- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-11-13
- Bylos Nr.
- I-519-609/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė, Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- K. S.
- Atsakovas
- Palangos miesto policijos komisariatui ir valstybei, atstovaujamai Palangos miesto policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- A. M.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės ir Laimutės Jokubauskaitės sekretoriaujant Nataljai Švec, dalyvaujant pareiškėjui K. S. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovams Palangos miesto policijos komisariatui ir valstybei, atstovaujamai Palangos miesto policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. dėl vilkinimo atlikti veiksmus ir turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. S. skundu (b.l. 5,6) prašo įpareigoti atsakovą Palangos miesto policijos komisariatą užregistruoti 2007 08 25 eismo įvykį, atlikti jo tyrimą bei priimti procesinį sprendimą, kuriame būtų įvardintas eismo įvykio kaltininkas. Patikslintu skundu (b.l. 87,88) papildomai prašo iš valstybės, atstovaujamos Palangos miesto policijos komisariato, priteisti 11097,58 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodo, kad atsakovas Palangos miesto policijos komisariatas vilkina užregistruoti 2007 08 25 eismo įvykį, kurio metu automobilis Peugeot 405, valstybis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas trečiojo suinteresuoto asmens A. M., atsitrenkė į jam priklausantį motociklą Suzuki GSX 750 F, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atlikti eismo įvykio tyrimą bei priimti procesinį sprendimą. Paaiškino, kad 2007 08 25, apie 21.30 val., Palangos mieste, kelio link Klaipėdos posūkyje, vairuodamas jam priklausantį motociklą Suzuki GSX 750 F, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir apsivertė. Kadangi nuo kelio važiuojamosios dalies motociklo patraukti ir paženklinti autoįvykio vietos negalėjo, motociklas liko gulėti ant važiuojamosios kelio dalies. Po kurio laiko automobilis, važiavęs Palangos link, trenkėsi į ant kelio gulintį motociklą. Po įvykio atvykęs į aikštelę, kurioje buvo saugomas motociklas, pamatė, kad motociklo priekinė dalis ir dešinysis šonas smarkiai apgadinti. Palangos miesto policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo. 2007 09 27 buvo priimtas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuris buvo persiųstas į Vilniaus miesto VPK EPT, kuri priėmė nutarimą ir paskyrė nuobaudą už jo padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Dėl antro eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Su draudimo ekspertais buvo nustatytas antro eismo įvykio metu patirtos žalos dydis, atmetus pirmojo eismo įvykio metu atsiradusius sugadinimus. Žalos atlyginimo suma nėra išmokama, nes nėra pateikiama informacija apie eismo įvykio kaltininką. Užklausus Vilniaus miesto VPK EPT apie 2007 08 25 eismo įvykį, buvo atsakyta, jog komisariate informacija apie antrą eismo įvykį nėra gauta. Atvykus į Palangos miesto policijos komisariatą, susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 60-1-00437-07, buvo rasta antro eismo įvykio vietos schema bei eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, be to automobilį Peugeot 405, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens A. M. parodymai, motociklo techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas. 2008 01 09 raštu jis kreipėsi į Palangos miesto policijos komisariatą, prašydamas suteikti informaciją apie antro eismo įvykio tyrimo eigą bei priimtą procesinį sprendimą. 2008 01 22 buvo gautas atsakymas, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta transporto priemonės Peugeot 405, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. M. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų. Kadangi nuobauda už administracinį teisės pažeidimą turi būti paskirama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Eismo priežiūros tarnybą, prašydamas išaiškinti, kokius veiksmus turėjo atlikti Palangos miesto policijos komisariato pareigūnai, tirdami šį esimo įvykį. 2008 03 12 Lietuvos Respublikos Eimo priežiūros tarnyba informavo, kad Palangos miesto policijos komisariato pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko galimai buvo pažeistos jo teisės. 2008 04 18 raštu pakartotinai kreipėsi į Palangos miesto policijos komisariatą, prašydamas užbaigti antro eismo įvykio tyrimą bei nustatyti kaltininką.. 2008 05 07 buvo gautas atsakymas, kad eismo įvykis yra užregistruotas. Pagal prie atsakymo pridėtą tarnybinį pranešimą matyti, kad Palangos miesto policijos komisariato viešosios tvarkos ir eismo priežiūros grupės vyresniajam specialistui Vidmantui Viskontui buvo pavesta užregistruoti eismo įvykį, atlikti tyrimą ir priimti procesinį sprendimą. 2008 05 22 (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Palangos miesto policijos komisariatą, prašydama pateikti priimtą procesinį sprendimą dėl 2007 08 25 eismo įvykio, 2008 07 01 su tapačiu prašymu kreiptasi pakartotinai. Nuo 2008 05 14 iki šiol jis nėra informuotas apie priimtą procesinį sprendimą dėl eismo įvykio, todėl mano, kad yra vilkinama atlikti institucijos kompetencijai priskirtus veiksmus.
