Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1894-524/2015

Teisėjas Kristina Serdiukienė (Proceso Nr. 2-06-3-09857-2015-8)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. prašymą dėl teisių perėmimo vykdymo procese suinteresuotiems asmenims AB „Citadele“ bankas, UAB „Gelvora“, A. E., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į atskirojo skundo motyvus, išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo atskirojo skundo žodiniam nagrinėjimui. Civilinėje byloje pateiktos ir pridėtoje vykdomojoje byloje esančios medžiagos visiškai pakanka atskirajam skundui išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto prašymas, dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodine proceso tvarka, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl teisių perėmimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-367/2008).

CK 6.101 str. 1 d. nustato, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievoles. CK 6.102 str. nustato atvejus, kada yra draudžiama perleisti reikalavimą. Iš aukščiau aptartų byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių matyti, kad išieškojimas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-03 išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-17056-323/2009 dėl skolos išieškojimo iš A. E., išieškotojo AB „Citadele“ banko naudai, yra galimas, nes minėto dokumento pagrindu yra vykdoma vykdomoji byla. Byloje nėra nustatyta, jog reikalavimas būtų neatsiejamai susijęs su senuoju kreditoriumi. Taigi, pripažintina, jog pagal 2015-06-23 Reikalavimo perleidimo sutartį AB „Citadele“ banko reikalavimo teisė į skolininką perėjo naujajam kreditoriui – UAB „Gelvora“, todėl yra pagrindas pagal CPK 596 str. pakeisti išieškotoją vykdymo procese.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškotojo pakeitimo procese teismas atlieka tik formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą, siekdamas nustatyti, ar kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad Reikalavimo perleidimo teisių sutartis yra nuginčyta ar panaikinta nustatyta tvarka, kad yra CK 6.102 str. nustatyti pagrindai, kai draudžiama perleisti reikalavimą, kad reikalavimas buvo perleistas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką (CK 6.101, 6.103 str.). Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, esant Reikalavimo perleidimo sutarčiai, t. y. nustatęs, jog kitam asmeniui perėjo išieškotojo materialinės ir subjektinės teisės, vykdymo procese pakeitė išieškotoją.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nėra šios apeliacijos objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-10 nutartį palikti nepakeistą.