Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – L. N. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutarties L. N. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir institucija) 2024 m. gegužės 17 d. nutarimu L. N. buvo nubaustas 45 Eur bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 525 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Nutarime, išdėstant padaryto pažeidimo esmę, nurodoma, kad vadovaujantis įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi ir neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimu dėl 2023 m. rugsėjo 29 d. apie 13.00 val. kilusio gaisro (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atlikdamas darbus ant stogo L. N. naudojo atvirą ugnį sujungti bituminei dangai ir nesiėmė veiksmų, kad 5 metrų spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos būtų pašalintos degios medžiagos ar jos apsaugotos bei kibirkštys nepatektų ant žemiau esančių degių medžiagų. Tuo pažeisti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (2022 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 1-396 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 2-ojo ir 178-ojo punktų reikalavimai.

2. Institucijos nutarimą L. N. atstovas advokatas Albertas Kručkauskas apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutartimi jo skundas netenkintas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2024 m. gegužės 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – L. N. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš pateikto skundo matyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas kategoriškai nesutinka su L. N. nubaudimu pagal ANK 525 straipsnio 2 dalį, tvirtina, jog L. N. veiksmuose nėra šio administracinio nusižengimo požymių, be to, jis nėra tinkamas jo subjektas. Taip pat skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė L. N. inkriminuoto kaltinimo ribas, tuo pažeisdamas jo teisę į gynybą. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, apygardos teismas sutikti su tokia apelianto pozicija pagrindo neįžvelgia ir konstatuoja, jog tiek institucija, tiek žemesnės instancijos teismas teisingai nustatė faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei tinkamai taikė tiek ANK, tiek kitų teisės aktų nuostatas, aktualias nagrinėjamam atvejui, bei pateikė motyvuotas ir pagrįstas išvadas ir tai lėmė tinkamą ANK 525 straipsnio 2 dalies taikymą. Taip pat kaip nepagrįstas bei atmestinas ir skundo argumentas dėl L. N. pareikšto kaltinimo ribų išplėtimo.

6. ANK 525 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio gali kilti gaisras, sprogimas. Tokia teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl nagrinėjant bylas, kuriose asmenys kaltinami pagal ANK 525 straipsnio 2 dalį, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami priešgaisrinę saugą reglamentuojantys įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios juridinio asmens vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Nagrinėjamu atveju L. N. pagal ANK 525 straipsnio 2 dalį buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (2022 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 1-396 redakcija) 2 ir 178 punktų reikalavimų pažeidimus. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog šių Taisyklių 2 punkto pažeidimas ne teismo tvarka priimtame nutarime L. N. nebuvo inkriminuotas. Toks skundo teiginys akivaizdžiai prieštarauja institucijos 2024 m. gegužės 17 d. nutarimo turiniui, kurio grafoje „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“ nurodoma „Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, 2; 178 punktas“.

7. Taisyklių 2 punkte nustatytas imperatyvus įpareigojimas kiekviename objekte laikytis gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų, taigi įskaitant ir pastarąsias Taisykles, reikalavimų bei vengti veiksmų ir nesudaryti sąlygų gaisrui kilti ar jam išplisti. Tuo tarpu Taisyklių 178 punkte nustatyta, kad atliekant ugnies darbus, 5 m spinduliu nuo jų atlikimo vietos (į visas puses, taigi ir apačion) esančias konstrukcijas ar medžiagas, kurios gali užsidegti, pašalinti arba patikimai apsaugoti (saugiai uždengti ir pan.), taip pat imtis priemonių (veiksmų), kad kibirkštys (ar kiti deginimo, kaitinimo ir pan. produktai) nepatektų ant žemiau esančių degių konstrukcijų (medžiagų).

8. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. apie 13.00 val. kilo gaisras negyvenamame name, adresu (duomenys neskelbtini) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto D. U. 2023 m. spalio 11 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 25) nurodoma, jog gaisro metu sudegė stogo konstrukcijos, šiferio stogas, medinė namo perdanga, namo viduje buvę statybinės medžiagos, namų apyvokos daiktai kartu su buitine technika ir ant namo stogo buvę fotoelementai su elektros inverteriu apie 10 kw, taip pat sudegė šalia namo ir viduje sandėliuotos statybinės medžiagos, apdegė medžiai šalia namo ir apie 15 a miško paklotės, sudegė namo vidutine buvęs ratinis traktorius, apdegė šalia namo buvusi lengvojo automobilio priekaba. Šiame tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys – atliekant stogo montavimo darbus buvo lydoma bituminė stogo danga.

