnis vaikinas buvo su mėlyna striuke, kitas vaikinas greičiausiai buvo su šviesia striuke. Vaikinai priėjo prie jų ir kažkuris iš jų paprašė cigaretės, jie atsakė, kad neturi. Jie visi pradėjo bendrauti. Priėję vaikinai turėjo alaus butelį. Ar jie visi kartu gėrė alų, pasakyti negali. Po kažkurio laiko jie pradėjo eiti senamiesčiu, kažkokiame kieme, kuriame nurodyti negali, prisimena, kad buvo necenzūrinių žodžių, bet kas kam ir kokius tiksliai žodžius pasakė, jis neprisimena, nes buvo neblaivus. Jis jokio konflikto tikrai nepradėjo. Pats nesupranta, kaip konfliktas peraugo į muštynes. Kai kurių momentų jis neprisimena, nes buvo neblaivus, prisimena, kad jau aukštesnis vaikinas, kuris nukentėjo, gulėjo ant žemės, kas jį pastūmė ir kaip jis ant jos atsidūrė, neprisimena. Jis norėdamas apginti draugą E. J., nes tuo metu jam atrodė, kad nukentėjusysis konfliktuoja su E. J., jau nukentėjusiajam gulint dešine koja apie 2-3 kartus spyrė į šoną, į kurį šoną spyrė, nurodyti negali. Jis nukentėjusiojo rankomis nemušė, ar kas nors šį vaikiną dar mušė, neprisimena. Jis nematė, kad vaikiną būtų mušęs E. J. ar šio draugas. Iš nukentėjusiojo jis jokių pinigų neėmė ir nematė, kad jis juos būtų turėjęs, ar kiti paėmė pinigus iš vaikino, jis nematė. Kitas vaikinas, kuris buvo su minėtu aukštesniu vaikinu, pabėgo, niekas jo nemušė ir prie jo nelindo. Po to prisimena, kad jie trise taip pat pabėgo link Lietuvos kino teatro, jie pabėgo, nes galvojo, kad nukentėjusysis iškvies policiją, o jie nenorėjo jokių nemalonumų. Jokios policijos jis nematė, tiesiog pabėgo, o kur po to dingo E. J. draugas, pasakyti negali, jam atrodo, kad jis atsiliko nuo jų. Jis įvykio metu buvo apsirengęs pilką striukę ir džinsines kelnes, E. J. – juodą striukę ir džinsines kelnes. Nukentėjusysis ir jo draugas buvo neblaivūs. Ar E. J. draugas buvo neblaivus, pasakyti negali. (t. 2, b. l. 11-12)
Papildomos apklausos metu E. D. parodė, kad kartu su savo draugu E. J. ir jo pažįstamu D. L. sėdėjo parke. Prie jų priėjo du vaikinai, vienas žemesnis, kitas aukštesnis. Pamena, kad kartu su vaikinais gėrė ir vienas vaikinas E. J. davė pinigų alui 5 ar 10 Lt. Ar vaikinas dar turėjo pinigų, nematė. Vėliau tarp jų ir ankščiau minėtų vaikinų kilo konfliktas, tačiau priežasčių, dėl ko kilo konfliktas, nepamena. Konflikto metu E. J. susikibo su vienu vaikinu, pradėjo tampyti vienas kitam už striukių atlapų. E. D. teigė, kad norėdamas padėti E. J., kai nukentėjusysis gulėjo ant žemės, nukentėjusiajam įspyrė į šoną. Ar E. J. nukentėjusiajam sudavė smūgius, nepamena. Ar buvo reikalaujama iš nukentėjusiojo atiduoti telefoną ir pinigus, nepamena. Kartu su D. L. ir E. J. atlygino nukentėjusiajam padaryta turtinę žalą, jo atsiprašė, susitaikė. (t. 2, b. l. 24)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. K. parodė, kad 2014 m. lapkričio 5 d. jis su draugu T. V. buvo pas kitą draugą namuose, esančiuose Arklių g., kur bendravo, išgėrinėjo. Vienu metu nusprendė nueiti nusipirkti cigarečių. Apie 4.00 val. jis su T. V. ėjo iki naktinės parduotuvės, o kitas draugas liko namuose. Einant parke pamatė sėdinčius tris vaikinus, vienas iš vaikinų buvo su Adidas šlepetėmis ir kepure, kitas vaikinas buvo su pilka striuke, o trečiojo vaikino apibūdinti negali, nes neprisimena, kaip jis buvo apsirengęs, prisimena tik tai, kad