Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-343-498/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-03
Bylos Nr.
1S-343-498/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-343-498/2017
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atmestas A. J. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. J. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2011 m. rugsėjo 18 d., bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 16 d. Neatlikta bausmės dalis – 3 metai 15 dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2017 m kovo 2 d., dieną).Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. J. skundą dėl 2017 m. kovo 2 d. Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, sutikdamas su Komisijos padaryta išvada, jog A. J. asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvados duomenys, nesudaro pagrindo išvadai, jog šiuo metu paleistas lygtinai A. J. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistasis A. J. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį ir prašo likusią bausmės dalį leisti jam atlikti laisvėje, prižiūrimam probacijos tarnybos.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas apelianto skundą dėl Komisijos nutarimo išnagrinėjo šališkai bei neobjektyviai, kadangi atsižvelgė tik į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūros pateikto atsiliepimo argumentus. Pažymima, kad pagrindinis šio atsiliepimo argumentas buvo dėl nuteistojo nuobaudų, kurios negalioja ir kurios gautos ne pataisos namuose, skundo autoriui dar net nesant nuteistam, t. y., dar nepradėjus vykdyti bausmės.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad po nuosprendžio priėmimo apelianto elgesys buvo nepriekaištingas. To neneigia ir pataisos namų administracija. Anot skundo autoriaus, jo elgesys, pastangos dirbti bei mokintis leis jam, išėjus iš bausmės atlikimo vietos, gyventi be prasižengimų. Juo labiau, kad išėjus iš pataisos namų apeliantas bus apgyvendintas ir įdarbintas tarpininkaujant krikščioniškosios labdaros organizacijai „Tėvo namai“. Teigiama, kad skundo autorius iš padarytų klaidų pasimokė.Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą A. J. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. J. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 61 balas. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo A. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo skundą dėl Komisijos nutarimo išnagrinėjo šališkai ir neobjektyviai, kadangi atsižvelgė tik į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūros pateikto atsiliepimo argumentus, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad tokie A. J. teiginiai deklaratyvūs ir nepagrįsti, tuo tarpu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateikta byla patvirtina, kad A. J. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, atlikdamas bausmę dalyvavo adaptacijos, integracijos į visuomenę, „Elgesys, pokalbis, pasikeitimas“, rengiamų paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo programose, mokėsi ir įgijo suvirintojo kvalifikaciją, dirba VĮ „Mūsų amatai“ metalo užpylėjo pareigose, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje, mokymasis ir darbas nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju nors ir yra sumažėjusi lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu (nustatyti 76 balai pagal „OASys“), tačiau rizika išlieka vidutinė (61 balai). Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (5 kartus), ir baustas (3 kartus). A. J. skunde pažymi, jog nurodytos nuobaudos gautos dar nepriėmus apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu ir nepradėjus atlikinėti bausmės, tačiau iš Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio matyti, kad į nuteistojo bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, kurio metu nuteistajam ir buvo paskirtos nuobaudos. Todėl teigti, kad A. J. neturėjo nuobaudų bausmės atlikimo metu, nėra pagrindo. Be to, nors paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau nusižengimų darymas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, patvirtina, jog nebuvo vykdyta viena iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad A. J. atlieka bausmę jau pagal penktu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, vieną kartą jam taikytas lygtinis paleidimas, tačiau paleidimo sąlygas pažeidė. Taip pat nuteistajam vieną kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, du kartus amnestija, tačiau jis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto. A. J. nusikaltimus, už kuriuos atlieka bausmę, padarė bendrininkų grupėje. Nors pats nuteistasis skunde teigia, kad aplinka, kurioje jis gyventų išėjęs iš pataisos namų, leis jam nedaryti naujų teisės pažeidimų, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistasis praeityje lengvai pasiduodavo įtakai, rūpinosi savo draugų nuomone apie save ir savo statusu kompanijoje, dažnai laisvėje bendravo su kriminalinę praeitį turinčiais asmenimis, gyveno rizikuodamas ir nerūpestingai. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. J. labiau susirūpinęs trumpalaikėmis sąnaudomis ir nauda, greitai išspręsti problemas, nei koncentruotis į ilgalaikius sprendimus. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam po daugiau nei 5 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai (netinkamas gyvenimo būdo pasirinkimas, praeities mąstymo ir elgesio problemos), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, mokėsi ir dirba, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo A. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėEvaldas GražysOlegas Šibkovas