Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. B. ir A. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį ir paskirta 200 MGL (26 000 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į T. B. paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2011 m. spalio 10 d. (32 d.).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi viena suėmimo diena prilyginta 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai ir nustatyta, kad T. B. paskirtos ir neatliktos bausmės dalis sudaro 136 MGL (17 680 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuotas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6210i“, IMEI Nr. 350612209744737, be SIM kortelės (2011 m. spalio 21 d. kvitas B Nr. BBBSTABAS01177).

A. D. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį ir nubaustas:

pagal BK 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;pagal BK 291 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti mobiliojo ryšio telefonai „Nokia 1280“, IMEI Nr. 357907046255779, „Nokia 1280“, IMEI Nr. 357907046251786, dviejų dalių hidrokostiumas „Odare“, „Cressi“, plaukmenys „Cressi“, rudos spalvos odinis diržas su svarmeniu, pora hidrokostiumo kojinių (2011 m. rugsėjo 30 d. kvitas B Nr. BBBSTABAS011162).

Iš nuteistųjų T. B. priteista 67,81 Lt, o iš A. D. 50 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. ir A. D. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, (duomenys neskelbtini), išvengdami muitinės kontrolės, iš Rusijos Federacijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą.

Pasikeisdamas informacija mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris naudojosi abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), apie Rusijos Federacijos–Lietuvos Respublikos pasienio ruožo stebėjimus, sulaukęs kontrabandinio krovinio gabenimo per Nemuno upę pradžios, apie 3.25 val. T. B. iš sodybos (duomenys neskelbtini) nuėjo iki netoli šios sodybos esančios įlankos, susisiekiančios su Nemuno upe, pasitikti A. D. ir kontrabandinio cigarečių krovinio, kurį A. D., plaukdamas Nemuno upe, gabeno į Lietuvos Respublikos teritoriją, į prie V. B. sodybos (duomenys neskelbtini) esančią Nemuno įlanką.

2011 m. rugsėjo 9 d., apie 3.30 val., A. D., neteisėtai pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Rusijos Federacijos per Rusijos Federacijos–Lietuvos Respublikos valstybių sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją (duomenys neskelbtini) atplukdė 20 dėžių su 10 000 pakelių, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, cigarečių „Saint George 7“, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 64 618 Lt. Kai kontrabandinės cigaretės buvo atplukdytos, T. B. SMS žinute nenustatytą asmenį, kuris naudojosi abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), informavo, kad šis siųstų automobilį.

Nemuno upe, bandė sugrįžti į Rusijos Federacijos teritoriją, bet Nemuno upėje jį sulaikė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės pareigūnai. T. B. po to, kai jį nenustatytas asmuo, kuris naudojosi abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), perspėjo apie sulaikymo pavojų, tos pačios Pagėgių rinktinės pareigūnai sulaikė (duomenys neskelbtini) kaime V. B. sodyboje.

Nuteistasis T. B. nesutinka su jam paskirta bausme, nes teismas neįvertino, jog anksčiau neteistas, studijuoja aukštojoje mokykloje, dirba, gerai charakterizuojamas. Akivaizdu, kad negalės sumokėti per 3 mėnesių terminą 17 680 Lt dydžio baudą ir ji bus pakeista į areštą, o taip bus suvaržyta jo galimybė mokintis, todėl bauda turi būti sumažinta atsižvelgiant į jo turtinę padėtį bei nustatytas realus baudos sumokėjimo laikotarpis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir nuteistųjų gynėjos prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų T. B. ir A. D. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos ir motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistųjų kaltė, jų tyčia, nusikalstamų veikų kvalifikacija T. B. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir A. D. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį yra teisinga. T. K. apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl laisvės atėmimo bausmės paskirtos nuteistajam A. D. trukmės, o nuteitajam T. B. – dėl baudos sumokėjimo termino.