jis buvo tamsių plaukų. Vaikinai sėdėjo ir gėrė alų. Kažkuris iš tų vaikinų, kuris nurodyti negali, paklausė ar jie turi cigarečių, pasakė, kad ne ir nurodė, jog eina jų nusipirkti. Tuo metu nukentėjusysis išsitraukė iš striukės turėtus pinigus, viso 110 Lt (tris kupiūras po 20 Lt, likusios po 10 Lt ir dvi monetas po 5 Lt), suskaičiavo pinigus ir įsidėjo atgal į kišenę. Visi minėti vaikinai matė, kaip jis skaičiuoja pinigus, tačiau jų neprašė ir nereikalavo. Vienas iš vaikinų, kuris nurodyti negali, pasiūlė nueiti nupirkti cigarečių kartu. Tuomet vaikinai atsistojo ir visi pradėjo eiti, ėjo apie 2-3 minutes ir atsirado kažkokiame kieme. Vienu momentu pajuto vieną smūgį iš rankos į krūtinę, po to pajuto vieną smūgį iš rankos į veido sritį – nosį, tuomet nukrito. Kas trenkė abu smūgius, pasakyti negali, atrodo, kad smūgį į nosį sudavė minėtas tamsiaplaukis vaikinas, o pirmąjį smūgį į krūtinę – vaikinas su šlepetėmis. Kai nukrito, pajuto smūgius kojomis į įvairias kūno dalis – kojas, pilvą, kiek buvo smūgių, pasakyti negali. Kas spardė, taip pat nurodyti negali, nes nematė, tačiau spardė tikrai ne vienas žmogus, mažiausiai du. Tuo metu T. V. pabėgo. Iš T. V. niekas nieko nepagrobė ir nebandė pagrobti. Nukentėjusysis parodė, kad, kai jis gulėjo ant žemės, girdėjo, jog iš jo buvo reikalaujama, kad atiduotų pinigus, kuriuos turi. Kas reikalavo, pasakyti negali, tačiau tai buvo vienas žmogus. Jis nieko nesakė, tuomet vėl pradėjo spardyti, tada atsegė savo striukės kišenę ir minėti vaikinai ištraukė iš viršutinės kairės pusės kišenės 110 Lt. Kas ištraukė pinigus, pasakyti negali, nes buvo užsidengęs galvą, kad į ją nemuštų. P. K. pasirodė, jog aktyviausias buvo tamsiaplaukis vaikinas, jis daugiausiai kalbėjo. Po to, kai buvo paimti pinigai, jį nustojo mušti ir pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, bet jis atsisakė, tuomet užpuolikai pabėgo link Lietuvos kino teatro. Vėliau jis iškvietė policijos pareigūnus ir nuvažiavo prie Lietuvos kino teatro, kur pareigūnai jau buvo sulaikę vaikiną, kuris buvo su Adidas šlepetėmis. Šis asmuo, kuris avėjo šlepetes, jam trenkė pirmąjį smūgį į krūtinę, ar šis asmuo mušė ir vėliau, nurodyti negali. Kartu su minėtais vaikinais alkoholinių gėrimų nevartojo. Jokių stipresnių sužalojimų nepatyrė. P. K. nurodė, kad užpuolikai jam turtinę žalą atlygino, jis jiems pretenzijų neturi. (t. 2, b. l. 12-17)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. V. parodė, kad 2014 m. lapkričio 5 d. nakties metu, apie 03.00 val., jis kartu su savo draugu P. K. ėjo į naktį dirbančią parduotuvę nusipirkti cigarečių. Tikriausiai Arklių gatvėje pamatė tris vaikinus. Vaikinai buvo linksmai nusiteikę, visi kartu pradėjo bendrauti. Apie ką kalbėjo, prisiminti negalėjo, bet bendravo draugiškai. Vienas vaikinas buvo su kepure ir su treningais, apie 22 metų amžiaus, galbūt vyresnis, kitas vaikinas buvo žemesnio ūgio, dėvėjo sportinį kostiumą, kitų jo požymių neprisimena, trečio vaikino apibūdinti negali, nes jokių jo požymių neprisimena. Visi vaikinai kalbėjo lietuviškai. Jų aprangos taip pat neprisimena, kaip jam atrodo, jie visi buvo su sportiniais kostiumais. Minėti vaikinai prisijungė prie jų ir jie pradėjo eiti link parduotuvės. Vaikinai pasiūlė išgerti alaus, liudytojas su P. K. sutiko, todėl visi ėjo kartu. Ar minėti