- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-09
- Bylos Nr.
- 1A-748-317-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01632-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- S. G.
- Nukentėjusysis
- R. A.
Teisėja: Danė Vogulienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01632-2010-8
NUTARTIS
2011 m. gruodžio 9 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, gynėjui Vytautui Gineikai, nuteistajam S. G., nukentėjusiajai R. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011-09-12 nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 176 str. 1 d. – 60 MGL (7800 Lt) bauda.
Nuosprendžiu patvirtinta nukentėjusiosios R. A. ir nuteistojo S. G. 2011-06-13 sutartis dėl žalos atlyginimo bei panaikintas LR Valstybinės darbo inspekcijos 2010-11-30 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl S. G. nubaudimo pagal LR ATPK 41 str. 1 d. 2750 litų bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. nuteistas už tai, jog būdamas UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 15 str. 1 p. reikalavimus, t. y. vykdė darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. parengtą statybos darbų techninį projektą, kuriame nebuvo numatytos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu: statybvietėje statybos darbus vykdė neparengęs darbų technologijos (vykdymo) projekto, neužtikrino, kad būtų aptverta iškasa, jos šlaitai nebuvo sutvirtinti, neišlyginta ekskavatoriaus darbo aikštelė, neįvertintas iškasos šlaitų griuvimo pavojus; pažeidė šio įstatymo 16 str. 3 p. reikalavimus t. y. darbuotojų nesupažindino pasirašytinai su Darboviečių įrengimo bendraisiais nuostatais bei Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais tvarkant krovinius rankomis, parengtais vadovaujantis 1990 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva 90/269/EEB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, taikomų krovinių krovimui rankomis, pirmiausia, kai gresia pavojus, jog darbuotojai gali susižeisti nugarą (ketvirtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje); pažeidė šio įstatymo 19 str. 2 p. reikalavimus, t. y. netinkamai atliko iškasų uždengimą ir perėjimo vietų įrengimą, neįvertino grėsmių ir pavojų, ypač mobiliose darbo vietose, kur darbo sąlygos keičiasi nuolat ir apsaugos priemonės turi būti parenkamos atsižvelgiant į pavojus, atsirandančius darbo metu; įmonėje neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo, nepaskyrė asmens, atsakingo už įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso pildymą, neatliko rizikos identifikavimo etape parengiamųjų darbų, neparinko rizikos vertinimo objektų, nesudarė jų sąrašo; pažeidė šio įstatymo 19 str. 2 d., t. y. nepasirūpino, kad vykdant įmonėje nelaimingų atsitikimų prevenciją, įmonės dirbantieji būtų supažindinti su Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2007 07 03 dienos įsakymu Nr. V-172 (Įmonių, eksploatuojančių elektros įrangą, vadovams) bei 2008 04 24 dienos įsakymu Nr. V-122 (dėl nelaimingų atsitikimų prevencijos, organizuojant statybos, remonto bei kitus pavojingus darbus); pažeidė DT 5-00 Saugos ir sveikatos taisyklių statybvietėje 16 p., kuris numato, kad „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektą. Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai, atitinkantys 5 priedo reikalavimus.“; pažeidė šių taisyklių 20 p., kuris numato, kad „Gyvenvietėse ir veikiančių įmonių teritorijose esančiose statybvietės turi būti aptvertos, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys. Statybviečių aptvarų aukštis turi būti ne žemesnis kaip 1,6 m.“; pažeidė šių taisyklių 21 p., kuris numato, kad „Vykdant žemės darbus gyvenviečių ar veikiančių įmonių teritorijoje, duobės, tranšėjos ir kitos iškasos tose vietose, kur vyksta transporto ar pėsčiųjų judėjimas, turi būti aptvertos pagal šių taisyklių 20 punkto reikalavimus. Perėjimo vietose per iškasas turi būti nutiesti ne siauresni kaip 1 m. perėjimo tilteliai su aptvarais, apsaugančiais nuo kritimo.“; pažeidė Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 4 p., kuris numato, kad „Įmonėje rizikos vertinimą organizuoja darbdavį atstovaujantis asmuo (įmonės vadovas) ar jo pavedimu įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai; dėl ko 2010 m. lapkričio 13 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. 5217/0011:359, atliekant nuotėkų ir vandens trasos kasimo ir klojimo darbus, iškasoje užgriūnant žemėmis buvo mirtinai sužalotas statybvietėje dirbęs A. K.. Tokiu būdu pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas ir žmogus mirė.