Iš nuteistųjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad iš esmės jie ginčija tam tikras aplinkybes bei įrodymus (abonento (duomenys neskelbtini) priklausomumą, liudytojų Ž. L. ir M. N. parodymus, termovizoriaus duomenis), kuriais remiantis buvo nustatytos jų padarytos nusikalstamos veikos. Be to, nuteistieji T. B. ir A. D. pateikia savo įvykių versijas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymų visumą šias versijas atmetė. Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį asmuo atsako tada kai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikia jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengia. Pagal šią įstatymo normą kontrabanda yra privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tiek T. B., tiek A. D. atliko BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, o A. D. dar ir neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną (BK 291 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančios įrodymų visumos matyti, kad 2011 m. rugsėjo 8 d. apie 19 val. T. B. atvyko į V. B. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje palaikė ryšį SMS žinutėmis iš SIM kortelės abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris naudojosi SIM kortelės abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), aptardami tolimesnius veiksmus dėl A. D. pasitikimo, kuris turėjo atgabenti kontrabandinių cigarečių krovinį. A. D. 2011 m. rugsėjo 9 d., apie 3.30 val., neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. atplaukė per Nemuną iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respublikos teritoriją (duomenys neskelbtini), ir atplukdė 20 dėžių su 10 000 pakelių, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, cigarečių „Saint George 7“, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 64 618 Lt ir turi būti pateikiamos muitinės kontrolei.

Nuteistojo T. B. teiginiai, kad abonentas, kurio SIM kortelės abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), jam nepriklauso, sodyboje buvo dar vienas žmogus, liudytojų Ž. L. ir M. N. parodymai neteisingi, atmetami. Iš baudžiamoje byloje esančios pažymos dėl surinktos informacijos ikiteisminiame tyrime Nr. 05-1-3047-11 matyti, kad T. B. naudojosi ir kitais abonentais, todėl VSAT Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas G. Š. priėmė 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarimą vykdyti T. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą kitų SIM kortelės abonentinių numerių: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. iki spalio 25 d. (1 t., b. l. 167). Liudytojas R. U. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad buvo gauta informacija apie tai, jog T. B. naudojasi SIM kortelės abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 58-59). UAB „Tele 2“ pateiktoje informacijoje nurodoma, kad SIM kortelės abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. buvo naudojamas telefone, kurio IMEI 35061220974473 (1 t., b. l. 159-166). Būtent su tokiu IMEI 35061220974473 kodu buvo rastas mobilaus ryšio telefonas 2011 m. rugsėjo 9 d. kratos metu V. B. sodyboje, kurioje buvo sulaikytas T. B. (1 t., b. l. 56-57). Iš techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2011 m. rugsėjo 9 d. protokolo suvestinėje Nr. (21/22)16(RN)-18RN esančių duomenų matyti, kad SMS žinutėmis bendraujama apie nusikalstamos veikos vykdymo vietovėje vykstančius įvykius (22.24 val. „tas pasileido gandoniukus, sakiau, kad arti nesigrustu dar“, 00.25 val. „paduska parwaro link tawes“ ir t. t.), apie kontrabandinių prekių perdavimą („viskas gerai, 10 val. zinos kas kur ir prasukam bonkes“, „pasakiau, kad judedui uz 40 min. ant bardiuro bus su kresciais“ ir t. t.) (1 t., b. l. 169-181). SIM kortelės abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) savininkas laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 8 d., 18.54 val. iki 2011 m. rugsėjo 9 d., 4.10 val., buvo cel 355C, 118D, 511E veikimo zonoje, kurios randasi (duomenys neskelbtini) veikiančių bazinių stočių (celių) veikimo zonoje (1 t., b. l. 188-191). UAB „Tele 2“ rašte Nr. SD-13019 nurodė, kad miestuose veikimo spindulys dažniausiai yra 0,2-1 km antenos spinduliavimo kryptimi, o užmiestyje – 5-20 km (1 t., b. l. 188). Liudytojas E. Č. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad buvo tarnyboje su E. D. ir O. P., turėjo informacijos, kad netoli B. sodybos bus per upę plukdoma kontrabanda, todėl stebėjo sodybą ir jos prieigas. Šioje sodyboje matė tik vieną žmogų (2 t., b. l. 43-44, 3 t., b. l. 141-142). Šiuos liudytojo E. Č. parodymus patvirtino su juo buvę, o vėliau surašę tarnybinius paaiškinimus ir davę parodymus kaip liudytojai E. D. ir O. P.. Pats nuteistasis T. B. ikiteisminio tyrimo metu ir Šilutės rajono apylinkės teisme parodė, kad sodyboje buvo vienas (2 t., b. l. 139-142, 152-153) ir tik bylą nagrinėjant apygardos teisme pakeitė parodymus teigdamas, kad sodyboje buvo žvejys. Tokie T. B. parodymai ir apeliaciniame skunde išdėstyta versija paneigiami aukščiau paminėtais įrodymais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais ir motyvais, kad filmuotoje medžiagoje matyti ir pasienio tarnybos pareigūnai patvirtino, kad V. B. sodyba buvo ilgą laiką stebima, ir sodyboje nebuvo pastebėta žvejų ar kitų asmenų, o sulaikymo metu tebuvo vienas T. B.. Teisėjų kolegija, taip pat neturi pagrindo netikėti liudytojų Ž. L. ir M. N. parodymais, nes juos patvirtina kiti byloje esantys: liudytojų E. Č., E. D., O. P. parodymai, kad matė kaip T. B. vaikšto po namus, kuris buvo sulaikytas kieme, sulaikymo metu nebuvo įėję į sodybos vidų (2 t., b. l. 43-44, 62-63, 64, 65-66); 2011 m. rugsėjo 9 d. kratos protokolas, kuriame nurodoma, kad verandoje rastos mėlynos spalvos kelnės, kurios šlapios ir aplipusios vandens dumbliais (1 t., b. l. 56-57); 2011 m. rugsėjo 15 d. apžiūros protokolas, kuriame pažymėta, kad pateiktos ir apžiūrėtos kelnės šlapios, mėlynos spalvos, neperšlampamos medžiagos (1 t., b. l. 102-117); paties nuteistojo T. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad pareigūnai neįėjo į namus, tuo metu vilkėjo mėlynas kelnes (2 t., b. l. 139-142). Be to, sulaikymo operacijoje dalyvavę pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius ir išsamius parodymus.