vaikinai buvo išgėrę, jis pasakyti negali. Kartu alkoholinių gėrimų nevartojo. Einant į parduotuvę visi pateko į kiemą, šalia bromo, esančio Šiaulių gatvėje, sustojo parūkyti, tuomet juos be jokios priežasties užpuolė minėti vaikinai. Negirdėjo, kad vaikinai būtų prieš tai susitarę užpulti, taip pat jie nebuvo nusiteikę priešiškai, jokio žodinio konflikto tarp jų nebuvo kilę. Viskas įvyko labai greitai, todėl jis daug ko neprisimena. Prisimena, kad visi trys minėti vaikinai pradėjo smūgiuoti, puolė ir jį, ir jo draugą P. K.. Liudytojas jokių sužalojimų nepatyrė, kadangi iš karto pradėjo bėgti. Tuo metu, kai vyko konfliktas, jis girdėjo kaip vaikinai, kurie nurodyti negali, sakė jo draugui, kad jis atiduotų viską, ką turi. Jie tuo pačiu metu ir mušė, ir reikalavo atiduoti viską, ką turi draugas. Kiek smūgių buvo suduota, jis pasakyti negali. Vaikinai smūgiavo rankomis ir kojomis. P. K. buvo mušamas į įvairias kūno vietas, kur tiksliai buvo suduodami smūgiai, jis pasakyti negali. Draugą užpuolė du vaikinai. Prieš tai visi bendravo apie tai, kas kiek turi pinigų ir kas kokia suma gali prisidėti prie alkoholinių gėrimų pirkimo. Liudytojas iš karto pasakė, kad pinigų neturi, o P. K. buvo išsitraukęs pinigus ir paskaičiavo, kad turi virš 100 Lt. Jie visą tai matė, todėl žinojo, kad jis turi pinigų. Vienu momentu matė, kaip P. K. guli ant žemės ir prie jo stovi du vaikinai, bet buvo labai tamsu ir jis nematė, kurie vaikinai stovi prie draugo, o kuris puolė jį. Jis nematė, kas paėmė pinigus, nes jau buvo pabėgęs, tačiau suprato, kad konfliktas įvyko, siekiant apiplėšti jį ir jo draugą. T. V. teigė, kad jis nubėgo į stotį, pamatė pareigūnus, kurie paklausė, ar jis dalyvavo konflikte, jis atsakė teigiamai, pareigūnai liepė jam važiuoti kartu apklausai. Kai įsėdo į automobilį, pamatė, kad yra sulaikytas asmuo, kuris dalyvavo konflikte, tai buvo tas vaikinas, kuris bandė jį užpulti, bet jis pabėgo. Kitų dviejų vaikinų, kurie užpuolė P. K., jis nematė. (t. 1, b. l. 26-28)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, jog P. K. 2014 m. lapkričio 5 d. 04.10 val. pranešė, jog parke jį sumušė trys asmenys, pagrobė 100 Lt, vienas vaikinas buvo su šlepetėm Adidas. (t. 1, b. l. 2)
Iš 2014 m. gruodžio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas T. V. atpažino D. L. kaip asmenį, kuris dalyvavo 2014 m. lapkričio 5 d. konflikte ir vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Liudytojas D. L. atpažino pagal jo veido bruožus, t. y. akis, nosį. (t. 1, b. l. 29-31)
Iš 2014 m. gruodžio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas T. V. atpažino E. D. kaip asmenį, kuris dalyvavo 2014 m. lapkričio 5 d. konflikte. E. D. liudytojas atpažino pagal veido bruožus, t. y. lūpas, nosį. Liudytojas paaiškino, jog jam atrodo, kad šis vaikinas kartu su kitu vaikinu užpuolė P. K.. (t. 1, b. l. 32-34)
Iš 2014 m. gruodžio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas T. V. atpažino E. J. kaip asmenį, kuris dalyvavo 2014 m. lapkričio 5 d. konflikte. Liudytojas nurodė, kad jam atrodo, jog E. J. yra vienas iš vaikinų, kuris užpuolė P. K., tačiau tiksliai šio vaikino veiksmų nurodyti negalėjo. (t. 1, b. l. 35-37)
Iš 2014 m. lapkričio 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. L. atpažino E. J. kaip asmenį, kuris 2014 m. lapkričio 5 d. mušė nukentėjusįjį P. K. ir atėmė iš jo pinigus. (t. 1, b. l. 51-55)