Atsiliepimas
Atsakovas Palangos miesto policijos komisariatas atsiliepimuose (b.l. 30,96) nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Nurodo, kad 2007 09 27 Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl 2007 08 25 eismo įvykio, kurio metu K. S., neblaivus vairuodamas motociklą, jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir susižalojo, buvo nutrauktas. 2008 04 24 Palangos miesto policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros grupės vyresniojo specialisto Vidmanto Viskonto tarnybinio pranešimo pagrindu eismo įvykis buvo užregistruotas ir atliktas jo tyrimas. Tyrimo metu motociklo sugadinimai po kontakto su automobiliu (duomenys neskelbtini) neužfiksuoti. 2008 07 11 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nepradėta ATPK 250 straipsnio ir 35 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nurodoma, jog draudimo kompanijos nurodyta išmokėtina 11097,58 Lt suma apima visus motociklo sugadinimus, neišskiriant dviejų skirtingų eismo įvykiu metu padarytos žalos, todėl ji neatitinka realios K. S. padarytos turtinės žalos. Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras, priėmęs nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl 2007 08 25 eismo įvykio, turėdamas duomenų apie antrą eismo įvykį, privalėjo jį išskirti iš baudžiamosios bylos, administracinio poveikio priemonių taikymui automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. M. atžvilgiu. Palangos miesto policijos komisariatas gautą K. S. skundą išnagrinėjo laiku ir priėmė teisėtą procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau-ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, o pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą- dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2003 12 15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A(4)-689-2003 pripažino, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą. Konstatuota, kad viešojo administravimo sistemoje dalyvauja visos valstybinio administravimo ir savivaldybių administravimo institucijos, įstaigos, tarnautojai; nevyriausybinės organizacijos, kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai; taip pat asmenys (fiziniai ar fizinių asmenų grupė, juridiniai asmenys, asmenys, neturintys juridinio asmens teisių), kurių interesais priimami viešojo administravimo subjektų priimami sprendimai, aktai, veiksmai (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8,9,12,13,19 dalys). Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyta, jog administracinių teisės pažeidimų teisenoje dalyvaujantys subjektai yra specifiniai, nes administracinio teisės pažeidimo teiseną iš esmės reglamentuoja ATPK normos, apibrėžiančios asmens patraukimo atsakomybėn, bylos iškėlimo, administracinio teisės pažeidimo tyrimo, bylos nagrinėjimo ir kt. procedūras, taip pat teisenoje dalyvaujančius subjektus; administracinių teisės pažeidimų bylose priimtus sprendimus, jų įforminimą, apskundimą, vykdymą. Organų, atsakingų už administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, turi būti peržiūrimi, t.y. įvertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau-ATPK) įtvirtintomis procesinėmis normomis, o ne ABTĮ nustatyta tvarka, kuria pagal šio įstatymo 3 straipsnį, sprendžiami ginčai dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Vadovaujantis ATPK 292 straipsnio nuostatomis, policijos ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgaliotų organų pareigūnų administracinių teisės pažeidimų bylose priimtus procesinis sprendimus (nutarimus), kad būtų patikrintas jų teisėtumas ir pagrįstumas, suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti apygardos administraciniam teismui pagal nutarimą priėmusios institucijos (jos pareigūno) buvimo vietą. Nutartyje pažymėta, kad skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, taikant įstatymo analogiją, priimami ir nagrinėjami laikantis ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų procesą.