Iš byloje esančių 2011 m. rugsėjo 10 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės ITS vyr. tyrėjai Laurai G. V. užkardos vadas V. D. savo iniciatyva pateikė vaizdo įrašą darytą 2011 m. rugsėjo 9 d., (duomenys neskelbtini), ribose, stebint Nemuno upę, automobilyje „Mersedes Benz“ sumontuota optoelektronine įranga, kuris įrašytas į 2 kompaktinius diskus (1 t., b. l. 45). 2011 m. rugsėjo 12 d. daiktų apžiūros protokole pažymėta, kad buvo peržiūrėti du CD diskai, su optoelektronine įranga, kuri įmontuota automobilyje „Mersedes Benz“, 2011 m. rugsėjo 9 d. užfiksuotu vaizdu, stebint Nemuno upę, jos prieigas (duomenys neskelbtini), ribose ir pateiktos 7 fotonuotraukos (1 t., b. l. 46-54), o tai paneigia apelianto A. D. versiją, kad šie duomenys buvo netinkamai paimti iš termovizoriaus bei pateikti po keturių ir aštuonių mėnesių. VSAT Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos vadas M. M. teisme parodė, kad jei vyko operacija, buvo sulaikyti asmenys ir reikia įrodomosios medžiagos apie užfiksuotą pažeidimą, tai tik grįžus automobiliui, yra padaroma įrašo kopija. Termovizoriai yra savirašiai, po kiek laiko pradeda rašyti ant viršaus (4 t., b. l. 23-24). Liudytojas T. P. teisme parodė, kad moka naudotis termovizoriumi (3 t., b. l. 138-140), todėl išimant iš termovizoriaus duomenis nereikia kviesti specialisto. Be to, byloje esantys liudytojų parodymai ir kiti įrodymai patvirtina termovizoriuje užfiksuotą įvykių eigą, kad viskas įvyko 2011 m. rugsėjo 9 d., apie 3.30 val., t. y. Rusijos Federacijos pusėje praėjo žmogus su šunimi, vėliau atėjo grupė asmenų, kurie nešė ryšulius į upę ir juos tarpusavyje rišo. Po to vienas iš asmenų, temdamas ryšulius vandeniu, pasiekė Lietuvos Respublikos krantą ir dingo už krūmų. Netrukus nuo Lietuvos kranto netoli B. sodybos, link Rusijos Federacijos kranto ėmė plaukti vienas asmuo, kuris buvo sulaikytas pasienio tarnybos pareigūnų viduryje upės. Liudytojas V. B. parodė, kad sulaikė plaukiką pagal pareigūno, kuris stebėjo B. sodybą per termovizorių, pranešimą (2 t., b. l. 57, 3 t., b. l. 143). Šiuos parodymus patvirtino ir liudytojai R. U., T. P., E. M. (2 t., b. l. 33-36, 37, 38-39, 58-59, 3 t., b. l. 144, 138-141). Pats nuteistasis A. D. pripažino tik jo įkėlimą į pareigūnų valtį ir tai, kad į jo pusę šovė pareigūnai (2 t., b. l. 97-98, 106, 3 t., b. l. 169-170). Iš foto lentelių matyti, kad Nemuno upės farvateris ties T. B. sodyba yra arčiau Rusijos Federacijos kranto (4 t., b. l. 7-11). Iš 2011 m. rugsėjo 9 d. plano-schemos matyti, kad A. D. buvo sulaikytas Nemuno viduryje (1 t., b. l. 11). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti ir byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. D. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ne Rusijos Federacijos. Pirmos instancijos teisme buvo išsiaiškinta dėl termovizoriuje esančios klaidingos datos ir teismas padarė pagrįstas išvadas, kad termovizoriuje užfiksuoti įvykiai buvo ne termovizoriaus rodomu laiku, o nusikaltimų darymo. Teisėjų kolegija įvertinus įrodymų visumą sutinka su tokia teismo išvada. Taip pat, nepagrįsti ir kiti apeliantų teiginiai, kad pareigūnai duoda prieštaringus parodymus, niekas negali suskaičiuoti kiek yra cigarečių dėžių foto nuotraukose ir vaizdo įraše, būtina atlikti įvairias ekspertizes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra būtinumo atlikti apeliantų skunduose minimas ekspertizes, nes T. B. ir A. D. kaltė įrodyta aptartų įrodymų visuma.