Iš 2014 m. lapkričio 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad įtariamasis D. L. atpažino E. D. kaip asmenį „(duomenys neskelbtini)“, kuris 2014 m. lapkričio 5 d. buvo kartu su E. J. ir mušė vieną iš vaikinų. (t. 1, b. l. 56-60)
Iš 2014 m. lapkričio 6 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis P. K. atpažino E. D. kaip asmenį, kuris jį mušė 2014 m. lapkričio 5 d. Nukentėjusysis nurodė, jog atpažinimo metu E. D. yra apsivilkęs tą pačią striukę kaip ir įvykio metu. (t. 2, b. l. 13-16)
Iš 2014 m. lapkričio 6 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis P. K. atpažino E. J. kaip asmenį, kuris jį mušė 2014 m. lapkričio 5 d. Nukentėjusysis nurodė, jog E. J. atpažįsta pagal antakius, plaukus, tamsų gymį. (t. 2, b. l. 84-87)
Iš 2014 m. lapkričio 5 d. alkotesterio kvito matyti, kad D. L. buvo nustatytas 1,22 promilių girtumas. (t. 1, b. l. 40)
Iš 2014 m. lapkričio 5 d. alkotesterio kvito matyti, kad kaltinamajam E. D. buvo nustatytas 1.37 promilių girtumas (t. 2, b. l. 2)
Iš 2015 m. balandžio 1 d. pakvitavimo matyti, kad kaltinamieji D. L., E. D. ir E. J. atlygino nukentėjusiajam P. K. padarytą trisdešimties eurų žalą, jo atsiprašė, susitaikė, nukentėjusysis kaltinamiesiems pretenzijų neturi. (t. 1 b. l. 18)
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog D. L., E. J. ir E. D. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Iš nukentėjusiojo P. K. parodymų, duotų teisme, matyti, jog jis su T. V. sutiko tris jam anksčiau nepažįstamus asmenis. Šie trys asmenys yra D. L., E. J. ir E. D.. Einant visiems kartu, vienas iš nepažįstamų asmenų staiga jam sudavė smūgį į krūtinę. Nukentėjusiojo įsitikinimu, pirmą smūgį sudavė D. L., tuomet buvo suduotas dar vienas smūgis, tačiau, kas šį smūgį sudavė, jis negalėjo nurodyti, kadangi buvo užsidengęs veidą, kurį bandė apsaugoti. Nuo smūgių jis nukrito, nukentėjusysis negalėjo nurodyti ar nukrito nuo pirmo, ar nuo antro smūgio. Nukritus ant žemės, jis buvo spardomas, kas jį spardė, negalėjo nurodyti, nes bandė apsaugoti galvą nuo smūgių. Buvo spardomas tikrai ne vieno asmens, kadangi smūgius jautė iš skirtingų pusių. Iš jo buvo reikalaujama atiduoti pinigus ir telefoną, toks reikalavimas buvo pakartotas du arba tris kartus. Smurtiniai veiksmai buvo nutraukti tik po to, kai buvo paimti pinigai. Po to, kai buvo paimti pinigai, visi vaikinai pabėgo. Pinigų pamesti negalėjo, kadangi jie buvo laikomi užsegamoje kišenėje. Pats smurto prieš nieką nenaudojo, tarp jo ir kaltinamųjų nebuvo kilęs joks žodinis konfliktas. Po to, kai buvo paimti pinigai, niekas telefono atiduoti nebereikalavo. Niekas iš kartu buvusių asmenų smurtinių veiksmų stabdyti nebandė. Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Iš ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duotų parodymų matyti, jog pirmąjį smūgį jam galimai sudavė D. L., o antrąjį smūgį į nosį galimai sudavė E. J.. Nukritus ant žemės, jis buvo spardomas į įvairias kūno dalis, spardė tikrai ne vienas asmuo, o mažiausiai du. Iš jo buvo reikalaujama atiduoti pinigus. Smurtas buvo nutrauktas tik po to, kai buvo paimti pinigai, pinigus ištraukė kažkuris iš vaikinų. Jo buvo reikalaujama atiduoti ir mobiliojo ryšio telefoną, tačiau paėmus pinigus, užpuolikai pabėgo.