9. Taip pat šioje byloje nėra ginčo ir dėl to, kad prieš gaisro kilimą statomo namo palėpėje (mansardoje), ant virš jos (palėpės) esančio stogo, L. N. naudodamas benzininę lietlempę su atvira ugnimi kaitino bituminės dangos kraštus. Byloje apklaustų asmenų, tame tarpe ir paties pažeidėjo, parodymai taipogi patvirtina, kad jokie kiti asmenys, apart L. N., statomame name tokių darbų ar kažkokių kitų darbų, kuriuose buvo naudojama atvira ugnis, neatlikinėjo. Statybvietėje, prieš pat pastebint gaisrą ir jį pastebėjus, kartu su nubaustuoju buvo tik jo kolegija E. J., tačiau jis atviros ugnies prietaisų nenaudojo, apskritai, tuo metu neatliko darbų statomo namo palėpėje (mansardoje), ant virš jos esančio stogo. Iš byloje apklausto institucijos atstovo, surašiusio minėtą tarnybinį pranešimą, paaiškinimų taip pat matyti, jog aiškinantis gaisro kilimo priežastis negyvenamajame name buvo vertinama ir tai, ar gaisro negalėjo sukelti ant stogo šlaito sumontuoti saulės elektrinės elementai, tačiau trumpojo jungimo požymių nerasta. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas D. U. teismui taip pat nurodė, jog, atliekant patikrinimą gaisravietėje, jokių kitų techninių priežasčių gaisrui kilti taip pat nebuvo nustatyta. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog pastate, kuris užsidegė, 2023 m. rugsėjo 29 d. elektros instaliacija įrengta dar nebuvo. Esant tokiems duomenims, o taip pat įvertinus ir tą faktą, kad po patraukto administracinėn atsakomybėn asmens ugnies darbų atlikimo vieta (vos 5 cm žemiau) buvo degi, linkusi lydytis sena difuzinė plėvelė, o dar žemiau po šia (ant laikinosios perdangos) statybinės atliekos ir kt. degios šiukšlės (plėvelės, PVC dangos ir pan.), kurios užsidegė, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog gaisras kilo būtent dėl L. N. veiksmų – atviros ugnies bituminei dangai sujungti naudojimo šalia (5 metrų) atstumu esant nepašalintoms arba neapsaugotoms degioms medžiagoms, tuo pažeidžiant tiek Taisyklių 178, tiek jų 2 punktą, atmesdamas kitas skunde bei teismo posėdžio metu nurodytas galimas gaisro kilimo priežastis – pažeidėjas ir jo atstovas svarstė, kad gaisrą sukelti galėjo stoge įrengtas stoglangis, saulės elektrinės elementai, trečiųjų asmenų veiksmai ar išimtinai tik oro sąlygos (tai, kad buvo saulėta ir giedra).

10. Nors skunde tvirtinama, jog byloje nėra nustatyta kokiu atstumu (didesniu ar mažesniu nei 5 metrų) nuo L. N. darbų atlikimo vietos degios medžiagos buvo sukrautos, tačiau tą aplinkybę, kad tokios medžiagos buvo sukrautos ne didesniu nei 5 metrų atstumu, neginčytinai patvirtina liudytojo E. J. parodymai, jog ant laikinos perdangos pastato palėpėje (mansardoje) buvo daug įvairių atliekų – polietileno plėvelių, PVC audinio gabalų, statybinės vatos ir kitų šiukšlių, kurios buvo sustumtos į krūvą maždaug 2-3 metrų atstumu nuo kamino, prie kurio pats L. N. nurodė paskutinį kartą, iki pastebint gaisrą, atlikęs paskutinius darbus su atvira ugnimi ant stogo. Be to, pats L. N. teisme patvirtino, jog po jo atvira lietlempe kaitinta bitumine danga, vos 5 cm žemiau, buvo difuzinė plėvelė, kuri taip pat priskiriama degioms medžiagoms. Skunde taip pat tvirtinama, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neva nematė mažesniu kaip 5 metrų atstumu nuo jo buvusių įvairių degių medžiagų, jas, jau pradėjus bituminės dangos sujungimo darbus, neva galėjo atpūsti vėjas, tačiau toks skundo teiginys akivaizdžiai prieštarauja jau aptartiems paties L. N. teisme duotiems parodymams, taip pat jo paties teisme nurodytai aplinkybei, kad matė ne tik difuzinę plėvelę, bet ir įvairias kitas atliekas ant laikinos palėpės pertvaros.

