- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-27
- Bylos Nr.
- 1A-134-300/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02090-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- D. M.
- Advokatai
- Zigmantas Lipnevičius
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi iš dalies sudedant, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 15 d., t. y. dvi paros ir laikytina, kad yra atliktos dvi dienos laisvės atėmimo bausmės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. M. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2016 m. sausio 10 d., apie 1 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio V. A., atvirai, matant nukentėjusiajam R. G., pagrobė svetimą – R. G. priklausantį turtą – ant lovos buvusią 20 eurų vertės rankinę su užrašu „Maxima“ su joje buvusiais daiktais: 150 eurų vertės nešiojamuoju kompiuteriu „ACER“ su kompiuterio krovikliu, 10 eurų vertės mobiliojo ryšio telefono aparato „Alcatel“ įkroviklį, 6 eurų vertės telefono ausines, 30 eurų vertės pilką džemperį su gobtuvu, 25 eurų vertės apatinius rūbus, 1 euro vertės dantų šepetuką, 2 eurų vertės dantų pastą, 2 eurų vertės 3 pakelius medicininių bintų, 10 eurų vertės 20 vnt. vienkartinių skutimosi peiliukų bei rankinėje buvusius R. G. dokumentus: ligos istoriją, darbo biržos dokumentus ir mobiliojo ryšio telefono dokumentus, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. G. 256 eurų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę. Skunde nurodo, kad atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jam jokių pretenzijų neturi, atlygino padarytą žalą, bei gailisi nusikaltęs.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę. Todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo reikalavimus (BPK 320 str. 3 d.).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas visumą bausmės skyrimo tikslų, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Konkrečiu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. M. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, taip pat pripažino ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pagrįstai įvertino tai, kad D. M. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri įstatymų leidėjo priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 str. 2 d.; 11 str. 4 d.), jog nusikalto būdamas teistas, taip pat ir už tos pačios rūšies nusikalstamos veikos padarymą, teistumas neišnykęs, šį nusikaltimą padarė būdamas vos prieš mėnesį lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, recidyvistas, baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė turėdamas galiojančių nuobaudų.
Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, tame tarpe ir tas, kurias nuteistasis nurodo apeliaciniame skunde, padarė pagrįstą išvadą, kad D. M. už nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, nuteistajam apylinkės teismo skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia ir tai, kad nuteistajam D. M. apylinkės teismo nuosprendžiu skirta net galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, yra žymiai mažesnė nei jo padarytos veikos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Dėl to nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar dar labiau ją švelninti nėra pagrindų. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, D. M. paskirta bausmė yra teisinga, proporcinga ir atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, reikalavimus. Todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir sušvelninti jam skirtą bausmę, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.