Aptartus nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo T. V. parodymai. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad jį ir P. K. užpuolė trys nepažįstami vaikinai. Jokio konflikto tarp liudytojo, nukentėjusiojo ir kitų trijų vaikinų nebuvo kilę. Iki tol visi bendravo draugiškai. Visi trys vaikinai puolė tiek jį, tiek P. K., prasidėjus užpuolimui jis iš karto pabėgo. Tuo metu, kai vyko užpuolimas, jis girdėjo kaip vaikinai, sakė draugui, kad jis atiduotų viską, ką turi. Jie tuo pačiu metu ir mušė, ir reikalavo atiduoti viską, ką turi draugas. Smūgiai buvo suduoti tiek rankomis, tiek kojomis. Vienu metu matė, jog prie gulinčio P. K. stovi du vaikinai, tačiau jis negalėjo nurodyti, kurie vaikinai stovėjo prie nukentėjusiojo, o kuris puolė jį, kadangi buvo tamsu. Policijos pareigūnų automobilyje matė vaikiną, kuris bandė jį užpulti. Pažymėtina, jog asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu T. V. atpažino D. L. kaip asmenį, kuris dalyvavo 2014 m. lapkričio 5 d. konflikte ir vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Nukentėjusiojo bei liudytojo parodymus dėl smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį fakto patvirtina ir pačių kaltinamųjų parodymai. E. J. teisme teigė, jog smogė nukentėjusiajam, tačiau, kur tiksliai pataikė, negalėjo nurodyti, taip pat šis kaltinamasis patvirtino, jog nukentėjusysis buvo spardomas. Nukritusiam nukentėjusiajam galėjo suduoti du ar tris smūgius kojomis. Be to, E. J. nurodė, jog nukentėjusiajam smūgį sudavė ir E. D., ar buvo suduota daugiau smūgių, negalėjo nurodyti. Konfliktą galėjo pradėti ir D. L.. E. D. teisme teigė, jog jis ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam sudavė vieną ar du smūgius kumščiu. Taip pat E. D. neatmetė galimybės, kad smūgius nukentėjusiajam galėjo suduoti ir kojomis. Pažymėtina ir tai, jog E. D. tvirtino, kad grumtynių metu visą laiką buvo šalia E. J.. D. L. teisme neigė, jog būtų sudavęs smūgį ar smūgius P. K., tačiau jis tvirtino, jog kiti du kaltinamieji mušė nukentėjusįjį. Teismas konstatuoja, jog faktą, kad D. L. nukentėjusiajam sudavė pirmąjį smūgį bei toliau aktyviai dalyvavo įvykiuose, patvirtina nukentėjusiojo parodymai, taip pat paties D. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (jis tvirtino, jog įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau tikrai žino, kad nuskriaudė nukentėjusįjį, galėjo vienam iš vaikinų suduoti smūgį), E. J. bei liudytojo T. V. parodymai.