Vienu iš skundo reikalavimų pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą Palangos miesto policijos komisariatą atlikti veiksmus: užregistruoti 2007 08 25 eismo įvykį, kurio metu trečiojo suinteresuoto asmens A. M. vairuojamas automobilis Peugeot 405, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jo motociklą Suzuki GSX 750 F, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atlikti įvykio tyrimą bei priimti procesinį sprendimą, kuriame būtų įvardintas eismo įvykio kaltininkas. Skunde nurodoma, jog iki šio skundo pateikimo teismui pareiškėjas nėra gavęs informacijos dėl eismo įvykio tyrimo metu priimto procesinio sprendimo, todėl jis mano, kad tokiu neveikimu yra vilkinama atlikti atsakovo kompetencijai priskirtus veiksmus.
Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog nutarimas dėl 2007 08 25 eismo įvykio, kurio metu trečiojo suinteresuoto asmens A. M. vairuojama transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į pareiškėjo motociklą, buvo priimtas 2007 07 11 (b.l. 32). Pareiškėjas pateikė įrodymą, patvirtinantį, jog apie priimtą nutarimą pareiškėjas sužinojo po 2008 07 22.
ATPK 293 straipsnyje reglamentuotas nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminas. Ten pat nurodoma apie tokio termino praleidimo pasekmes.
ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga proceso dalyviams išaiškinti jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir jiems padėti įgyvendinti jų procesines teises. Paaiškėjus aplinkybei, jog nutarimas dėl 2008 08 25 eismo įvykio buvo priimtas dar 2007 07 11, 2008 10 08 teismo posėdyje (b.l. 84,85) pareiškėjui buvo išaiškinta apie asmens, nesutinkančio su priimtu procesiniu dokumentu administracinio teisės pažeidimo byloje, teises bei atidėjus teismo posėdį, sudaryta galimybė pasirūpinti atstovavimu.
2008 10 13 teismui pateiktas prašymas (b.l. 87,88) patikslinti pradinį skundo reikalavimą, papildomai prašant pareiškėjui priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Prašyme nurodyta, kad 2008 07 11 nutarimas patvirtina faktą, jog 2007 08 25 eismo įvykio tyrimas buvo vilkinamas ir iki galo neatliktas. Dėl vilkinimo ištirti įvykį pareiškėjas patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Dėl to, kad nebuvo įvardintas eismo įvykio kaltininkas ir nustatyta tvarka apie tai nebuvo pranešta (duomenys neskelbtini), pareiškėjui nebuvo išmokėta draudimo išmoka, sudaranti 11097,58 Lt . Be to nurodoma, jog dėl Palangos miesto policijos komisariato pareigūnų vilkinimo atlikti savo pareigas pareiškėjas patyrė moralinę žalą, kuri įvertinta 5000 Lt .
Valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d. įstatymas Nr.VIII-1864 ) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta esminė valstybės prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo sąlyga: ,,Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti“. Minėtame įstatymo straipsnyje „valdžios institucija“ apibūdinama kaip bet koks viešosios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotojas ir t. t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas CK 6.271 straipsnio 2 dalis), „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). Taigi, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda esant būtinosioms šios atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems valdžios institucijų darbuotojų veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nenustačius bent vienos iš trijų atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų (neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos), žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį negalimas.
Kaip jau buvo minėta, organų, atsakingų už administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, turi būti peržiūrimi, t.y. įvertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, vadovaujantis ATPK įtvirtintomis procesinėmis normomis, o ne ABTĮ nustatyta tvarka, kuria pagal šio įstatymo 3 straipsnį, sprendžiami ginčai dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, žalos atlyginimo priteisimas iš valstybės, atstovaujamos Palangos miesto policijos komisariato, CK 6.271 straipsnio pagrindu negalimas.
Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog turtinį nuostolį pareiškėjas patyrė dėl 2007 08 25 eismo įvykio. Nutarimo, kuriuo buvo nuspręsta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, pareiškėjas neskundė. Kadangi nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog 2007 07 11 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra neteisėtas, tvirtinimas, kad turtinį nuostolį pareiškėjas patyrė dėl Palangos miesto policijos komisariato pareigūnų kalės, laikytinas nepagrįstu.
Kadangi negalima konstatuoti priežastinio ryšio tarp Palagos miesto policijos komisariato pareigūnų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjui padarytos žalos, reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo CK 6.271 straipsnio pagrindu laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendė:
skundą atmesti kaip nepagįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.