Iš abiejų nuteistųjų apeliacinių skundų seka, jog jie nesutinka, kad nusikalstamą veiką darė bendrininkų grupe. Tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Tokiu būdu, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis).

Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad A. D. iš Rusijos Federacijos plukdė kontrabandines cigaretes, o T. B. laukė sodyboje kada bus atplukdytos kontrabandinės cigaretės. A. D. ir T. B. veikė bendrai, abu buvo veikos vykdytojai, nors ir nebuvo nustatyta, jog jie buvo susitarę žodžiu daryti nusikalstamą veiką, tačiau savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. suvokdami savo ir kito asmens vaidmenis gabenant kontrabandines cigaretes ir kad be jų atliekamų veiksmų nusikaltimo padarymo sėkmė neįmanoma, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad įvykdydami BK 199 straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimą, jie veikė bendrininkų grupe. Be to, kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Pagal nustatytas bylos aplinkybes A. D. ir T. B. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, o A. D. dar ir pagal BK 291 straipsnio 1 dalį, taigi baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. B. bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė ir paskyrė jam tinkamą bausmę, tačiau A. D. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskyrė per griežtą bausmę.

A. D. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, kurios yra tyčinės ir baigtos, viena jų priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 5 dalis), o kita – nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau neteistas, nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai buvo savanaudiški, jų padarymui buvo iš anksto pasiruošta, apsirūpinant reikiamais įrankiais ir priemonėmis, Lietuvoje legalaus pragyvenimo šaltinio ir turto neturi. Nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas A. D. pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas nustatant laisvės atėmimo bausmės trukmę nepilnai įvertino kitas aplinkybes. A. D. anksčiau neteistas, nuteistajam T. B. už analogišką veiką paskyrė baudą, todėl yra pagrindas A. D. mažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių, tačiau nemažintina bausmė už BK 291 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Skundžiamu nuosprendžiu T. B. nuteistas už nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai. Nuteistojo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nuteistojo nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai buvo savanaudiški. Nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. B. jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, baustas administracine tvarka, tačiau baudas sumokėdavo, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Žygaičių seniūnija iš gyventojų nusiskundimų dėl jo elgesio negavo. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, kad nuteistajam T. B. skundžiamu nuosprendžiu parinkta ir paskirta bausmės rūšis – bauda – už jo padarytą tyčinį, sunkų, savanaudišką nusikaltimą yra teisinga ir mažinti nėra pagrindo, tačiau yra pagrindas nustatyti ilgesnį nei įstatymo numatytą dviejų mėnesių terminą baudai sumokėti (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau nurodytus aplinkybes ir tai, kad pagal 2012 m. balandžio 2 d. darbo sutartį Nr. 105 T. B. dirba penkias dienas 40 val. darbo savaitę, gauna minimalų atlyginimą (3 t., b. l. 133), konstatuoja, kad T. B. paskirtas 136 MGL (17 680 Lt) dydžio baudos sumokėjimo terminas būtų pratęstas iki 6 (šešių) mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendį pakeisti:

A. D., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktus, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 291 straipsnio 1 dalį ir galutinę subendrintą bausmę A. D. paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

T. B. nustatyti 6 (šešių) mėnesių paskirtos 136 MGL (17 680 Lt) dydžio baudos sumokėjimo terminą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.