Taigi teismas konstatuoja, jog faktas, kad visi trys kaltinamieji prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą, abejonių nekelia. Faktą, kad iš nukentėjusiojo buvo pagrobti pinigai, patvirtina jo paties nuoseklūs parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys, taip pat iš dalies E. J. bei T. V. parodymai. Teisme E. D. iškėlė versiją, jog nukentėjusysis pinigus galėjo pamesti grumtynių metu, vis tik tokią versiją paneigė P. K., kuris nurodė, kad pinigų pamesti negalėjo, kadangi jie buvo laikomi užsegamoje striukės kišenėje.
E. J., E. D. ir D. L. tvirtino, jog smurtas buvo naudojamas, kadangi tarp nukentėjusiojo ir vieno iš kaltinamųjų kilo konfliktas. Čia pažymėtina, jog kaltinamųjų parodymai dėl asmenų, tarp kurių kilo konfliktas, viso proceso metu buvo skirtingi. E. J. teisme aiškino, jog apsižodžiavimas visų pirma kilo tarp nukentėjusiojo ir E. D., tuomet jis norėdamas apginti draugą užpuolė nukentėjusįjį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. J. negalėjo aiškiai nurodyti, kodėl panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, nuo kokių nukentėjusiojo veiksmų jis norėjo apginti E. D.. Ikiteisminio tyrimo metu E. J. apskritai negalėjo nurodyti, dėl ko kilo konfliktas. Taip pat jis teigė, jog konfliktą pradėjo D. L.. E. D. teisme aiškino, jog konfliktas kilo tarp nukentėjusiojo ir E. J.. Konflikto metu tiek E. J., tiek nukentėjusysis buvo nukritę ant žemės. Pastebėtina, jog tokio fakto E. D. anksčiau nebuvo nurodęs, taip pat šio fakto nenurodė joks kitas baudžiamojoje byloje apklaustas asmenuo. Tuo pačiu E. D. teigė, kad konfliktą pradėjo nukentėjusysis. Ikiteisminio tyrimo metu E. D. negalėjo nurodyti, dėl ko kilo konfliktas. Nukentėjusiajam sudavė smūgius, kadangi pamanė, jog nukentėjusysis konfliktuoja su E. J.. Gulinčiam nukentėjusiajam sudavė du ar tris smūgius koja. Iš D. L. teisme duotų parodymų matyti, jog jis teigė, kad konfliktas kilo tarp nukentėjusiojo, E. J. ir E. D.. Jis pats konflikte nedalyvavo. Ikiteisminio tyrimo metu D. L. tvirtino, jog jokio konflikto nebuvo kilę. Jis tvirtino, jog nukentėjusįjį ir jo draugą mušė E. J. ir E. D.. Matė, kaip E. J. iš vieno iš vaikinų paėmė pinigus. Papildomos apklausos metu D. L. teigė, jog tarp kaltinamųjų ir kitų vaikinų buvo kilęs konfliktas, įvykio aplinkybių nelabai atsimena, tačiau atsimena, jog įvyko susistumdymas, jis galėjo kažkuriam iš vaikinų suduoti smūgį, iš nukentėjusiojo pinigus paėmė E. J. arba E. D.. Pamena, kad tikrai nuskriaudė vaikinus, norėjo pabėgti, tačiau jam nepavyko ir buvo sulaikytas. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų parodymus dėl smurto panaudojimo priežasčių nukentėjusiajam, konstatuoja, jog jie nėra nuoseklūs, todėl jais vadovautis nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina T. V. parodymai, ir konstatuoja, jog joks konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų nebuvo kilęs.