11. Be to, pastebėtina ir tai, kad ANK 525 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio gali kilti gaisras, sprogimas. Taigi, šiuo atveju ta aplinkybė kokia buvo realiai kilusio gaisro priežastis esminės teisinės reikšmės L. N. veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 525 straipsnio 2 dalį nesudaro, kadangi atsakomybei pagal šią teisės normą kilti pakanka nustatyti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris galėjo nulemti gaisro kilimą ar sprogimą. L. N. pripažįsta, jog administracinio nusižengimo protokole, o vėliau ir nutarime, kuriuo jis nubaustas, nurodytu laiku ir vietoje jis, atlikdamas darbus naudojo atvirą ugnį sujungti bituminei dangai, byloje surinkti įrodymai taip pat leidžia spręsti, kad pažeidėjas šiuos veiksmus atliko ne didesniu nei 5 metrų atstumu nuo ugnies darbų atlikimo vietos esant nepašalintoms degioms medžiagoms ar jų neapsaugojęs, kas neabejotinai galėjo sukelti gaisrą, ir vien šių aplinkybių pakanka pripažinti, kad jo veiksmai atitinka ANK 525 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį

12. Apygardos teismas visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios buvo padarytos vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotojo atstovo skundo argumentą, jog šiuo atveju L. N. nėra tinkamas jam inkriminuoto administracinio nusižengimo subjektas neva dėl to, kad priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi, t. y. Taisyklių 2 ir 178 punktų laikymąsi, šiuo atveju turėjo užtikrinti objekto, kuriame vyko stogo dengimo darbai, savininkas – E. B.. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog Taisyklių 2 ir 178 punktuose nustatytų priešgaisrinės saugos prievolių subjektais yra ugnies darbus vykdantys asmenys, kuo 2023 m. rugsėjo 29 d. buvo būtent L. N., ir jų darbų vadovai (juridinio asmens vadovai ar kt. atsakingi asmenys), pagal kurių privalomus nurodymus darbai yra vykdomi. Taip pat skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai nustatė, kad tarp negyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo dengimo darbų užsakovo E. B. ir L. N. buvo susiklostę ne pavaldumu grįsti darbo santykiai, o civiliniai statybos rangos santykiai, kurių kaip priešgaisrinės saugos atžvilgiu akivaizdžiai nesaugių L. N., kaip rangovas, turėjo teisę ir galimybę atsisakyti, o to nepadaręs, prisiėmė atsakomybę už galimus negatyvius atliekamų ugnies darbų padarinius (gaisro kilimą). Todėl L. N. šiuo atveju pagrįstai pripažintas tinkamu Taisyklių 2-ojo ir 178-ojo punktų reikalavimų bei nagrinėjamoje byloje jam inkriminuoto administracinio nusižengimo subjektu.

13. Įvertinus visa, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad L. N. tinkamas ANK 525 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektas, jo veikoje yra visi jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Todėl naikinti skundžiamą nutartį bei ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalimi nėra pagrindo.

14. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo keisti apylinkės teismo nutartį bei ne teismo tvarka priimtą nutarimą dėl L. N. paskirtos nuobaudos. Pažeidėjui paskirta bauda yra lygi ANK 525 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkiui (skiriamų paprastam fiziniam asmeniui, o nejuridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims). Įvertinus tai, kad apeliantas padarė nusižengimą, susijusį su valdymo tvarka, tai, kad dėl jo abejingo požiūrio į bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų laikymąsi kilo realūs neigiami padariniai, kad nenustatyta ne tik jo atsakomybę sunkinančių, bet ir ją lengvinančių aplinkybių, tokia bauda nelaikytina per griežta, neatitinkančia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų. Apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, iš kurių būtų galima manyti, kad šiuo atveju apeliantas nesutinka su jam paskirta bauda, prašo ją sušvelninti ar apskritai neskirti, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakoma.

15. Atsakydamas į skunde pateikiamus argumentus dėl pažeidėjui suformuoto kaltinimo ribų išplėtimo, apygardos teismas taip pat pažymi, jog skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje institucijos 2024 m. kovo 13 d. priimtame nutarime nustatytos faktinės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės nebuvo pakeistos. Taigi, laikytina, kad L. N. pareikšto kaltinimo apimtis skundžiama nutartimi nebuvo išplėsta, nepaisant to, jog motyvuojamojoje jos dalyje teismas ir pasisakė dėl to, kad gaisras adresu (duomenys neskelbtini), kilo būtent dėl neatsargių L. N. veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutartį nepakeistą ir L. N. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.