Nuteistasis S. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-09-12 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes bei klaidingai priėmė nuosprendį, nes 2011-06-22 apylinkės teismas buvo priėmęs teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jį pripažino kaltu ir nuteisė už nusikaltimo numatyto LR BK 176 str. 1 d. padarymą. Jam susipažinus su baudžiamuoju įsakymu paaiškėjo, jog jis už tuos pačius veiksmus yra nubaustas du kartus-nubaustas baudžiamuoju įsakymu bei 2010-11-30 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 1153 nubaustas 2750 Lt administracine bauda už pažeidimą numatytą LR ATPK 41 straipsnio 1 d. Nutarimas yra įsiteisėjęs ir baudą jis jau sumokėjo. Dėl to buvo pažeistas dvigubo baudimo draudimo principas.
Anot apelianto, Lietuvos Aukščiausiojo teismo byloje Nr. 2K-322/203 yra suformuota teismų praktika, kad nagrinėjant bylą teisme (minimu atveju - priimant teismo baudžiamąjį įsakymą), sprendimas administracinėje byloje turėjo būti panaikintas. Tačiau teismas, prieš tai nepanaikinęs anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos, ir vėl jį nubausdamas už tą patį pažeidimą, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencijos) Septintojo protokolo 4 str. nuostatas, draudžiančias dvigubą baudimą už tą patį teisės pažeidimą.
Apelianto nuomone, apylinkės teismas neišsiaiškino, kodėl atliekant ikiteisminį tyrimą buvo padaryta visa eilė pažeidimų.
Nors 2010-11-13 tyrėjo užduotyje atlikti objektų tyrimą buvo nurodytas klausimas, ar žuvusiojo kraujyje, vidaus organuose yra nuodingų, narkotinių ar stipriai veikiančių medžiagų pėdsakų, tačiau dėl neaiškių priežasčių nebuvo paskirtas lavono toksikologinis tyrimas ir atsakymo į šį klausimą byloje nėra.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas sprendimas nuo 2010-11-18 iki 2010-12-18 klausytis jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono abonento telefoninius pokalbius, daryti jų įrašus bei susipažinti su informacija apie privatų asmens gyvenimą, gaunant jo ir M. B. bei A. K. abonentų įeinančių ir išeinančių skambučių išklotines, sujungimų datą, laiką, trukmę, celių numerius, išsiųstus ir priimtus trumpuosius pranešimus. Tačiau medžiagoje nėra paklausimų dėl mobiliojo ryšio telefonų priklausomybių, pažeista LR BPK 161 str. nuostata, kad asmeniui, kuriam buvo taikoma bent viena LR BPK XII skyriuje numatyta priemonė jam nežinant, baigus tokią priemonę taikyti turi būti pranešta apie ją. Iš bylos medžiagos neaišku, kodėl baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie M. B. mobiliojo ryšio telefono abonento išklotinėse esančios informacijos gavimą pagal Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą, nėra duomenų apie mobiliojo ryšio telefonų celių numerius, nustatytus jų adresus, nes iš byloje esančio tarnybinio pranešimo apie jo mobiliojo ryšio telefono abonento įeinančius ir išeinančius skambučius, SMS pranešimus, matyti, kad liudytojas M. B. teisme davė nevisiškai teisingus parodymus.
Šalies argumentai
Skunde nurodoma, jog nukentėjusioji R. A. ieškininiame pareiškime nurodė 50000 litų turtinę ir neturtinę žalą, tačiau šio ieškinio nepagrindė jokiais dokumentais, nenurodė, kokią ieškinio dalį sudaro turtinė ir neturtinė žala.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog priimdama nuosprendį, apylinkės teismo teisėja padarė LR BPK 425 str. pažeidimą, nes gavusi jo nesutikimą dėl teismo baudžiamojo įsakymo, nesurengė bylos nagrinėjimo per dešimt dienų.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. G. bei jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.
Prokurorė prašė nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusioji R. A. dėl nuteistojo S. G. apeliacinio skundo nuomonės neišsakė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. G. apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą bei motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė S. G. pritaikyti tinkamai.