Teismo įsitikinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad smurtas prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas siekiant užvaldyti jam priklausantį turtą. Tokią išvadą patvirtina anksčiau aptarti nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kuriais nėra jokio pagrindo netikėti ir kuriuos iš esmės patvirtina liudytojo T. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti P. K. parodymai leidžia teigti, jog, jam nukritus ant žemės, jis buvo spardomas, jį spardė mažiausiai du asmenys, iš jo buvo reikalaujama atiduoti pinigus ir telefoną. Faktą, kad iš P. K. buvo reikalaujama atiduoti turtą, patvirtina ir T. V. parodymai. Pastebėtina, jog T. V. prasidėjus smurtiniams veiksmams iš karto padėjo šalintis iš įvykio vietos, tuo pačiu šis liudytojas teigė, kad girdėjo, jog iš nukentėjusiojo buvo reikalaujama atiduoti turtą, matė dalį smurtinių veiksmų, atliktų nukentėjusiajam, matė, jog juos atliko du asmenys, nukentėjusysis buvo nukritęs ant žemės, taip pat jis teigė, kad smurtą buvo bandoma panaudoti ir prieš jį. Liudytojo teiginiai iš esmės leidžia konstatuoti, jog tik prasidėjus smurtiniams veiksmas, iš nukentėjusiojo buvo pareikalauta atiduoti turėtą turtą. Nukentėjusysis teigė, jog atiduoti pinigus ir telefoną iš jo buvo reikalaujama tuo metu, kai jis buvo nukritęs ant žemės, o liudytojas T. V. teigė, jog matė, kaip gulinčiam nukentėjusiajam buvo suduodami smūgiai, todėl akivaizdu, jog jis galėjo girdėti ir reikalavimą atiduoti turtą. Taigi nukentėjusiojo bei liudytojo nurodoma įvykių seka be jokių abejonių leidžia teigti, jog smurtas buvo naudojamas siekiant užvaldyti svetimą turtą. Teismui nekyla jokių abejonių, kad visi kaltinamieji suvokė, jog fizinis smurtas yra naudojamas kaip priemonė užvaldyti svetimą turtą. Kaip jau minėta, nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad iš jo kelis kartus buvo pareikalauta atiduoti pinigus ir telefoną. Liudytojas T. V. taip pat nurodė, jog jis girdėjo, kaip iš nukentėjusiojo buvo reikalaujama atiduoti turtą. Taigi be jokios abejonės ir kaltinamieji, nepriklausomai nuo to, kuris iš jų išsakė tokį reikalavimą, būdami įvykio vietoje, šalia vienas kito, turėjo šį reikalavimą girdėti ir girdėjo. Faktą, jog kaltinamieji suvokė, kad fizinis smurtas yra naudojamas kaip priemonė užvaldyti svetimą turtą, patvirtina ir tai, kad smurtiniai veiksmai buvo nutraukti iš karto po to, kai buvo paimti pinigai, be to, fizinis smurtas nebuvo naudojamas tuo metu, kai nukentėjusysis ar vienas iš užpuolikų atsegė striukės, kurioje P. K. laikė pinigus, kišenę, kaltinamieji iš įvykio vietos pasišalino tik pagrobus pinigus. Teismo įsitikinimu, faktą, kad fizinis smurtas buvo naudojas siekiant užvaldyti svetimą turtą, iš dalies patvirtina ir tai, jog fizinį smurtą buvo ketinta panaudoti ir prieš liudytoją, su kuriuo joks konfliktas nebuvo kilęs, smurtiniai veiksmai ir ketinimas panaudoti fizinį smurtą įvyko vienu metu.
Teisme buvo keliama versija, jog E. D. fizinį smurtą panaudojo, kadangi norėjo nutraukti konfliktą, apginti savo draugą. Vis tik tokia versija yra paneigta anksčiau aptartais įrodymais, ji prieštarauja nuosekliems ir patikimiems nukentėjusiojo parodymams.
Pažymėtina, jog kaltinime nurodytos aplinkybės, kad nusikalstami veiksmai buvo atlikti po alkoholinių gėrimų vartojimo ir bendravimo su nukentėjusiuoju P. K., taip pat po to, kai kaltinamieji pamatė, kad nukentėjusysis su savimi turi pinigų, yra šalintinos iš kaltinimo, kadangi jos nėra reikšmingos veikos kvalifikavimui, yra perteklinės. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teisme buvo nustatyta, kad pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną iš nukentėjusiojo buvo reikalaujama atiduoti tuo metu, kai jis buvo spardomas, t. y. vienu metu, o ne kaip buvo nurodoma kaltinime (kaltinime buvo nurodoma, jog iš pradžių nukentėjusysis buvo spardomas, tuomet iš jo buvo pagrobti pinigai, tuomet iš jo buvo pareikalauta atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, o jam nesutikus vykdyti reikalavimo, pasišalinta iš įvykio vietos).
Taigi byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog D. L., E. D. ir E. J. veikdami kartu 2014 m. lapkričio 5 d., apie 04.00 val., Šiaulių g. 3, Vilniuje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, panaudodami fizinį smurtą prieš P. K., sukėlė nukentėjusiajam P. K. fizinį skausmą ir pagrobė 110 Lt (kas atitinka 31,88 Eur).
E. J., D. L., E. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jie savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikalstamą vieką padarė apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmes D. L., E. J. ir E. D., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji veikdami tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, šis nusikaltimas yra baigtas, susijęs su fizinio smurto panaudojimu kitam asmeniui.
Skiriant bausmę D. L. teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau yra teistas (taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei), baustas administracine tvarka, jis nedirba, Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas, VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. D. L. lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgęs ir neserga, o jam konstatuotas lengvo laipsnio protinis atsilikimas, kuris neturi žymesnės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Skiriant bausmę E. J. teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau yra teistas, baustas administracine tvarka, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas, VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. Skirdamas E. D. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra baustas administracine tvarka, dirba, jam yra diagnozuotas socializuotas elgesio sutrikimas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas, VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas.
Įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamiesiems yra tikslinga skirti švelniausią Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. areštą. Atsižvelgus į kaltinamųjų asmenybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, D. L. ir E. J. skiriamų arešto bausmių dydžiai nustatytini šiek tiek mažesni nei Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis, o E. D. arešto bausmės dydis nustatytinas artimesnis minimaliai šios bausmės, skiriamos už nusikaltimo padarymą, ribai. Būtent tokių bausmių paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Teismas neturi duomenų apie tai, ar E. J. yra atlikęs Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. ir 2013 m. gegužės 16 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtas bausmes, todėl šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė nėra bendrinama su minėtais teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis.
Nusikalstama veika, už kurios padarymą šiuo nuosprendžiu yra nuteisiamas D. L., buvo padaryta iki Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžio priėmimo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, D. L. paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
Į D. L. bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. lapkričio 5 d. 04.30 val. iki 2014 m. lapkričio 6 d. 14.40 val. (dvi dienos).
Į E. D. bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. lapkričio 5 d. 14.30 val. iki 2014 m. lapkričio 6 d. 14.20 val. (viena diena).
Į E. J. bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. lapkričio 5 d. 14.30 val. iki 2014 m. lapkričio 6 d. 14.30 val. (viena diena).
Kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, įpareigojimai periodiškai registruotis policijos įstaigoje D. L., E. D. ir E. J. paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2015 m. lapkričio 24 d. pateikė pažymą, kurioje nurodė, jog baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą D. L. teikė Tarnybos parinktas advokatas, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 501,76 Eur (advokato užmokestis), todėl Tarnyba prašo tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos pagalbos išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai priteisti 501,76 Eur.
Šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas konstatuoja, jog Tarnybos pažymoje nurodytų išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nagrinėjamu atveju yra nesuderinamas su kaltinamojo teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš D. L. antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas. Čia pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
D. L. (D. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą keturiasdešimt penkioms paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, šešias viešųjų darbų valandas prilyginant vienai arešto parai, ir galutinę bausmę D. L. paskirti paskirti areštą šešiadešimčiai parų ir 25 MGL (941,15 Eur) dydžio baudą, į bausmę įskaityti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktąją dalį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į D. L. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. lapkričio 5 d. 04.30 val. iki 2014 m. lapkričio 6 d. 14.40 val. (dvi dienos) išbūtą laiką, kas atitinka dvi arešto paras.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje D. L. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
E. J. (E. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą keturiasdešimt penkioms paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į E. J. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. lapkričio 5 d. 14.30 val. iki 2014 m. lapkričio 6 d. 14.30 val. (viena diena) išbūtą laiką, kas atitinka vieną arešto parą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje E. J. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
E. D. (E. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą trisdešimčiai parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į E. D. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. lapkričio 5 d. 14.30 val. iki 2014 m. lapkričio 6 d. 14.20 val. (viena diena) išbūtą laiką, kas atitinka vieną arešto parą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje E. D. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo, iš D. L. pritesiti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.