Nuteistasis S. G. apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai nurodo, jog už tuos pat veiksmus buvo nubaustas du kartus - 2010-11-30 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nutarimu administracine nuobauda pagal LR ATPK 41 str. 1 d., o apylinkės teismo nuosprendžiu - pagal LR BK 176 str. 1 d. Šis dvigubas nubaudimas pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 str. nuostatas, draudžiančias dvigubą baudimą už tą patį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, priėmęs 2011-06-29 teismo baudžiamąjį įsakymą, LR Baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų įstatymų nuostatų nepažeidė, nes nuteistajam pateikus prašymą ir pareikalavus surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prarado teisinę galią. Be to, baudžiamojo įsakymo priėmimo metu, teismui nebuvo žinomos aplinkybės, susijusios su S. G. nubaudimu pagal LR ATPK 41 str. 1 d. Pažymėtina ir tai, jog pats kaltinamasis sutiko užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, o pasirašydamas sutikimą, jokių pastabų neturėjo.
Akivaizdu, jog S. G. visiškai nepagrįstai ir neteisėtai buvo nubaustas administracine nuobauda LR Valstybinės darbo inspekcijos 2010-11-30 nutarimu pagal ATPK 41 str. 1d., nes jo veiksmuose yra ne administracinio teisės pažeidimo, o nusikaltimo numatyto LR BK 176 str. 1d. požymiai.
Tačiau priimdamas skundžiamą nuosprendį, teismas visiškai nepagrįstai panaikino LR Valstybinės darbo inspekcijos 2010-11-30 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl S. G. nubaudimo pagal LR ATPK 41 str. 1 d. Toks apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes tokios galimybės ir teisės galiojantis LR Baudžiamojo proceso įstatymas apylinkės teismui nesuteikia. Šis klausimas gali būti sprendžiamas tik LR ATPK 23² skirsnyje numatyta tvarka. Dėl to, apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria panaikintas LR Valstybinės darbo inspekcijos 2010-11-30 nutarimas naikintina.
Kolegijos įsitikinimu, priėmus apylinkės teismo nuosprendį bei pripažinus S. G. kaltu pagal LR BK 176 str. 1 d., yra pažeidžiamas draudimas antrą kartą bausti už tą pačia nusikalstamą veiką. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje naujai suformuota nuostata, kad tuo atveju, kai pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo(2008-03-04 kasacinėje nutartyje Nr. 2K-102/2008).
Byloje esantys duomenys leidžia kolegijai daryti išvadą, kad administracinė nuobauda pagal LR ATPK 41 str. 1 d. S. G. paskirta dėl klaidos, nes LR valstybinės darbo inspekcija skubotai ir nesulaukusi ikiteisminio tyrimo atlikimo rezultatų, priėmė 2010-11-30 nutarimą nubausti S. G. už kaltinime nurodytus veiksmus kaip už administracinį teisės pažeidimą. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, šioje baudžiamojoje byloje nebuvo duomenų apie minėto nutarimo priėmimą. Nors nuteistasis S. G. ir nurodė, jog tyrėjui ir prokurorei bandė pateikti 2010-11-30 nutarimo bei administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijas, nėra byloje duomenų, patvirtinančių šiuo apelianto teiginius. Iš kolegijai pateiktos medžiagos matyti, jog apie tai, kad už kaltinime minimus darbų saugos norminių aktų pažeidimus buvo nubaustas administracine tvarka, S. G. nenurodė nei apklausiamas liudytoju, nei įtariamuoju. Duomenis apie paskirtą administracinę nuobaudą nuteistasis pateikė tik priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą. Kolegija pažymi, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų pastangos panaikinti administracinę nuobaudą, kol nepabaigtas baudžiamasis procesas, vargu ar galėjo būti sėkmingos apskritai, nes administracinių teismų praktikoje ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra pagrindas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju, administracinės nuobaudos teisėtumo klausimas gali būti sprendžiamas tik ATPK 23² skirsnyje nustatyta tvarka, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui dėl aptariamos ir BK 176 str. 1d. nurodytos nusikalstamos veikos. Dėl šių aplinkybių, priimtas ir įsiteisėjęs nuosprendis, kartu apeliacinės instancijos teismo sprendimu šioje byloje, turėtų būti išsiųsti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui sprendimų numatytų LR ATPK 302¹⁸ str. 4 p. priėmimui. Būtent atitinkamas prokuroras turi teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą tuo pagrindu, jog buvo padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui (LR ATPK 302¹⁷ str. 5 p.).
Nors apeliantas skunde prašo priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, tačiau savo skunde net neginčija, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika, neginčija ir savo kaltės jos padaryme. Kolegija, ištyrusi bylos medžiagoje surinktus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai S. G. pripažino kaltu pagal LR BK 176 str. 1 d. už tai, jog jis pažeidė darbų saugos įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu mirė žmogus.
S. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusios parodymai bei byloje esantys rašytiniai duomenys. Apylinkės teismas, tinkamai juos ištyręs ir nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl S. G. kaltumo padarius LR BK 176 str. 1 d. numatytą nusikaltimą pakankamai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nenustatė. Nors, apelianto nuomone, tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryta eilė pažeidimų, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pažeidimai neturėjo įtakos nuosprendžio priėmimui.
Tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo paskirta užduotis atlikti toksikologinį tyrimą, nėra pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2010-11-13 užduotyje atlikti objektų tyrimą specialistams buvo užduotas klausimas, ar žuvusiojo kraujyje, vidaus organuose yra nuodingų, narkotinių ar stipriai veikiančių medžiagų pėdsakų. Specialistas, atsakydamas į šį klausimą, nurodė, jog norint atsakyti į minėtą klausimą, reikalingas nurodymas atlikti toksikologinį tyrimą. Iš specialisto išvadoms matyti, jog atliekant tyrimą nekilo abejonių dėl A. K. mirties priežasties, o jo kraujyje ir šlapime alkoholio nerasta. Todėl nebuvo būtinybės skirti naują užduotį specialistams dėl toksikologinio tyrimo.
Teisus yra apeliantas, teikdamas, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos LR BPK 161 str. 1 d. nuostatos ir jam nebuvo pranešta apie LR BPK 154 str. numatytos priemonės taikymą. Tačiau šis pažeidimas apylinkės teismui nesutrukdė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog priimdamas S. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas nesivadovavo duomenimis gautais kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją. Taip pat nuosprendžio teisėtumui neturi įtakos ir baudžiamosios bylos medžiagoje 2010-11-18 Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu išreikalauti duomenys, nes minėtais duomenimis nebuvo grindžiamas S. G. pareikštas kaltinimas.
Pagrįstas apelianto pastebėjimas, jog LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius savo rašte neinformavo ikiteisminio tyrimo pareigūnų apie tai, jog S. G. 2010-11-30 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis nutarimu buvo nubaustas pagal LR ATPK 41 str. 1 d. Kolegija šio administracinio teisės pažeidimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimo negali spręsti, nes tokios galimybės jai nesuteikia galiojantis Baudžiamojo proceso įstatymas. Kaip jau buvo minėta, šio nutarimo panaikinimo klausimas tūri būti sprendžiamas LR ATPK 23² skirsnyje numatytais pagrindais.
Nepagrįsti nuteistojo S. G. skundo argumentai apie tai, jog nukentėjusioji R. A. nepateikė jos civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio pagrindžiančių įrodymų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis S. G. sutiko su nukentėjusiosios R. A. pareikštu civiliniu ieškiniu, kurį nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu sumažino nuo 50000 Lt iki 20000 Lt. 2011-06-13 jie susitarė dėl žalos atlyginimo būdo ir terminų (t. 1 b. l. 93). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog S. G. yra atlyginęs dalį žalos pagal jo ir nukentėjusiosios R. A. susitarimą. Visa tai rodo, jog šioje baudžiamojo proceso stadijoje keldamas civilinio ieškinio dydžio pagrįstumo klausimą, S. G. siekia išvengti atlyginti visą nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Iš bylos medžiagos matyti, jog S. G. 2011-07-11 apylinkės teismui pateikė prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, o byla pradėta nagrinėti 2011-08-30. Nors LR BPK 425 str. 1 d. numato, jog gavęs kaltinamojo prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas bylos nagrinėjimą privalo surengti ne vėliau kaip po dešimties dienų nuo prašymo gavimo dienos, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog bylos nagrinėjimas surengtas vėliau nei po dešimt dienų dėl objektyvių priežasčių, kadangi teisėja, kuriai buvo paskirta nagrinėti byla, to padaryti negalėjo dėl kasmetinių atostogų. Dėl šių priežasčių ir buvo pratęstas bylos pradėjimo terminas 30 dienų. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, tinkamai juos įvertino, o išvados dėl S. G. kaltumo yra pakankamai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms bei įrodymų vertinimu, kolegija nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.
nutarė:
Nuteistojo S. G. apeliacinį skundą tenkinti ir dalies ir Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria panaikintas LR Valstybinės darbo inspekcijos 2010-11-30 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl S. G. nubaudimo pagal LR ATPK 41 str. 1 d. 2750 litų bauda.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.